„Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą... dėl tyčinio sunkaus kūno sužalojimo, per neatsargumą nulėmusio Ramano Bandarenkos mirtį“, – sakoma pranešime.

Tuo pačiu prokuratūra pažymėjo, jog nenustatyta, kad su R. Bandarenkos kūno sužalojimu būtų susiję vidaus reikalų institucijų darbuotojai.

31 metų R. Bandarenka mirė lapkričio 12 dieną po konflikto viename Minsko rajonų. Žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, kad lapkričio 11-osios vakarą jam išėjus į savo kiemą nepažįstami kaukėti žmonės atvažiavo nuimti nuo tvoros baltos ir raudonos spalvų juostelių. Kilo konfliktas, R. Bandarenka buvo pastumtas ir susitrenkė galvą, o vėliau ligoninėje mirė. Jo žūtis sukėlė didelį atgarsį visuomenėje.

Baltarusijos Tyrimų komitetas teigia, kad R. Bandarenka buvo neblaivus ir per vietos gyventojų peštynes patyrė traumą, tada buvo nuvežtas į Minsko milicijos centrinio rajono valdybą aiškintis incidento aplinkybių. Vėliau jam buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis, o lapkričio 12-ąją R. Bandarenka mirė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka lapkričio 13-ąją duodamas interviu baltarusių ir užsienio žurnalistams pareiškė užuojautą R. Bandarenkos artimiesiems, sakė, kad valdžiai ši mirtis nenaudinga, ir paragino nedaryti iš jos politikos.

Nuo lapkričio 19-osios sulaikyta naujienų portalo tut.by žurnalistė Kacerina Barysevič, kuri lapkričio 13-osios straipsnyje rašė, kad R. Bandarenkos kraujyje nebuvo alkoholio, yra kaltinama „medicininės paslapties paviešinimu, nulėmusiu sunkias pasekmes“. Taip pat yra sulaikytas šią informaciją pateikęs anesteziologas Arciomas Sarokinas.

Teismo procesas dėl medicininės paslapties, susijusios su R. Bandarenkos mirtimi, atskleidimo prasidės vasario 19 dieną.

Laidotuvių pamaldos surengtos Kristaus Prisikėlimo cerkvėje Minsko šiaurės rytinėje dalyje.

Atėjusieji atsisveikinti su velioniu užpildė visą aikštę priešais cerkvę, eilė nusidriekė apie pusę kilometro. Ateina vis naujų žmonių, nešančių raudonas ir baltas gėles. Kas penkios minutės žmonės iškelia gėles į viršų, signalizuoja pro šalį važiuojantys automobiliai.

Aplinkinėse gatvėse susidarė eismo spūstys. Susirinkusieji prie maldos namų skanduoja „Tegyvuoja Baltarusija!“, „Neužmiršim, neatleisim“, „Roma, tu – didvyris!“ ir paskutiniuosius R. Bandarenkos viename socialiniame tinkle parašytus žodžius – „Aš išeinu“.

Išnešant iš cerkvės karstą su velionio aktyvisto kūnu minia jį pasitiko plojimais.

Po apeigų R. Bandarenka bus palaidotas Minsko Šiaurinėse kapinėse.

31 metų buvęs karys R. Bandarenka prieš savaitę buvo areštuotas po ginčo sostinės daugiabučio kieme, kur reguliariai renkasi opozicijos šalininkai. Lapkričio 11-osios vakarą jis išėjo į savo namų kiemą, kai nežinomi kaukėti asmenys atvažiavo nuimti nuo tvoros baltos ir raudonos spalvų juostelių.

Kilo ginčas, R. Bandarenka buvo išvežtas. Kitą dieną pranešta, kad R. Bandarenka ligoninėje mirė. Ši žinia išprovokavo pasipiktinimo bangą opozicijos stovykloje, kurios atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos saugumo pajėgos.

Baltarusijos Tyrimų komitetas teigia, kad R. Bandarenka buvo neblaivus ir per peštynes patyrė traumą, tada buvo nuvežtas į Minsko milicijos centrinio rajono valdybą aiškintis incidento aplinkybių. Vėliau jam buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis, o lapkričio 12-ąją R. Bandarenka mirė.

Tolesnius procesinius veiksmus dėl aktyvisto mirties aplinkybių vykdys Generalinė prokuratūra.

Prezidentas A. Lukašenka lapkričio 13 dieną pareiškė užuojautą R. Bandarenkos artimiesiems, sakė, kad valdžiai nėra naudinga aktyvisto mirtis, ir paragino nedaryti iš jos politikos. Tuo pačiu A. Lukašenka palaikė Tyrimų komiteto versiją, kad R. Bandarenka incidento metu buvo girtas.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

ES dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų A. Lukašenkai.

Atvykusi į Stokholmą susitikti su švedų užsienio reikalų ministre Anna Linde S. Cichanouskaja paprašė atlikti „tarptautinį tyrimą“.

„Jeigu mūsų šalyje nėra įstatymo, jeigu mūsų šalyje nėra teisingumo, mes prašome tarptautinės pagalbos, kad šalys, kuriose vyrauja demokratija, kuriose vyrauja įstatymai, pabandytų mums padėti“, – sakė baltarusių opozicionierė interviu naujienų agentūrai AFP.

„Mes pažiūrėsime, ar tai yra įmanoma, bet esu įsitikinusi, kad tai reikia padaryti“, – pridūrė ji.

