Pradinė TPP sutartis, kurios dalyviai būtų atstovavę 40 proc. pasaulio ekonomikos ir beveik ketvirtadaliui pasaulio prekybos apyvartos, žlugo, kai D. Trumpas, laikydamasis savo darbotvarkės „Pirmiausia Amerika“, nusprendė iš jos pasitraukti.

Tačiau atnaujinta sutartis, kuri dabar vadinama Visapuse ir pažangia Ramiojo vandenyno partneryste (CPTPP), taip pat yra svarbus laimėjimas ir atvirumo pergalė, per Čilės sostinėje surengtą pasirašymo ceremoniją pareiškė sutarties rėmėjai.

„Didžiuojamės, kad užbaigėme šį procesą, kuris tarptautinei bendruomenei įtaigiai parodo, kad rinkų atvėrimas, ekonomikos integracija ir tarptautinis bendradarbiavimas yra geriausi būdai kurti ekonomines galimybes ir užtikrinti klestėjimą“, – pareiškė Čilės prezidentė Michelle Bachelet (Mišelė Bašelė).

Sutartį pasirašė vienuolika šalių – Australija , Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas, – kurioms kartu tenka 13,5 proc. pasaulio ekonomikos ir kurios sudaro 500 mln. žmonių rinką – didesnę negu Europos Sąjungos.

Netrukus po to, kai ši sutartis buvo pasirašyta, D. Trumpas įvedė didelius muitus į JAV importuojamam plienui ir aliuminiui, visame pasaulyje sukėlęs įtampą, kuri, kaip įspėja sąjungininkai JAV ir užsienyje, gali virsti pasauliniu prekybos karu.

Buvusio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija siekė dalyvauti TPP, kurią laikė atsvara didėjančiai Kinijos prekybinei galiai. Pagal šią sutartį ne tik sumažinami muitai, bet ir reikalaujama, kad jos dalyviai laikytųsi griežtų reguliavimo standartų tokiose srityse kaip darbo įstatymai ir aplinkos apsauga.

„Naujas standartas“

Pagal CPTPP siekiama mažinti sutarties dalyvių vienų kitiems taikomus muitus ir skatinti prekybą bei ekonomikos augimą.

„Labai didžiuojamės, galėdami ... parodyti pasauliui, kad progresyvi prekyba yra geriausias būdas siekti pažangos“, – prieš pasirašymo ceremoniją pareiškė Kanados prekybos ministras Francois-Philippe Champagne (Fransua Filipas Šampanis).

O Čilės vyriausiasis derybininkas prekybos klausimais Felipe Lopeandia (Felipė Lopeandija) pažymėjo, kad sutartis „pasauliui ir pačioms Jungtinėms Valstijoms duos politinį signalą, kad tai yra pasaulinis susitarimas“.

Pasak Urugvajaus katalikiškojo universiteto verslo mokslo fakulteto dekano Ignacio Bartesaghi (Injasijaus Bartesagio), pasirašyta partnerystės sutartis yra nepaprastai svarbi, nepaisant to, kad, palyginti su pradine versija, ji buvo pakeista.

„Nėra nė vienos prekybos sutarties, kurioje dalyvautų tiek daug šalių ir kurioje būtų 30 skyrių, apimančių visus svarbiausius šiuolaikinius tarptautinės prekybos klausimus“, – pareiškė jis agentūrai AFP.

Pasirašytoje sutartyje liko dauguma pradinio susitarimo nuostatų, išskyrus nuostatas, susijusias su intelektine nuosavybe, kurios į pradinį tekstą buvo įtrauktos JAV derybininkų reikalavimu.

„CPTPP sukurs naują kitų regioninių ekonominės integracijos susitarimų ir net būsimų derybų PPO (Pasaulio prekybos organizacijoje) ir APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forume) standartą“, – pareiškė Čilės užsienio reikalų ministerija.

Sutartis įsigalios praėjus 60 dienų po to, kai ją visiškai ratifikuos šešios iš vienuolikos pasirašiusiųjų šalių.

Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai numarino iš jos pasitraukdamas. Tokį susitarimą pasirašiusioms šalims būtų tekę 40 proc. pasaulio ekonomikos ir beveik ketvirtadienį pasaulinės prekybos.

