Tai bus jau 24-asis renginio istorijoje, nuo 2000-ųjų VšĮ „Promo Events“ be pertraukų organizuojamas prestižinis automobilių lenktynių festivalis, didžiausiame šalies kurorte pajėgiausius sportininkus bei adrenalino fanatikus subursiantis liepos 19-22 dienomis.

Laiko liko nedaug, todėl nieko nestebina, jog būtent dabar verda didysis darbymetis ruošiant bei atliekant paskutinius automobilių, startuosiančių Palangoje, bandymus.

„Sportininkai įsitikinę, jog geriausia patikra prieš atsakingiausią metų startą – kitos lenktynės ir jose tenkantys maksimalūs išbandymai tiek pačiai komandai, tiek ir jos technikai“, – sugrįžęs iš Rygoje vykusių „Porsche Cup“ lenktynių sakė „TDS group-TOKS racing team“ ekipos lyderis, daugkartinis šalies ralio ir žiedinių lenktynių čempionas, 46-erių Ramūnas Čapkauskas.

Ramūnas, 2007 m. jau šventęs pergalę Palangoje, startuos kartu su 47 metų Nemunu Dagiliu, kuris net tris kartus po „Aurum 1006 km lenktynių“ maratono stovėjo ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio ir dar ne kartą finišavo tarp prizininkų.

„Mūsų komanda bus tikras patirties ir jaunatviško veržlumo lydinys, – teigia R. Čapkauskas. – Mat ekipą papildė ir vienas jauniausių Latvijos automobilių sporto talentų, 22-erių rygietis Valteris Zviedris, kuris anksčiau su jaunimo grupe jau yra „uostęs“ ir šių lenktynių Palangoje parako.

Tad Valterio naujoku net su didžiausiomis išlygomis nepavadinsi. Jis penkis kartus tapo Latvijos kartingo čempionu, o dabar tik ką gavo ir jo meistriškumą patvirtinantį „Porsche“ sportinio vairavimo sertifikatą. (Beje, Lietuvoje tokį turi Robertas Kupčikas).

Nepaisant jauno amžiaus V. Zviedrio patirtis žiedinėse lenktynėse verta pagarbos. 2021 m. jis tapo Latvijos TCR automobilių klasės lenktynių čempionu, o pernai tokia pati sėkmė jaunąjį latvį lydėjo ir „Porsche Cup“ čempionate.

Šiemet Valteris lenktyniauja „Porsche Cup“ pirmenybėse, kuriose du kartus finišavo antras ir tiek pat kartų finišo liniją kirto penktas.

Dalyvaudamas „Aurum 1006 km lenktynių“ pristatyme, neseniai vykusiame sostinės Gedimino prospekte, Valteris sakė, jog lenktynės Palangoje jam patinka ir jis atiduosiąs visas jėgas, kad komanda čia švęstų pergalę.

„TDS group-TOKS racing team“ šiemet į „Aurum 1006 km lenktynių“ trasą išvairuos naujausią „Porsche 911 GT3 Cup (992)“ bolidą, kokių Lietuvoje yra tik keturi, – sako R. Čapkauskas. – Tokie du „Porsche Experience“ atstovo Roberto Kupčiko, 2018 m kartu su Nemunu Dagiliu ir belgu Steve Vanbellingen Palangoje laimėjusio šias prestižines lenktynes, komandos arsenale, o dar vieną turi „LG OLED & LKU by Porsche Club Lithuania“ ekipa, kurios sudėtyje irgi grėsmingi varžovai Mantas Janavičius, Aurelijus Rusteika ir Marius Bartkus“.

Naująjį „Porsche 911 GT3 Cup (992)“ komanda jau išbandė Suomijoje ir lenktynėse Rygoje.

„Esame labai patenkinti jo generuojama jėga ir elgesiu trasoje“, – pristatydamas bolidą džiaugėsi R. Čapkauskas. – Todėl nepaisydami pajėgių varžovų ir labai daug galingos technikos, kurios motorai po mėnesio drebins trasą šalia didžiausiojo šalies kurorto, važiuojame vedini minčių tik apie pergalę bendrojoje lenktynių įskaitoje“.

Varžybų protokoluose mirgės ne vieno Ramūno pavardė.

Jo 20-tis sūnus Titas, turintis keturių „Aurum 1006 km lenktynių“ patirtį, kartu su Mindaugu Lapačinsku ir Žilvinu Juršiu, šiemet vadovaus dviem komandoms – jau minėtai „TDS group-TOKS racing team“ ir „ALBE-ALLIANCE racing team“, kurios sudėtyje lenktynininkai Tomas Šipkauskas, Simonas Ramanauskas ir Tautvydas Butkus.

Ekipos sportininkai pasirinko „Cupra TCR“ automobilį ir puoselėja ne menkas viltis šioje klasėje.

Komandos sportininkų pristatinėti irgi nereikia. T. Šipkauskas – nuolatinis R. Čapkausko navigatorius įvairiose ralio varžybose, turi ir žiedinių lenktynių patirties.

Simonas – bene universaliausias, kurį domina ir žiedinės, ir perimetro, ir įvairios bekelės varžybos, o Tautvydas labai įtemptai rengiasi Palangos maratonui dalyvaudamas BMW 2 val. lenktynėse Estijoje.

Neseniai Rygoje vykusiose ilgų nuotolių lenktynėse jis užėmė penktąją absoliučios įskaitos vietą, o savo TCR klasėje finišavo trečias.

Ralis Elektrėnuose šiemet mini aštuonerių metų nenutrūkstančią sukaktį. Ta proga organizatoriai nusprendė paieškoti naujų požiūrio kampų ir taip gimė idėja ralį papildyti naktiniais greičio ruožais. Tam buvo parinktas vienas įdomiausių ir ilgiausių greičio ruožų visose „Rally Elektrėnai by aromáma“ varžybose. Jo distancija siekia net 12,63 km, todėl ekipažai privalės išlaikyti maksimalią koncentraciją. Juolab, kad sunkiausia greičio ruožo dalis bus antroje jo pusėje, iškart už Beižionių gyvenvietės.

