Nuosprendį trečiadienį jam paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Iš R. Jurgaičio teismas taip pat atėmė teisę penkerius metus eiti pareigas, dirbti darbą viešajame ar valstybiniame sektoriuje, susijusį su valdžios atstovo funkcijų atlikimu, būti išrinktam ar paskirtam į valstybės institucijų, įstaigų ar organizacijų skiriamas ar renkamas pareigas, Eltai pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Kartu su juo už korupcinius nusikaltimus nuteisti dar šeši asmenys, jiems skirtos baudos nuo 9,8 iki 24,8 tūkst. eurų. Iš dviejų nuteistųjų konfiskuoti kyšiai – 100 ir 500 eurų sumos.

Bendrai nuteistiesiems skirta baudų daugiau nei 110 tūkst. eurų, pranešė prokuratūra.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2020 metų pavasarį gavus duomenų dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo bei prekybos poveikiu.

2022 metais perduodant bylą į teismą, STT ir prokuratūra teigė, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Jurgaitis, dirbdamas Šiaulių apygardos teismo teisėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokdamas, kad nagrinėjamoje byloje būtina priimti apkaltinamąjį sprendimą, leido savo draugui kištis į teisingumo vykdymą, siūlyti bausmę ir draugo prašymu priėmė išteisinamąjį sprendimą

R. Jurgaitis taip pat buvo kaltinamas, kad dirbdamas šio teismo teisėju, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš V. J. kyšį, kad paveiktų kitus teisėjus, nagrinėsiančius bylą apeliacine tvarka, jog kitam kaltinamajam I. B. būtų priimtas palankus sprendimas.

Pasak prokuratūros, žinodamas, kad I. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo požymiai, teisėjas dalyvavo priimant Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria paliktas galioti I. B. išteisinamasis nuosprendis.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis V. J., veikdamas bendrininkų grupėje, perdavė kitam kaltinamajam V. L. kyšį, kad jis pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka paveiktų „Regitros“ darbuotoją. Buvo siekiama, kad „Regitros“ darbuotojas, kaltinamojo V. J. broliui laikant vairavimo žinių egzaminą, nefiksuotų galimai kritinių klaidų ir teigiamai įvertintų egzaminą.

Taip pat šioje byloje V. J. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, pažadėjo, susitarė duoti kyšį Vilniaus savivaldybės valstybės tarnautojams. Buvo siekiama, kad valstybės tarnautojai priimtų kaltinamajam M. G. pageidaujamą sprendimą apjungiant jam ir jo žmonai priklausančius žemės sklypus, pakeistų šių sklypų naudojimo paskirtį į komercinės paskirties objektų naudojimo būdą.

Buvusi Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja D. E. pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, jai teismas skyrė 14 tūkst. 900 eurų dydžio baudą bei uždraudė 5 metus dirbti darbą ar eiti pareigas valstybiniame ar viešajame sektoriuje, susijusį su valdžios atstovo funkcijų atlikimu bei administraciniais įgaliojimais, teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui 2020 metų rugpjūčio 17 dieną prezidentas Gitanas Nausėda dekretu sustabdė Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio įgaliojimus, tų pačių metų spalio 20 dieną minėtas teisėjas buvo atleistas iš pareigų.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2020 m. pavasarį gavus duomenų dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo bei prekybos poveikiu. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Jurgaitis, dirbdamas Šiaulių apygardos teismo teisėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokdamas, kad nagrinėjamoje byloje būtina priimti apkaltinamąjį sprendimą, leido savo draugui kištis į teisingumo vykdymą, siūlyti bausmę ir draugo prašymu priėmė išteisinamąjį sprendimą

R. Jurgaitis taip pat kaltinamas, kad dirbdamas šio teismo teisėju, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš kaltinamojo V. J. kyšį, kad paveiktų kitus teisėjus, nagrinėsiančius bylą apeliacine tvarka, jog kitam kaltinamajam I. B. būtų priimtas palankus sprendimas.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis V. J., veikdamas bendrininkų grupėje, perdavė kitam kaltinamajam V. L. kyšį, kad jis pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka paveiktų „Regitros“ darbuotoją. Buvo siekiama, kad „Regitros“ darbuotojas, kaltinamojo V. J. broliui laikant vairavimo žinių egzaminą, nefiksuotų galimai kritinių klaidų ir teigiamai įvertintų egzaminą.