Tačiau nauja susitarimo versija, pavadina Visapuse ir progresyvia Ramiojo vandenyno partnerystės sutartimi, yra didelis pasiekimas, siunčiantis žinią apie atvirumą, teigia šios sutarties šalininkai prieš pasirašymo ceremoniją Santjage, Čilėje.

Sutartį pasirašys Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas. Šioms šalims tenka 13,5 proc. pasaulinio BVP. Jos sudaro 500 mln. vartotojų rinką, kuri savo dydžiu lenkia Europos Sąjungos bendrąją rinką.

„Nors kai kuriems produktams bus taikomi mokesčiai, o taip pat egzistuoja prekybinio karo grėsmė, mes norime pasiųsti atvirumo signalą, – sakė Čilės užsienio reikalų ministras Heraldo Munozas (Eraldas Munjosas). – Tai yra svarbiausia laisvosios prekybos sutartis ir pati tiksliausia, kokia iki šiol buvo pasirašyta pasaulyje.“

Simboliška, kad sutartis bus pasirašyta tą pačią savaitę, kai Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grasina sukelti prekybinį karą įvesdamas importo muitus plienui ir aliuminiui.

Ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obampos) administracija rėmė Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį, kaip atsvarą augančiai Kinijos prekybinei galiai.

Naujoji sutartis įsigalios per 60 dienų nuo tada, kai ją ratifikuos bent šešios iš vienuolikos šalių.

Kas yra TPP?

Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis yra viena ambicingiausių kada nors suderėtų laisvosios prekybos sutarčių. Prie jos prisijungė Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras, Jungtinės Valstijos ir Vietnamas. Šioms šalims tenka 40 proc. pasaulio ekonomikos.

Baracko Obamos (Barako Obamos) prezidentavimo metu Amerikos sąjungininkams šią sutartis buvo „parduota“, kaip unikali galimybė perimti iniciatyvą dėl pasaulio prekybos ir užtikrinti, kad Kinija su savo sparčiai augančia ekonomika bei pasauline galia negalėtų diktuoti savo sąlygų.

Šios sutarties šalininkai sako, kad ji panaikins apribojimus laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Jie taip pat teigia, kad ši sutartis užtikrins lygias sąlygas visoms kompanijoms, apsaugos darbuotojų teises ir numatys svarbius aplinkosauginius saugiklius.

Kodėl D. Trumpas jos atsisakė?

Kritikai sako, kad dėl TPP buvo susitarta slaptų prabangiuose viešbučiuose susitikimų metu ir kad daugiausia naudos, kaip visada, gaus stambusis verslas.

Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dar prezidentinės rinkimų kampanijos metu žadėjo, kad JAV atsisakys šios sutarties. Daugelis jo rėmėjų šią sutartį kaltina dėl Amerikoje prarandamų darbo vietų ir teigia, kad tai dar vienas blogas susitarimas Amerikos pramonei, nes TPP leis užsienio gamintojams gauti bemuitę prieigą prie JAV rinkos. Dėl to JAV bendrovėms ir ūkiams, kurių gamybos kaštai yra didesni, bus sunkiau konkuruoti.

Kas dabar nutiks TPP?

Nemažai politikų investavo nemažą politinį kapitalą, kad „parduotų“ šią sutartį savo rinkėjams ir Ramiojo vandenyno šalims.

Dabar vienas iš variantų likusioms vienuolikai šalių ir toliau įgyvendinti sutartį. Australija antradienį pareiškė besitikinti, kad sutartį pavyks išsaugoti ir be JAV, ir pakvietė Kiniją jungtis.

Kita galimybė – pradėti derybas iš naujo, kas suteiktų D. Trumpui galimybę įtikinti savo rinkėjus pritarti patobulintam susitarimui.

Tačiau pats D. Trumpas yra sakęs, kad ketina sutelkti dėmesį į dvišales prekybos sutartis, ir „grįžti prie kiekvienos šalies individualiai“ ir susitarti dėl Amerikai palankių sąlygų.

Ar yra kitų variantų?

Taip. Tai būtų Pekino remiama Regioninės išsamios ekonominė partnerystės (RCEP) sutartis, dėl kurios dabar deramasi. Ji apjungtų dešimt Pietryčių Azijos šalių, priklausančių Pietryčių Azijos tautų asociacijai (ASEAN), Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją.

Tai būtų savotiškas „veidrodinis“ TPP variantas, kuris įtrauktų ir šešis Vašingtono remiamos sutarties nares, tačiau ne Jungtines Valstijas.