„Renginio akcentas – pirmą sykį turėsime naktinius greičio ruožus. To neturėjome niekada ir tai yra išskirtinė žinia. Ja džiaugiasi ir žiūrovai, ir lenktynininkai. Gilios nakties laukti nereikės, nes šiuo metu temsta jau anksti, todėl naktiniai greičio ruožai puikiai vainikuos penktadienį. Naktinis greičio ruožas bus važiuojamas du kartus. Pirmą sykį ekipažai čia startuos 20.30 val. Į greičio ruožą integravome Beižionių miestelį į kurį dalyviai atvažiuos po labai greitos, „darbinės“ atkarpos, kurioje tikrai bus pasiekiamas didelis greitis. Ten bus ir greičio gesinimo zonų. Po Beižionių miestelio greičio ruožas tęsis labai skirtingo reljefo keliais, kurie tikrai primins Suomiją, tad čia dalyviams reikės parodyti visą savo meistriškumą, pasitikėjimą stenograma ir maksimalius įgūdžius“, - kalbėjo vienas iš renginio organizatorių Ramūnas Čapkauskas.

Dar viena naujiena – miesto greičio ruožas, vyksiantis „karuselės“ principu. Šįkart jo konfigūracija kiek pakeista, todėl žiūrovai čia išvys dar daugiau veiksmo. Be to, miesto greičio ruožas bus transliuojamas tiesiogiai. Organizatoriai užtikrina, kad trasoje dirbs tiek operatorių, kad kameromis automobilis būtų sekamas nuo starto iki finišo. Transliacija vyks iki pat paskutinio dalyvio finišo, todėl žiūrovai čia išvys tiek Lietuvos automobilių ralio, tiek ralio sprinto čempionatų dalyvių pasirodymą.

Kaip teigė kartu su Ramūnu Čapkausku varžybas rengiantis Žilvinas Juršys, buvo siekiama išlaikyti ralio kompaktiškumą, kuo visuomet ir pasižymėjo varžybos Elektrėnų apylinkėse. Dalyviams čia nereikės gaišti laiko ilguose pervažiavimuose, o nedideli atstumai tarp greičio ruožų žiūrovams leis sklandžiai ir greitai migruoti po ralio regioną.

„Jau nuo pat pirmojo ralio mes su Ramūnu žinojome, kad svarbu išlaikyti ralio kompaktiškumą, todėl tos tradicijos išliko ir šiemet. Miesto greičio ruožas šiais metais bus įvairesnis ir žiūrovai galės pamatyti daugiau veiksmo, daugiau svylančių padangų. Vėliau vyks naktinis greičio ruožas. Tikrai rekomenduojame atvykti jį pažiūrėti. Šeštadienį ralis tęsis ir antroji varžybų diena prasidės tikrai ne itin anksti, tad paryčiais keltis tikrai nereikės. Antrąją dieną persikelsime į Beižionių, Aukštadvario apylinkes. Bus keturi greičio ruožai, kuriuos lenktynininkai važiuos po du kartus. Greičio ruožai yra laiko patikrinti, sąlyginai tvirtais, šiam kraštui būdingais keliais, kurie, kaip rodo praktika, geba atlaikyti didelį sportinių automobilių kanalą. Tikėkimės, kad oro sąlygos nepamaišys ir dalyviai bei žiūrovai galės džiaugtis puikia atmosfera“, - kalbėjo Žilvinas Juršys.

Ralio tęstinumu pasidžiaugė ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis. Jo teigimu, bėgant laikui griūna net Elektrėnų simboliu tapę bokštai, tačiau ralis iš šio regiono niekur neiškeliauja.

„Mūsų apylinkėse raliai vykdavo labai seniai ir įvairių varžybų tradicijos čia siekia keletą dešimtmečių atgal. Džiugu, kad dabar jau beveik dešimtmetį turime šį ralį ir tikrai malonu matyti, kad jis sutraukia tiek dalyvių ir žiūrovų. Aišku, ralis vyksta ir Trakų savivaldybės teritorijoje, todėl turime dėkoti ir jiems, kad randame bendrą kalbą“, - sakė Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

Aštuonerių metų sukaktį šiemet skaičiuojantis ralis Elektrėnuose per eilę metų vadinosi įvairiais vardais. Šiemet šių varžybų partneriais tapo kompanija „aromáma“. Jos simbolis – levandos šakelė puošia ne tik ralio organizatoriaus Ramūno Čapkausko sportinį „Mitsubishi Lancer EVO“, bet pakeitė ir ralio emblemoje daugelį metų dominavusius Elektrėnų bokštus.

„Šiais laikais pinigus skaičiuoja visi, tačiau mes prisijungdami prie automobilių sporto ir tapdami šių varžybų vardo partneriais tikrai matome tikrai didelę naudą, reklaminę naudą. Malonu prisidėti prie šventės žiūrovams, nes ilgą laiką juk gyvenome atskirti vieni nuo kitų, be renginių, todėl džiaugiamės galėdami tapti šios puikios ralio šventės dalimi“, - sakė Remigijus Velička.

„Rally Elektrėnai by aromáma“ ralio varžybose Lietuvos automobilių ralio čempionato dalyvių lauks kiek daugiau nei 100 kilometrų greičio ruožų. Beveik 60 kilometrų teks įveikti ir čia startuosiantiems Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato dalyviams. Iš viso dalyvių sąraše jau yra daugiau nei 90 ekipažų iš šešių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Belgijos.

Geriausi greičio ruožai

Organizatoriai, kaip ir praėjusiais metais, laukia moderniausių R5 klasės automobilių gausos, aršios konkurencijos tautiečiams sportininkams iš lenkų bei tikina surengsiantys šventę ne tik trasose, bet ir mieste, kur Elektrėnų gyventojus ir miesto svečius ralio savaitgalio vakarais lepins koncertais.

Lietuvoje kalvotose Elektrėnų apylinkėse ralio lenktynės vyksta jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Lenktynininkai vienbalsiai čia esančius žvyrinius greičio ruožus priskiria vieniems geriausių, kokių tik galima rasti visoje Lietuvoje. Čia gausu įvairiausių konfigūracijų aklų posūkių, šokamų tramplinų, o tiesių, kur vairuotojai gali pailsėti, – nedaug. Elektrėnuose beveik visus greičio ruožus lenktynininkai vadina darbiniais: nėra kada atsipalaiduoti, visada reikia sukti vairą, kaitalioti pavaras, stabdyti, greitėti.

Prieš penkerius metus atgaivinti ralį šiose apylinkėse nusprendė du milžinišką patirtį sukaupę lenktynininkai Ramūnas Čapkauskas ir Žilvinas Juršys. Susikooperavę kartu su labai entuziastingai į lenktynes žvelgiančia Elektrėnų miesto savivaldybe jie jau penktus metus stengsis ralį padaryti ne tik sporto renginiu, bet ir švente tiek dalyviams, tiek žiūrovams.

Turi tapti švente

"Aš pats dešimt metų važiavau ralyje, dalyvavau daugelyje varžybų ir susidariau sau viziją, kaip turi atrodyti geras ralis. Šiemet jau penktą kartą stengsiuosi tai įgyvendinti ir sukurti šventę", – sakė lenktynių organizatorius Ramūnas Čapkauskas.