Taip pat šioje byloje V. J. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, pažadėjo, susitarė duoti kyšį Vilniaus savivaldybės valstybės tarnautojams. Buvo siekiama, kad valstybės tarnautojai priimtų kaltinamajam M. G. pageidaujamą sprendimą sujungiant jam ir jo žmonai priklausančius žemės sklypus, pakeistų šių sklypų naudojimo paskirtį į komercinės paskirties objektų naudojimo būdą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 17 d. prezidentas Gitanas Nausėda dekretu sustabdė Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio įgaliojimus. 2020 m. spalio 20 d. šis teisėjas buvo atleistas iš pareigų.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme valstybinį kaltinimą palaikys Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„Nepaprastai svarbu, kad visuomenė galėtų pasitikėti teisėjais ir visa teismų sistema. Todėl teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna šį pasitikėjimą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Pasak Prezidentūros, sprendimas dėl R. Jurgaičio atleidimo buvo priimtas gavus informacijos, kad jis, spręsdamas konkrečias bylas, neformaliai bendravo su tų bylų baigtimi suinteresuotais asmenimis.

Atleisti R. Jurgaitį prezidentui praėjusį penktadienį vienbalsiai patarė ir Teisėjų taryba.

Teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna šį pasitikėjimą.

Tarybos pirmininko Algimanto Valantino teigimu, apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teisėjas procesinius veiksmus ir galimus sprendimus aptarinėjo su asmeniu, kurio draugas buvo tos bylos dalyvis. R. Jurgaičio pokalbių turinį Tarybai pateikė Generalinė prokuratūra, šios medžiagos visiškai pakako nuspręsti, kad teisėjas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus R. Jurgaičio veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

Teisėjas jam pateiktus įtarimus piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu neigia.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda patarimo atleisti R. Jurgaitį iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, kreipėsi susipažinęs su generalinio prokuroro pateikta medžiaga.

„Principingi sprendimai teisėjų etikos klausimais yra vienas esminių pasitikėjimą teismais visuomenėje didinančių žingsnių“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

Ar R. Jurgaitis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą svarstė ir pati Teisėjų taryba, tačiau pritrūko tikslios informacijos apie teisėjui inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo pokalbių su kitais asmenimis turinį.

Teisėjas jam pareikštus įtarimus piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu neigia.

„Šiandien tarybos posėdyje buvome pasikvietę teisėją, aišku, ne apie nusikaltimą apklausti, bet apie tam tikrus dalykus, kurie nelabai dera su teisėjo etika“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Kadangi aptariant šį klausimą, atskleidžiamos ikiteisminio tyrimo detalės, jį Teisėjų taryba svarstė už uždarų durų.

A. Valantino teigimu, tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl R. Jurgaičio elgesio, būtina žinoti tarp jo ir kitų asmenų vykusių pokalbių, per kuriuos galėjo būti aptarinėjamos teisėjo nagrinėjamos bylos, turinį. Kol taryba šios informacijos neturi, klausimo svarstymas atidėtas.

„Po pokalbio su teisėju mums trūksta tų pokalbių, kurie vyko tarp teisėjo ir kito asmens, turinio. Prokuratūra bent jau pažadėjo, kad mums tą turinį pateiks, tai tokia trumpa pauzė yra padaryta, kai jau gausime tą medžiagą, mes atnaujinsime“, – sakė tarybos pirmininkas.

Teisėjų taryba jau anksčiau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama informacijos apie R. Jurgaičiui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau kol kas vienintelis gautas atsakymas yra „labai minimalus, praktiškai pranešimas apie įtarimus“, tad sutarta ir dėl detalesnės informacijos pateikimo. 

„Jei matysime iš to turinio, kad susitikimo metu kalbėta apie tokius dalykus, kurie nedera su teisėjo etika – aš turiu minty, konkrečiai apie nagrinėjamas bylas, tai vienas kelias – į drausmės komisiją, kuri spręs klausimą, ar tas teisėjas nepažemino vardo tokiu elgesiu“, – kalbėjo A. Valantinas.

Pasak jo, R. Jurgaitis Teisėjų tarybai neneigė paties susitikimo fakto, tačiau konkrečių pokalbio detalių neatskleidė.

