Jis pripažino, kad Vokietija, imant absoliučius skaičius, yra didžiausia ginklų Ukrainai tiekėja Europoje. Tačiau jis kritikavo ilgus sprendimų priėmimo procesus. Vokietija turi „istorinių priežasčių nerimauti“, kai kalbama apie ginklų tiekimą, sakė R. Sikorskis. „Suprantame tai. Tačiau norėtume, kad jų diskusijos vyktų greičiau“, – pridūrė jis. Laiko veiksnys esą yra labai svarbus Ukrainai. „Sprendimas po šešių mėnesių nėra tas pat sprendimas“, – tęsė ministras, turėdamas omenyje „Taurus“.

O. Scholzas vasario pabaigoje aiškiai pareiškė, kad Vokietija neperduos Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. Jis argumentavo, kad tai gali Vokietiją įtraukti į karą. Didžioji Britanija ir Prancūzija tuo tarpu jau tiekia sparnuotąsias raketas Ukrainai.

Paklaustas apie O. Scholzo socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos vadovo Rolfo Mützenicho pasiūlymą laikinai įšaldyti Ukrainos konfliktą, kad būtų galima siekti taikaus sprendimo, R. Sikorskis tokius svarstymus atmetė ir pareiškė, kad V. Putinu negalima pasitikėti. Ministras pabrėžė, kad Vokietija ir Europa į grėsmę iš Rusijos turi reaguoti demonstruodamos karinę stiprybę. „Silpnumas skatina agresiją, o stiprumas atgraso“, – sakė jis.

Anot R. Sikorskio, vokiečiams galbūt atrodo, kad jie turės daugiau laiko reaguoti į Rusijos agresiją, nes tarp jų dar yra Lenkija. „Tačiau jei V. Putinas yra toks agresyvus, kaip kai kurie iš mūsų mano, tai dar kartą pažvelkite į savo saugumo situaciją. Kaliningrade dislokuotos „Iskander“ raketos su branduoliniais užtaisais, kurios gali pasiekti Berlyną“, – kalbėjo R. Sikorskis.

Paklaustas, ar norėtų, kad O. Scholzas būtų „taikos kancleris“, 79-erių G. Schröderis atsakė: „Taip. Norėčiau“. Ir pridūrė: „Jei Vokietijos federalinis kancleris siekia taikos, jei kažkas vadinamas „taikos kancleriu“, negi tai yra neigiamas dalykas?“

G. Schröderis nuo savo vadovavimo Vokietijos vyriausybei 1998–2005 metais palaiko draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nors jis Ukrainos užpuolimą pavadino klaida, tačiau draugystės su V. Putino neišsižadėjo.

O. Scholzas prieš tris savaites savo „ne“ 500 km galinčių skrieti sparnuotųjų raketų „Taurus“ perdavimui Ukrainai argumentavo tuo, kad Vokietija gali būti įtraukta į karą. Netrukus po to jis aiškiai atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reikalavimą neeliminuoti sausumos dalinių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.

Šiuo klausimu „naujienų“ nėra, Berlyne sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Kartu jis pabrėžė, kad Vokietija „griežtai“ smerkia Rusijos veiksmus. „Masinės atakos prieš civilinę infrastruktūrą yra karo nusikaltimas, jos visiškai pasibjaurėtinos“, – sakė S. Hebestreitas.

Vokietijos politikai, atstovaujantys ir opozicijai, ir valdančiajai koalicijai, remia sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Tačiau federalinis kancleris Olafas Scholzas kol kas nepritarė atitinkamam sprendimui.

„Ukrainai reikia daugiau amunicijos, daugiau atsarginių dalių, o raketos „Taurus“ turėtų būti perduotos nedelsiant, kad galutinai apsunkintų Rusijos tiekimą“, – sakė M. A. Strack-Zimmermann.

Jos teigimu, Vokietijos pažadas remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, bus tik tušti žodžiai, jei šalis nesuteiks Ukrainai daug didesnės paramos kartu su Europos partneriais.

M. A. Strack-Zimmermann primygtinai reikalauja, kad „aviacijos koalicija“ paspartintų naikintuvų F-16 perdavimą Kyjivui.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainai perduotų Vokietijos tankų remonto greitį, kuris, jos nuomone, yra per mažas.

Vokietija perdavė Ukrainai 18 kovinių tankų 2023 metų kovo mėnesį. Tačiau kai kurie iš jų buvo apgadinti per mūšius fronte.

„Ukrinform“ primena, kad Vokietijos politikai, atstovaujantys ir opozicijai, ir valdančiajai koalicijai, remia sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Tačiau Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas kol kas nepritarė atitinkamam sprendimui.