Jo teigimu ralis neturi apsiriboti sportinėmis kovomis miškų glūdumose. Tai turi būti šventė tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Dalyviams – vertingi prizai ir gera sportinė kova, o žiūrovams – šventė tiek Elektrėnuose, tiek žiūrovų zonose miesto apylinkėse. Ralis prasidės penktadienio vakarą greičio ruožu Elektrėnų miesto gatvėmis, o šeštadienį persikels į miesto apylinkes, kur žiūrovams bus numatytos trys specialios zonos į įdomiausias vietas su visa patogiai stebėti reikalinga infrastruktūra. Organizatoriai ties viena iš žiūrovų zonų netgi supylė vieną papildomą trampliną, nuo kurio atsispyrę patys greičiausi oru skris ne vieną dešimtį metrų.

Jau praėjusiais metais nusprendėme padaryti daugiau trumpų greičio ruožų ir tai pasiteisino.

Įtempta kova

Dalyvių laukia net šešiolika greičio ruožų. Aštuonios skirtingos kelio atkarpos bus kartojamos po du kartus. Iš viso – apie 100 km trasų, tad greičio ruožai bus gana ilgi.

"Jau praėjusiais metais nusprendėme padaryti daugiau trumpų greičio ruožų ir tai pasiteisino. Lenktynininkai važiuoja trumpesnes distancijas, geriau išlaiko koncentraciją ir nepervargsta, daro mažiau klaidų, didėja jų tempas. Be to, techninės problemos neatima tiek daug laiko, mat, pavyzdžiui, kad ir su pradurta padanga jiems iki finišo tenka važiuoti vos kelis kilometrus, tad jie praranda mažiau svarbių sekundžių ir jas paskui lengviau atsikovoti", – aiškino ralio direktorė Inga Juškevičiūtė ir pridėjo, kad kai ši vasara nusimato būti tokia karšta, trumpi greičio ruožai lemia mažiau galimybių perkaisti varikliams.

Lenkų iššūkis

Kartu su pačiais greičiausiais Lietuvos sportininkais dėl pagrindinių Elektrėnų ralio prizų antrą kartą iš eilės kovos ir Lenkijos ralio čempionato dalyviai.

Jau praėjusiais metais tose pat trasose jie įrodė, kad puikiai jaučiasi ne tik ant asfalto, kur lenkams tenka važiuoti didžiąją dalį čempionato etapų, bet ir ant lietuviško žvyro. Lietuvišką ralio dalyvių parką nuspalvins lenkiškų gamyklinių aukščiausios prabos R5 ir R2 klasių automobiliai, mat mūsų kaimynai pratę lenktyniauti vienodo pajėgumo tarptautine technika, kuri parodys, kurie vairuotojai prie žvyro gali adaptuotis greičiausiai.

Elektrėnų savivaldybė žada, kad finišą ir apdovanojimus nušvies unikalus fejerverkas, kurio Europoje dar niekas nėra matę. Ceremoniją lydės koncertas ir šventė miesto gyventojams bei miesto svečiams.

Treniruočių metu pagerino asmeninį rekordą

„Autoplius Fast Lap“ Lietuvos žiedinių lenktynių čempionate galingiausioje R3000+ klasėje po dviejų etapų vos 3 taškų skirtumu R. Čapkauskas pirmauja prieš Paulių Reisą, kuriam Rygoje sugedo automobilio variklis. Ramūno persvara šeštadienį Kačerginės Nemuno žiede gali labai greitai ištirpti, tad norėdamas apginti čempiono titulą jis privalo laimėti. P. Reisas – greitas vairuotojas, kurį pavyti nėra taip paprasta. O tiesėje aplenkti bene dvigubai galingesnį jo automobilį – neįmanoma.

Vis tik pirmosios treniruotės Kačerginės Nemuno žiedo trasoje su „Cupra TCR“ bolidu „DHL Racing“ komandos vėliavnešį R. Čapkauską nuteikė pozityviai. Jis vieną ratą įveikė per 1:14.54 ir pagerino savo asmeninį rekordą šioje trasoje kėbulą turinčiu automobiliu.

„Pirmą kartą teko važiuoti Kačerginėje „Cupra TCR“ automobiliu ir rezultatai labai džiugina. Nors tai nėra labai galingas automobilis, jie taip puikiai subalansuotas, kad su juo galėjau važiuoti taip greitai, kaip nevažiavau su jokiu kitu automobiliu.

Geriausia yra tai, kad su šiuo bolidu tokiu tempu galima važiuoti ilgą laiką ir lenktynėse tai bus didelis privalumas, nes pastebėjau, kad varžovai greitai važiuoja tam tikromis fazėmis. Kol padangos šaltos – negali greit važiuoti, kai sušyla – lekia kaip vėjas, tada padangos perkaista ir vėl tempas krenta. „Cupra TCR“ leidžia štampuoti greitus ratus vieną po kito. Lenktynėms automobilį apausiu naujomis padangomis, manau, dar kokią sekundę nuo šio rezultato nukąsiu“, - sakė R. Čapkauskas.

Vaistų prieš varžovų „arklius“ neturi

„Cupra TCR“ privalumas – puikus automobilio balansas, leidžiantis itin greitai važiuoti posūkiuose. Vis tik tiesiojoje dauguma varžovų pro Ramūną praskrenda kone kaip pro stovintį.

„Sudėtingiausias man bus startas. Net jei pavyks laimėti kvalifikaciją ir prie starto linijos stoti pirmam, užsidegus žaliam šviesoforui aš prarasiu pozicijas. Neturiu nuo to jokių vaistų, varžovai su galingais automobiliais tiesiog šoka į priekį ir nuvažiuoja. Teks ieškoti nišų, kaip juos aplenkti trasoje.

Manau, žiūrovams tai turėtų būti labai geras reginys. Aš bandysiu padaryti viską maksimaliai gerai, kaip tik galiu, o kaip viskas susiklostys, pamatysime šeštadienio vakare“, - kalbėjo R. Čapkauskas.

Naktį lėks kartu su sūnumi

Lietuvos žiedinių lenktynių čempionato važiavimais šeštadienis „DHL Racing“ komandai dar nesibaigs. „Autoplius Fast Lap“ organizatoriai antrą kartą surengs naktines ištvermės lenktynes, kurios šį kartą truks 4 valandas ir 20 minučių.

R. Čapkauskas jose startuos kartu su sūnumi Titu, prie jų prisijungs lenktynių meistro globojamas penkiolikmetis Kasparas Vaškelis.