Teisėjų tarybos posėdyje su advokatu dalyvavęs R. Jurgaitis iškart po jo išėjo ir trumpai tepasakė, kad iki šiol nėra gavęs bylos medžiagos, tik sulaukęs įtarimų, todėl negali nei gintis, kaip teisininkas, nei atsakyti Teisėjų tarybai. Teisėsaugos įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo jis neigia.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas buvo sulaikytas rugpjūčio viduryje, kai prezidentas Gitanas Nausėda panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galbūt nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant įtariamą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

„Prokuroras prašė dvidešimties dienų suėmimo, iki rugsėjo 7 dienos. Teisėjas tą prašymą tenkino. Pagrindinis motyvas buvo tai, kad gali trukdyti procesui“, – BNS informavo teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS patvirtino, kad vienam iš pirmadienį sulaikytų penkių asmenų trečiadienį skirtas suėmimas, tačiau jo tapatybės sakė negalinti atskleisti.

Naujienų portalo delfi.lt duomenimis, trečiadienį Vilniaus apylinkės teismas sprendė dėl Šiaulių juvelyro V. J. suėmimo.

Šiaulių apygardos teismo teisėjas R. Jurgaitis ir keturi fiziniai asmenys buvo sulaikyti pirmadienį, įtariant korupciniais nusikaltimais. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teisėjui ir dar trims asmenims skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o dėl vieno sulaikytųjų dar sprendžiama.

Teisėjas R. Jurgaitis šiame tyrime įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galimai nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant galimą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

„Teisėjui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jis turėtų būti paleistas iš areštinės“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Jos teigimu, dar trims įtariamiesiems skirta tokia pati kardomoji priemonė, o dėl ketvirto privataus asmens kardomosios priemonės sprendžiama.

R. Jurgaitis, prezidentui Gitanui Nausėdai panaikinus jo neliečiamybę, sulaikytas pirmadienį.

Teisėjas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu. Teisėsaugos tyrime įtarimai pateikti dar keturiems fiziniams asmenims.

Anot teisėsaugos, duomenų apie galimai nusikalstamus teisėjo veiksmus gauta tiriant galimą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

Kaip BNS informavo STT atstovė spaudai  Renata Keblienė, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo bei prekybos poveikiu, dar keturiems privatiems asmenims pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu.

„Jis yra sulaikytas, jis yra įtariamasis nuo sulaikymo momento. Įtarimai yra dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo“, – teigė R. Keblienė.

STT Šiaulių valdybos pareigūnai pirmadienį atlieka apklausas, kratas asmenų darbo vietose bei namuose, paimami tyrimui reikšmingi dokumentai.

Tuo metu Generalinė prokuratūra informavo, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Jurgaitis, dirbdamas Šiaulių apygardos teismo teisėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su asmeniu priimti iš jo kyšį.

Įtarimai teisėjui pareikšti, kai prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį panaikino jo neliečiamybę.

Pasak STT,  apie galimai nusikalstamus teisėjo veiksmus duomenų gauta tiriant galimą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.

Tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Įtarimai yra dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo.

Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, leidžiantį suimti jį ar kitaip suvaržyti jo laisvę, pareikšti jam įtarimus, bei sustabdė šio teisėjo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Kaip skelbia Prezidentūra, R. Jurgaičio atžvilgiu prokuratūra atlieka tyrimą dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Pagal konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas arba kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimą.

Pasak G. Nausėdos, korupcijos apraiškos griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus, kadangi skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu ir teise.

„Prezidentas, leisdamas patraukti Šiaulių apygardos teismo teisėją Raimundą Jurgaitį baudžiamojon atsakomybėn, pabrėžė, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, turinti užtikrinti nešališkų teismų sprendimų priėmimą. Bet kokiam kėsinimuisi pažeisti šią pareigą turi būti laiku užkertamas kelias, o teisėjo imunitetas negali tapti kliūtimi tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ar prielaida išvengti baudžiamosios atsakomybės už jas“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak šalies vadovo, teismų bendruomenė „taip pat neturi likti abejinga“, nes tik „vieninga ir ryžtinga laikysena skatinant antikorupcinę kultūrą savo aplinkoje gali sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę“ bei sudaryti sąlygas visuomenės pasitikėjimo teismų sistema stiprinimui.