Po Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos ginčijamo perrinkimo rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja gyvena Lietuvoje.

Valdžioje daugiau nei du dešimtmečius esančio 66 metų A. Lukašenkos kritikai sako, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikrąja jų nugalėtoja tapo S. Cichanouskaja.

Buvęs karys 31 metų Ramanas Bandarenka buvo areštuotas po ginčo Minsko daugiabučio kieme, kur reguliariai renkasi opozicijos šalininkai. Liudininkai pasakojo, kad konfliktas kilo tarp protestuotojų, kabinusių raudonos bei baltos spalvų kaspinus, ir neuniformuotų milicininkų, kurie bandė tuos kaspinus nuimti.

Kitą dieną buvo pranešta, kad R. Bandarenka mirė. Ši žinia išprovokavo pasipiktinimo bangą opozicijos stovykloje, kurios atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos A. Lukašenkos saugumo pajėgos.

„Pastarasis Ramano Bandarenkos mirtinas sumušimas yra vėliausias pasipiktinimą keliančių ir gėdingų Baltarusijos valdžios veiksmų rezultatas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė bendrame interviu.

Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) perimanti Švedija „negali taikstytis su nebaudžiamumu, ir mes pasisakome už tai, kad į ES sankcijų sąrašą būtų įtraukta daugiau asmenų, verslo įmonių“,  pareiškė A. Linde.

S. Cichanouskaja pirmadienį susitiko su Švedijos, Danijos, Nyderlandų, Kanados ir Airijos ambasadoriais ir taip pat paragino pradėti tarptautinį tyrimą dėl R. Bandarenkos mirties aplinkybių.

Baltarusijoje per sekmadienio antivyriausybinius protestus buvo sulaikyta per 700 žmonių, pirmadienį nurodė Baltarusijos vidaus reikalų ministerija. Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo ruožtu paskelbė, kad sekmadienį buvo sulaikyta mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių.

„Tai yra nežmoniškas ir gėdingas Baltarusijos pareigūnų veiksmų rezultatas“, – pareiškė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano, kalbėdamas apie Romano Bandarenkos mirtį.

Buvęs karys 31 metų menininkas R. Bandarenka buvo areštuotas trečiadienį po ginčo Minsko daugiabučio kieme, kur reguliariai renkasi opozicijos šalininkai.

Liudininkai pasakojo, kad konfliktas kilo tarp protestuotojų, kabinusių raudonos bei baltos spalvų kaspinus, ir neuniformuotų milicininkų, kurie bandė tuos kaspinus nuimti.

Ketvirtadienį buvo pranešta, kad R. Bandarenka mirė. Ši žinia išprovokavo pasipiktinimo bangą opozicijos stovykloje, kurios atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos prezidento Aliaksandro Lukašenkos saugumo pajėgos.

P. Stano sakė, kad opozicijos aktyvistas „mirė Minsko ligoninėje po kelias valandas trukusios operacijos dėl sunkių sužalojimų, kuriuos, pasak pranešimų, sukėlė neuniformuotų milicininkų žiaurumas“.

ES pareiškime sakoma, kad Baltarusijos valdžia yra tiesiogiai atsakinga už smurtą prieš šalies gyventojus ir sukurtą tokią aplinką, kurioje „gali būti vykdomi neteisėti žiaurūs veiksmai“.

„Tikimės, kad pareigūnai nutrauks šį smurtą ir persekiojimą, nedelsdami ir besąlygiškai paleis visus nepagrįstai sulaikytus asmenis, įskaitant politinius kalinius, nuodugniai bei skaidriai ištirs visus žmogaus teisių pažeidimus bei privers atsakyti asmenis, už juos atsakingus“, – nurodė P. Stano.

„Europos Sąjunga jau taiko sankcijas 55 asmenims, kuriuos pripažįsta atsakingais už žiaurias represijas ir bauginimus, ir dar yra pasirengusi įvesti papildomų sankcijų“, – kalbėjo J. Borrellio atstovas.

ES jau taiko sankcijas Baltarusijos lyderiui A. Lukašenkai ir dar keliems aukšto rango pareigūnams bei valstybinėms institucijoms, pasak Briuselio, dalyvavusioms po rinkimų vykusiame susidorojime su protestuotojais.

ES ir Kanada nepripažįsta rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų rezultatų ir sako nelaikančios A. Lukašenkos legitimiu šalies prezidentu.

Ketvirtadienį vakare didžiulės minios žmonių su žvakėmis ir gėlėmis susirinko pagerbti R. Bandarenkos atminimo daugiabučio kieme, kurį opozicija praminė „Permainų aikšte“ arba „Permainų kiemu“, kai rugpjūtį aplinkinių namų gyventojai sutrukdė milicininkams uždažyti antivyriausybinius šūkius ant namų sienų.

Šiuo metu Lietuvoje gyvenanti opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pakvietė baltarusius šeštadienį vidurdienį „kiekvieno miesto kiekviename rajone“ tylos minute pagerbti R. Bandarenkos atminimą.

„Padarykime tai dėl žmogaus, kuris buvo nužudytas, nes norėjo gyventi laisvoje šalyje“, – sakė ji.

Milicija per tris protestų mėnesius sulaikė tūkstančius demonstrantų, o daugelis jų vėliau pasakojo patyrę pareigūnų smurtą ir kankinimus. Malšinant protestus keli žmonės žuvo.