„Labai laukiau tos dienos, kai galėsiu važiuoti lenktynėse kartu su sūnumi. Važiuosime senuoju BMW automobiliu. Nustebinti rezultatu nieko nesieksime, bet bandysime pasirodyti kuo geriau. Titas daug treniruojasi ir visai neblogai važiuoja Nemuno žiede. Be to automobilis yra pakankamai greitas ir patikimas. Puikiai praleisime laiką“, - kalbėjo R. Čapkauskas.

Vis tik važiavimas naktį – visiškai kitoks nei dienos šviesoje. Tamsa panaikina lenktynininkams atskaitos taškus, dar labiau susiaurina regos lauką, neprisideda ir akinanti kitų automobilių šviesa į galinio vaizdo veidrodėlius. Tačiau penkiolikmečiai Titas Čapkauskas ir Kasparas Vaškelis sako tamsos nebiją.

„Nebijau tamsos. Teko važiuoti pirmose naktinėse dviejų valandų lenktynėse, nieko baisais nėra. Susitvarkysiu ir šeštadienį,“ – rėžė Titas.

„Prie tamsos priprasti nebus sunku. Sunkiau bus važiuoti senuoju BMW automobiliu mechanine pavarų dėže, prie kurios aš nesu pratęs“, - išdavė Kasparas.

Koks kietas viršutinis grunto sluoksnis buvo galima be ilgų aiškinimų suprasti stebint trasą ženklinusius „Pitline“ komandos vyrus. Bandydami įsmeigti kuoliukus „stop“ juostoms tvirtinti jie buvo priversti darbuotis laužtuvais ir laužyti grąžtus. Iš viso pagal kruopščiai parengtą varžybų saugos planą numatyta pavojingiausias vietas pažymėti net 1200 specialių ženklų. Tose vietose, kur greičio ruožas skrodžia palei pat vietinių gyventojų sodybas, kelkraščiuose sumontuotos improvizuotos barikados iš presuotų šiaudų ritinių. Kitaip tariant, varžybų organizatoriai itin kruopščiai pasiruošė visiems įmanomiems netikėtumams.

Baigę dėlioti paskutinius taškus greičio ruožų stenogramose Jono Pipiro ir Aisvydo Paliukėno ekipažas į ilgus išvedžiojimus apie plūstelėjusią šilumos bangą nesileido, tačiau patikino, kad vaizdas visoje trasoje yra „tvarkingas-žieminis“.

„Žinoma, jei šalikelėse būtų aukštos pusnys, kurias posūkiuose tam tikrais atvejais galima išnaudoti kaip papildomą atramą, būtų dar įdomiau. Tačiau aptirpęs sniegas smulkmena. Visą trasų paviršių kausto ledas ir tai yra svarbiausia žinia“, – sakė A. Paliukėnas.

Vos prieš keletą dienų iš Dakaro maratono grįžęs Benediktas Vanagas taip pat patikino, kad vaizdas trasoje pakėlė ūpą.

„Šaltis per pastarąją savaitę atliko gerą darbą – įšalo dydis daugiau nei pakankamas. Testiniams važiavimams skirta atkarpa gavo kur kas didesnį krūvį, nei šeštadienį turės atlaikyti kiti septyni greičio ruožai, tačiau ir čia po visų ekipažų „mankštos“ vaizdas buvo makslimaliai geras. Ant kelio paviršiaus yra balų, bet tai ko gero vienintelė bėda“, – pasidžiaugė B. Vanagas.

Ilgiausią nepertraukiamą lenktynininko stažą turintis Ramūnas Čapkauskas savo ruožtu pastebėjo, kad nors oro temperatūra primena buvusią prieš porą metų, trasų būklė yra nepalyginama.

„Nors žiemos lenktynėms skirtos sportinės dygliuotos padangos „dirba“ kaip frezavimo peiliai, testiniame greičio ruože jos suformavo sąlyginai nedideles provėžas. Susipažinimo su trasa metu taip pat niekur nematėm jokių purvynių. Jei prognozės apie naktį spustelsiantį šaltuką pasitvirtins, ryt lenktynės bus tikrai smagios, nors tikslumo vertinant kintančias sąlygas neabejotinai reikės daugiau nei vasarą“, – perspėjo senas ralio vilkas.

Šeštadienį „Winter Rally“ trasoje matysime praktiškai visus pačius greičiausius Lietuvos ralio meistrus, kurių vairavimo technika kaip tik ir kuria užburiantį reginį kiekviename trasos kilometre: Vytautas Švedas, Giedrius Notkus, Benediktas Vanagas, Martynas Samsonas, Ramūnas Čapkauskas, Eugenijus Sladkevičius, Justas Tamašauskas, Giedrius Firantas ir, žinoma, porą pastarųjų metų mūsiškiame čempionate greičio madas diktavęs Janis Vorobjovs. T. y. visos pirmo ryškumo ralio žvaigždės.

Sumažėjusi konkurencija

Artėjantį savaitgalį Lietuvos automobilių ralio sirgalių keliai ves į Utenos ir Molėtų apylinkes. Šiuose kraštuose prasidės Lietuvos automobilių ralio čempionatas (LARČ).

Sportininkai varžysis septyniuose greičio ruožuose, kurių ilgiausias drieksis beveik 14 km, o trumpiausias – apie 10 km. Ištikimi šio ralio sirgaliai jau pastebėjo pasikeitimus ne tik skaičiuodami ralio kilometražą. Anksčiau žiemos raliu tituluojamas pirmasis LARČ etapas prasidėdavo penktadienio popietę ir baigdavosi šeštadienį. Tad vėlyvą penktadienio vakarą žiūrovai galėdavo stebėti tamsoje vykstančias lenktynes.

Laikausi nuomonės, kad kiekvieną darbą, kurį darau, turiu padaryti kiek galima geriau, tas pats pasakytina ir apie lenktynes.

Šįsyk ralis tęsis vos vieną dieną, o ir dalyvių skaičiumi pirmasis LARČ etapas nežada būti pats gausiausias. Vis dėlto bus galima išvysti mažiausiai 40 sportininkų, tačiau greičiausiųjų rikiuotėje nepamatysime Deivido Jociaus ir Donato Zvicevičiaus, kurie, kaip jau rašėme ankstesniame "Ratų" numeryje, varžosi pirmajame Pasaulio ralio čempionato etape Montekarle. Nestartuos ir broliai Žalos, nes Vaidotas Žala tik šiandien parskrenda iš Dakaro, Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku šį sezoną varžysis su silpnesnės galios automobiliu, tačiau staigmeną ralio sirgaliams nusprendė pateikti R.Čapkauskas, kurio ralio trasose nebuvo jau pusantrų metų. Žiemos ralyje jį vėl bus galima išvysti kartu su Tomu Šipkausku skriejančius Utenos ir Molėtų rajonų žvyrkeliais.

Įvertino pokyčius

R.Čapkauskas niekuomet neslėpė meilės raliui, tačiau prieš keletą metų nusprendė pasitraukti iš jo pateikdamas vieną argumentą – kaina.

Pasak tituluočiausio šalies automobilių sportininko, tam, kad būtum konkurencingas ralyje, turi išleisti milžiniškas sumas, būtent dėl to praėjusį sezoną R.Čapkauską buvo galima išvysti vien tik prie žiedinių lenktynių automobilio vairo, tačiau atrodo, kad pokyčiai, kurių imasi Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF), kad kiek įmanoma suvienodintų sąlygas visiems sportininkams čempionų taurės link, leido sportininkui persvarstyti savo ketinimus.

"Manau, kad LASF ir Ralio komitetas ėmėsi teisingų veiksmų bandydami suvienodinti visų galimybes ir stengdamiesi sumažinti sportininkų išlaidas", – dienrašiui tvirtino R.Čapkauskas. Kaip vieną pavyzdžių R.Čapkauskas įvardijo diskusijas dėl visiems sportininkams tiekiamų vienodų padangų ir jau žiemos ralyje galiosiančios dviejų komplektų padangų taisyklės.

"Anksčiau daugiau finansinių galimybių turintys sportininkai padangas galėdavo pasikeisti daug dažniau, dabar to padaryti nebus galima, tad daugiau lems ir sportininko meistriškumas", – svarstė lenktynininkas. Prakalbus apie meistriškumą, teko R.Čapkausko paklausti ir apie jo paties savijautą vėl sėdus prie ralio bolido vairo. "Dar tikrai nepamiršau, kaip reikia vairuoti ralio bolidą. Ralio trasose nevažiavau pusantrų metų, bet vos tik sėdau prie vairo, viską prisiminiau. Tad abejonių dėl to, ar suvaldysiu automobilį, nėra", – juokavo sportininkas.

Planų neatskleidžia

Paklaustas, kokius tikslus kelia sau pirmajame LARČ etape, R.Čapkauskas neslėpė, kad nesiruošia tiesiog ramiai pasivažinėti trasomis.

"Važiuojame tam, kad parodytume tai, ką galime, o ne tiesiog pasivažinėti. Visuomet laikausi nuomonės, kad kiekvieną darbą, kurį darau, turiu padaryti kiek galima geriau, tas pats pasakytina ir apie lenktynes", – tvirtino sportininkas.

Vis dėlto jis nenorėjo atskleisti, ar ekipžo pasirodymas pirmajame šiemet ralyje Lietuvoje gali reikšti, kad jis bandys kovoti ir kituose čempionato etapuose.

"Pagyvensim – pamatysim. Kol kas sunku pasakyti. Priklausys nuo to, kaip mums seksis. Ir aš kalbu ne tik apie galutinę poziciją, kurią užimsime, bet ir apie tai, kiek pavyks išlaikyti sveiką automobilį, kaip patys jausimės", – kalbėjo pats šimtmečio ralio Elektrėnų apylinkėse planais jau gyvenantis sportininkas.

Kaip ralio organizatorius ir kaip sportininkas R.Čapkauskas atkreipė dėmesį, kad raliai Lietuvoje tampa kompaktiškesni ir priimtinesni sportininkams.

"Po truputį atsisakome minties, kad ralis būtinai turi vykti dvi dienas. Vieną dieną trunkantis ralis leidžia sportininkams sutaupyti eksploatacinių išlaidų. Manau, kad per metus gali būti vienas ralis, trunkantis dvi dienas, o visi kiti gali vykti ir vieną dieną", – mintimis dalijosi R.Čapkauskas.

Džiaugiasi populiarumu

Pirmą kartą Lietuvos čempionu formulių "F-1600" klasėje sportininkas tapo dar 1995 m. 2013-aisiais Ramūnas triumfavo šalies čempionato "Baltic Open" klasėje. Penkerius pastaruosius metus jis sėkmingai derino startus ralyje ir žiedinėse lenktynėse, nors pastarosios likdavo antrame plane. Prioritetu buvo ralis, tačiau ne pačios palankiausios permainos šių lenktynių techniniame reglamente privertė sportininką peržiūrėti prioritetus.

"Ralis visada buvo ir yra labai brangus sportas. Tad priėmiau sprendimą padaryti pertrauką ralio varžybose, bet pastarųjų dienų permainos, turinčios kiek atpiginti šį sportą, gali pakeisti situaciją – tikrai neatmetu galimybės grįžti. O dėmesį 2017 m. kryptingai skyriau žiedui, – dalijasi patirtimi 40-metis lenktynininkas. R.Čapkausko teigimu, per keletą metų "Fast Lap" lenktynių serija atgaivino šalyje žiedines lenktynes. Pasak jo, net tarybiniais laikais, kai dalyvių būdavo nemažai, į vieną renginį "Nemuno žiede" apie 130 automobilių retai kada susirinkdavo. O čia vien "R3000+" klasės Lietuvos čempionato suvestinėje – 24 pavardės. Pirmas – Ramūnas Čapkauskas. Jis surinko 72 taškus, o artimiausią varžovą aplenkė net 32 – persvara daugiau nei solidi. Tai sportininkui – jau dvyliktas šalies čempiono titulas.

Naujienos Palangoje

Dėl kito sezono startų ilgų nuotolių lenktynėse Ramūnas kol kas nėra visiškai apsisprendęs. Keletą pastarųjų metų jis buvo tapatinamas su "Aquila CR1" automobiliu Palangos 1 000 km lenktynėse.

"Esu labai dėkingas visiems partneriams, ypač Algirdui ir Andriui Ramanauskams, kurie mane prieš keletą metų pakvietė prisijungti prie šio projekto. Man tai buvo nauja patirtis ir tikrai labai įdomūs metai", – sako R.Čapkauskas. Projektas, su kuriuo sieta daug vilčių, deja, triumfu Palangos 1 000 km lenktynėse taip ir nesibaigė. Labai greitas "Aquila" sėkmingiausiai pasirodė 2016 m., kai užėmė antrą vietą.

Ralis visada buvo ir yra labai brangus sportas. Tad priėmiau sprendimą padaryti pertrauką.

"Tai geras automobilis, tačiau jis reikalauja aukščiausio lygio mechanikų ir nepriekaištingo paruošimo. 2016-aisiais mums buvo pavykę beveik viską sustyguoti, iki pergalės trūko labai nedaug. Bet trūko. O 2017 m. vėl nepasisekė. Šių metų lenktynėse aš buvau tik vairuotojas – nemėgstu tokių situacijų, kai negaliu kontroliuoti pasirengimo, eigos ir pan. Bendrovė Olandijoje, kuri turėjo paruošti automobilį startui, atrodo, viską padarė atvirkščiai. Todėl pats sau ir visiems kolegoms pasakiau, kad aš iš šio projekto traukiuosi ir daugiau šiuo automobiliu nelenktyniausiu", – apie ne patį maloniausią sprendimą atvirauja R.Čapkauskas. Tačiau Palangoje mes jį turėtume pamatyti. Jis bene vienintelis dalyvis, kuris nuo pat 2000-ųjų nepraleidęs nė vienų lenktynių. Jo biografijoje ir pergalė 2007 m.

"Palangoje laimi nebūtinai greičiausiu automobiliu važiuojanti komanda. Ten reikia stabilumo ir patikimumo. Palangos trasa – specifinė, aš tikrai žinau, kurie automobilio mazgai čia labiausiai apkraunami, kaip reikia paruošti techniką. Todėl vienas iš galvoje kirbančių planų – paruošti automobilį, kuris gal nelaimės kvalifikacijos, tačiau finiše gali būti pirmas: manau, kad dviejų vairuotojų komanda, mokanti važiuoti greitai ir tausojanti automobilį, gali būti sėkmės garantas. Juk turime nemažai pavyzdžių, kai čia laimėjo ne favoritai", – apie galimą intrigą užsimena lenktynininkas.

Optimizmo nestokoja

Kai 2015 m. rudenį R.Čapkauskas ir Žilvinas Juršys savo kolegas ralio lenktynininkus pakvietė į Elektrėnų apylinkėse vykusį "DHL Elektrėnai" ralį, šio miesto meras Kęstutis Vaitukaitis spaudos konferencijoje prasitarė, kad 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, Elektrėnuose vyks šimtmečio ralis. Ši spaudos konferencijoje pasakyta užuomina tapo savotišku tikslu: kitais metais, antrą rugsėjo savaitgalį, Elektrėnai vėl taps lenktynių miestu. "Turime ir labai gerą žinią – tai bus ir Lenkijos ralio čempionato etapas, todėl dalyvių būrys bus daug gausesnis", – teigia varžybų organizatorius.

Per savo ilgą karjerą dalyvavęs daugelyje įvairiausių lenktynių, R.Čapkauskas tikisi, kad automobilių sportas atsigaus ir susigrąžins kiek priblėsusį populiarumą. 2002 m. pripažinto geriausiu Lietuvos lenktynininku teigimu, žiedinių lenktynių organizatoriai įrodė, kad galima privilioti ir daugiau nei 100 dalyvių, ir daugybę žiūrovų.

„Belieka tik džiaugtis, jog dar neprasidėjus raliui fiksuojami rekordai, - maloniai nustebintas  sportininkų aktyvumo šypsojosi pagrindinis renginio organizatorius Ramūnas Čapkauskas. – Džiugu, kad penktasis šalies automobilių ralio čempionato etapas paviliojo tokį gausų dalyvių būrį, kokio šiemet dar nebuvo nė vienose lenktynėse“.

Trečią kartą pamečiui rengiamas „DHL Rally Elektrėnai“ bus ne tik Lietuvos automobilių ralio bei ralio sprinto čempionatų penktųjų etapų lenktynės, bet ir nuo pernai įskaitinėmis tapusios tarptautinio „FIA Baltic Rally Trophy“ etapo, beje, irgi penktojo, varžybos. „FIA Baltic Rally Trophy“ lenktynės – tai net keturias šalis jungianti „FIA European Rally Trophy“ atšaka, suteikianti galimybes greičiausiems Baltijos šalių ralistams varžytis su profesionalais iš visos Europos finalinio etapo metu.

Todėl nenuostabu, kad Elektrėnuose ir energetikų miesto apylinkių keliais rugsėjo 8-9 dienomis lenktyniaus greičiausi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos ralio meistrai, tramdysiantys ne vien įprastus ralio trasose, bet ir gana egzotiškai atrodančius automobilius.

Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas pasidžiaugė, kad trečią kartą rengiamas „DHL Rally Elektrėnai“ bus ne tik masiškiausias, bet ir rimtą konkurenciją užsieniečiams varžybose sudarys šalies sportininkai. 

Į Elektrėnus susirinks bene visi pajėgiausi šalies ralio meistrai – Giedrius Notkus, Deividas Jocius, Vytautas Švedas, Dovilas Čiutelė, Vaidotas Žala, Benediktas Vanagas ir kiti.

Ar pavyks apginti titulą pernai šį ralį laimėjusiems panevėžiečiams G. Notkui su Daliumi Strižanu, sužinosime rugsėjo 9-osios vakarą, kai sportininkai įveiks paskutinįjį greičio ruožą.

Tačiau G. Notkui optimizmo ralio išvakarėse, regis, tikrai nestinga.

„Trokštame ne tik apginti ralio laimėtojų titulą, - varžybų spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė G. Notkus. – Šalies čempionate savo klasėje kol kas pirmaujame, o bendrojoje įskaitoje esame treti. Viliuosi, jog finišavus „DHL Rally Elektrėnai“ lenktynėms mūsų ekipažas palypės bent vienu laipteliu aukštyn.“

Giedriaus nuomone, pernykštę pergalę Elektrėnų apylinkėse jiems garantavo gera pradžia, kai po kelių greičio ruožų jų ekipažui pavyko įgyti bemaž 20 sekundžių persvarą.

Juk ne veltui sakoma, jog gera pradžia - pusė darbo! 

G. Notkus įsitikinęs, jog tai vienas geriausių šalyje ralių – labai kompaktiškas, techniškas, reikalaujantis gerų vairavimo įgūdžių, puikiai organizuotas.

„Nuo pirmojo posūkio jaučiasi, kad šį ralį rengia ne tik sumanūs organizatoriai, bet ir neprasti sportininkai, ne iš nuogirdų žinantys ir suprantantys visas ralio subtilybes“, - tokio įvertinimo pavydėtų ne vieno renginio organizatorius.

Kada laimėsite „DHL Rally Elektrėnai“? – tokį klausimą ralio spaudos centras pateikė D. Jociui.

„Šiemet, rugsėjo 9-ąją, - nemirktelėjęs išpyškino Deividas, 2015 metais čia finišavęs penktas, o pernai – antras. – Iki svajonės nedaug stigo ir pernai, tačiau kartu su iš prakiurdytos padangos besiveržiančiu oru buvo nupūstos ir mūsų viltys“.

Deividui viskas čia tinka ir patinka – ir įdomios, nelengvos trasos, ir lietus, ir saulė. Tik jei lyja – tai tegu lyja visiems, jei sausa, tai tegu dulkes geria visi, įsitikinęs D. Jocius, kurio didžiausia siekiamybė, kad sąlygos visiems būtų vienodos. Jam itin apmaudu, kai pirmoji pusė dalyvių važiuoja keldama dulkių debesis, o antra, žiūrėk, slydinėja praūžus liūčiai...

„Gali nertis iš kailio besiruošdamas raliui, bet jeigu jos didenybė sėkmė atsuks tau nugarą, liksi it musę kandęs“, - įsitikinęs šiemet itin ryžtingai nusiteikęs D. Jocius

Iš užsieniečių bene didžiausias autoritetas – latvis Janis Vorobjovas, kurį Lietuvos trasose išties lydi sėkmė. Šis sportininkas itin mėgsta pirmuosius greičio ruožus tarsi tūnoti šešėlyje, pernelyg toli neatleisdamas lyderių ir visą dėmesį sutelkdamas į paskutines greičio rungtis ir taip vienu smūgiu siųsdamas nespėjusius atsitokėti varžovus į nokdauną.        

Janis su Andriu Malnieku ir pernai Elektrėnuose laikėsi būtent tokios taktikos.

„Mes iš tiesų ketinome eiti „va bank“ ir paskutiniajame greičio ruože laimėti ralį, tačiau tos rungties starte pastebėjome, kad pamažu bliūkšta viena padanga... Galimybės pasikeisti ratą jau nebebuvo, todėl pajudėjom nieko nekeitę. Rezultato neteko ilgai laukti – nuo pusiaukelės važiavome ant ratlankio, atsilikome minutę ir pralošėme ralį“, - prisiminimais po finišo dalijosi latvis, kuriam šiemet tramdyti „Mitsubishi Mirage Space Star“ padės naujas šturmanas Ivo Pūkis.

„DHL Rally Elektrėnai“ trasose debiutuos net trys lenktynininkai iš Didžiosios Britanijos. Tai lietuviams iš maratoninių lenktynių Palangoje gerai pažįstami tėvas ir du jo sūnūs Hollandai, pamilę Lietuvą ir joje rengiamas ilgų nuotolių lenktynes, o dabar atrandantys ir ralį.

Britai startuos įvairių modifikacijų „Ford Escort“ automobiliais, o Davidui Hollandui lietuviškose trasose geriau susigaudyti padės šiemet Monte Carlo ralyje debiutavęs Karolis Raišys. Michaeliui arba Mickui, kai jį vadina komandos bičiuliai, talkins Karolis Kairys, o Drew Hollandui naviguos Aleksandras Dainys.

Ne pirmą kartą į Lietuvoje rengiamus ralius atvyksta vokiečiai Conradas Rudigeris ir Steffenas Reichmanas, kuriuos žiūrovai išvys ir Elektrėnuose.

„Ralio dalyviai varžysis daugelyje įskaitų, todėl po lenktynių nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo ceremonijoje lis tikrai įspūdingas taurių ir kitų prizų lietus“, - tikina R. Čapkauskas, kartu su bendraminčiais negailintis pastangų, kad apie ralį kuo geriausius įspūdžius išsivežtų jo dalyviai ir po metų pertraukos vėl sugrįžtų į Elektrėnus.  

„Tai bus ne tik Lietuvos automobilių ralio bei ralio sprinto čempionatų penktųjų etapų lenktynės, bet ir nuo pernai įskaitinėmis tapusios tarptautinio „FIA Baltic Rally Trophy“ ralio etapo, beje, irgi penktojo, varžybos, - sako pagrindinis renginio organizatorius Ramūnas Čapkauskas. – „FIA Baltic Rally Trophy“ ralio lenktynės – tai net keturias šalis jungianti „FIA European Rally Trophy“ atšaka, suteikianti galimybes greičiausiems Baltijos šalių ralistams varžytis su profesionalais iš visos Europos finalinio etapo metu“.

Lenktynių organizatorius įsitikinęs, jog rengiamas ralis pasižymės itin atkaklia, kaip ir ankstesni du, neprognozuojama kova ir pelnys didžiulio žiūrovų būrio dėmesį.

Organizatoriai juos kviečia ne tik į greičio ruožus, kurių didžiuma vėlgi tų pačių žiūrovų patogumui bus važiuojami po du kartus, bet ir pačiuose Elektrėnuose, šalia ledo arenos, abi renginio dienas šurmuliuosiantį lenktynių miestelį, tapsiantį tikru traukos centru.

„Lenktynių miestelis prie ledo arenos duris atvers jau pirmosios ralio dienos, rugsėjo 8-osios, rytą, - sako renginio direktorė Inga Juškevičiūtė. – Čia bus įrengta lenktynių dalyvių serviso zona, kur po greičio ruožų mechanikai aptarnaus sportininkų bolidus, o miestelėnų lauks ir daugybė pramogų ir kur elektrėniškiai ir miesto svečiai bus kviečiami pasijusti pilnateisiais šios greičio šventės dalyviais“.

Pasak renginio organizatorių, ralio miestelyje mielai laukiami visi: pradedant automobilių sporto entuziastais ir baigiant turinčiais ką pasiūlyti vietiniais prekybininkais ir amatininkais.

„Norisi sukurti gražią rudens tradiciją ir šventę visiems ir kiekvienam gyventojui, miesto svečiui, ralio mėgėjui. Norisi, kad bet kokio amžiaus žmogus rastų sau ir savo šeimai pramogų ir gerai praleistų laiką su draugais ar artimaisiais ne tik besiklausydami koncertų, bet ir stebėdami lenktynininkus bei rinkdamiesi ralio favoritus“, - viliasi I. Juškevičiūtė, jau trečią kartą, kiek gyvuoja šis ralis, kviesdama į nuotaikingą nemokamą rudens šventę.

Rugsėjo 8-osios vakarą visų susirinkusiųjų laukia oficiali „DHL Rally Elektrėnai“ atidarymo šventė su orkestru bei choru, visų dalyvių, kurių, tikimasi, bus apie 70 ekipažų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Anglijos ir kitų šalių, pristatymas.

Ralio organizatoriai šiemet paruošė ir ypatingą staigmeną ralio mėgėjams: trumpą, bet efektingą miesto greičio ruožą Elektrėnų mero Kęstučio Vaitukaičio taurei laimėti.

O pirmosios dienos programa baigsis koncertu žiūrovams, kuriame dalyvaus daugelio žiūrovų pamėgta, iš įvairių televizijos projektų žinoma atlikėja iš Latvijos Tina.

Šeštadienį ralio dalyviai skubės į greičio ruožus, o į ralio miestelį susirinkę automobilių sporto mėgėjai visą dieną bus lepinami įvairių atlikėjų pasirodymais scenoje, o vakare - visų bene labiausia laukiama apdovanojimų ceremonija ir Ingridos Kazlauskaitės koncertu.

Abi renginio dienas ketinantys įsigyti automobilį ar šiaip besidomintys jų naujovėmis turės progą iš labai arti susipažinti su ralio partnerio - „Fakto Auto“ bendrovės – automobiliais, kuriems ralyje teks atsakingos dalyvių ir sportininkų aptarnavimo funkcijos.

Nepaisant to, D. Jocius "Kauno dienai" tvirtino, kad kitąmet jį dar kartą išvysime prie starto linijos šiame ralyje.

– Pradėkime nuo pabaigos. Kodėl jums ralis baigėsi anksčiau?

– Nesklandumai prasidėjo tuomet, kai viename pirmųjų greičio ruožų automobilis išslydo iš trasos ir trenkėsi į šlaitą. Po smūgio išsinėrė "Mitsubishi" galinis ratas. Dėl to lenktynes teko baigti, tačiau labai dėl to nesisielojome, nes gedimas nesunkus, jį būtume labai greitai pašalinę ir pasinaudoję "Super Rally" taisykle lenktynes tęsę kitą dieną, tačiau atvažiavę į servisą pamatėme, kad po smūgio buvo sulenkta išmetamųjų dujų sistema, o duslintuvas prisilietė prie degalų bako ir šis ėmė lydytis. Nuėmus baką lenktynių techniniai komisarai pastebėjo, kad jis drėksta, o su tokiu baku lenktyniauti draudžiama.

– Neturėjote antro degalų bako?

– Turėjome ir antrą variklį, ir antrą dėžę. Galima sakyti, kad galėjome surinkti antrą tokį patį "Mitsubishi Lancer EVO X", tačiau buvo naudojamas ypatingas degalų bakas – guminis ir didesnės talpos. Tokie bakai nenaudojami per tradicinius ralius, tačiau tuose, kur sportininkams tenka įveikti daugiau kilometrų, tenka tokį baką montuoti, o jis pats gaminamas pagal atskirą užsakymą. Dar bandėme tokį degalų baką rasti Prancūzijoje, tačiau to padaryti nepavyko.

– Prieš išvažiuodami į Monte Karlą minėjote, kad tai nebus vienintelis Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapas, kuriame galvojate startuoti. Kokie planai?

– Tikrai neketiname šalmų pakabinti ant vinies. Važiuosime Lietuvos automobilių ralio čempionate, kurio pirmasis etapas Utenoje vyks jau šį savaitgalį, labai vilioja Lenkija, kur vasarą vyks WRC etapas, gal dar kur nors išbandysime jėgas, o kitąmet sausį mus vėl bus galima išvysti Monte Karle.

Net baisu pagalvoti, kas nutiktų praradus automobilio kontrolę, nes iš vienos kelio pusės – stati uola, kitoje – šlaitas, kuriuo nugarmėti, švelniai tariant, tikrai nesinorėtų.

– Per trasų susirašymą įveikėte visus kilometrus, kuriuos būtų tekę nuvažiuoti ir lenktynių režimu. Kokie įspūdžiai?

– Pirmiausia atmintyje išliko nuvažiuotų kilometrų skaičius – apie 3 tūkst. km. Viskas atrodė taip, kaip ir įsivaizdavau, bet jau startavęs bandomajame greičio ruože supratau, kad viskas atrodo kitaip, kai važiuoji lenktyniniu režimu. Po pirmojo važiavimo apskritai abejojau, ar sugebėsiu važiuoti, nes kelio danga keitėsi labai dažnai, norint nenuslysti ir išlaikyti automobilį ant kelio reikėjo būti itin atidžiam, tačiau kiekvieną kartą važiuodamas jaučiausi vis drąsiau ir drąsiau ir vienoje 3,5 km atkarpoje laiką sugebėjau pagerinti net 12 sek.

– Monte Karlo ralio trasa vingiuoja Alpių serpantinais, tai ne lietuviški žvyrkeliai, ir nulėkti už trasos ribų nesinori.

– Net baisu pagalvoti, kas nutiktų praradus automobilio kontrolę, nes iš vienos kelio pusės – stati uola, kitoje – šlaitas, kuriuo nugarmėti, švelniai tariant, tikrai nesinorėtų. Ralis labai sudėtingas, o šiuos mano žodžius iliustruoja ir faktas, kad ralio lyderiai keitėsi ne vieną kartą.

– Kaip vertintumėte savo pasirodymą per tuos pirmus įveiktus greičio ruožus?

– Nevažiavome taip, kaip galėjome važiuoti arba kaip važiuojame per ralius Lietuvoje, tačiau tam, kad važiuotum visu 100 proc. šiais keliais, turi į pagalbą pasitelkti daug padėjėjų. Mūsų komanda turėjo kelio žvalgus (D. Jociui pagelbėjo Ramūnas Čapkauskas ir Kastytis Torrau), tačiau to nepakako, nes didžiųjų komandų kelio žvalgai darbuojasi su radijo ryšiu, ir lenktynininkai visą laiką gauna informaciją apie trasos būklę. Teko stebėti ne vieną situaciją, kai šturmanai, likus kelioms sekundėms iki starto, baigia kalbėti telefonu ir sėda į automobilį. Prancūzų komandos sulaukia ir labai didelio palaikymo iš vietinių sirgalių, kurie komandoms praneša apie menkiausius kelio dangos pasikeitimus.

– Tai planas, ką kitais metais reikės daryti kitaip, jau susidėliojo?

– Atsakėme į daug rūpimų klausimų. Ko gero, svarbiausias, kaip laiku gauti informaciją iš kelio žvalgų. Problema Alpėse ta, kad ten neveikia telefono ryšys, todėl reikia nusipirkti leidimą naudotis radijo ryšiu, tuomet nereikės kelio žvalgams ir mums susitikti trasoje, kad apsikeistume informacija. Manau, kad, susisteminus žinias, rengiantis kitų metų raliui pavyks net ir kažkiek sutaupyti.