Gedvilė Vilniuje bando išsinuomoti butą, tačiau rasti tinkamą ir už gerą kaina – sunku. Internete patrauklių variantų netrūksta, tačiau dauguma jų – įtartini.
„300 eurų už du kambarius, už 50 kv. m, kai butas ganėtinai gerai atrodo, yra įtartina, nes tokių kainų jau nebėra rinkoje, žmonės už tiek nebenuomoja“, – kalbėjo Gedvilė.
Vienas skelbimas pasirodė patikimesnis, tad Gedvilė paskambino nurodytu numeriu. Tariamas šeimininkas pasakė, kad butą apžiūrėti gali tik už poros dienų. Nors skelbimas įdėtas vos prieš dešimt minučių, savininkas tikino, kad visi labai jo nori ir prašė iškart pervesti pusę nuomos sumos siekiantį užstatą.
Labai keista, kai tu turi daryti pavedimą už butą, kurio tu net nematei. Tiesiog taip dalykai nevyksta.
„Labai keista, kai tu turi daryti pavedimą už butą, kurio tu net nematei. Tiesiog taip dalykai nevyksta. To skelbimo šiandien mes nebematome, tai aš nežinau, ar jį išnuomojo, ar tiesiog prigavo“, – svarstė moteris.
Ekspertai perspėja niekada nepervesti pinigų būsto neapžiūrėjus, nes tai greičiausiai bandymas apgauti. „Svarbiausia nepadaryti to pervedimo, kai paskui pinigai dings ir reikės teisybės ieškoti per policiją. Galbūt geriau neskubėti ir nepadaryti šitos klaidos ir tada nebus problemų“, – teigė nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Vartotojų teisių apsaugos taryba ragina žmones sumokant vadinamuosius rankpinigius visada turėti to įrodymus. „Jeigu ateiname pirkti būsto, kažkodėl rankpinigius duodame tiesiog be jokio dokumento. Ir tada neįprastai sunku apginti tokį vartotoją, netgi jau nekalbant apie tarnybą, bet netgi ir teisme“, – situaciją komentavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Milda Deimantė.
Vieno buto apžiūrėti Gedvilė visgi nuvyko, tačiau buvo nemaloniai nustebinta. Moteris galvoja, kad susidūrė su sukčiais, nes po labai trumpos buto apžiūros net ne tariamas buto šeimininkas, o tarpininkė paprašė grynais sumokėti 200 eurų užstatą. „Man atrodo keista palikinėti pinigus žmogui, kurį tu pamatei pirmas dvi minutes ir negauti jokių dokumentų“, – pasakojo Gedvilė.
Įtarimus, kad kažkas negerai, sustiprino įkyrus siūlymas butą kuo skubiau išsinuomoti.
Visą laiką sako, kad labai daug kas nori šito buto, labai daug kas skambina. Čia ir dabar galite palikti pinigus ir butas tikrai bus jūsų.
„Visą laiką sako, kad labai daug kas nori šito buto, labai daug kas skambina. Čia ir dabar galite palikti pinigus ir butas tikrai bus jūsų. Man atrodo, kad jeigu tu paliksi pinigus tiesiog taip, tikėtina, kad tau telefono daugiau ir nepakels ir butas tikrai nebus tavo“, – svarstė pašnekovė.
Pasirodo, tokie vadinamieji juodieji brokeriai prašydami užstato elgiasi neetiškai. Jie teikia paslaugą būsto savininkams, o ne tiems, kurie nori jį nuomotis. „Tie nuomininkai iš esmės galėtų nemokėti tokiam brokeriui, nes nei sutartis yra pasirašyta, nei kažkokio susitarimo realaus nebuvo. Tiesiog brokeris, tarpininkas daro spaudimą ir kažkuria prasme reikalauja, nes tai neva yra normalu rinkoje. Ir žmonės tam spaudimui dažniausiai pasiduoda“, – teigė A. Antanavičius.
Freepik.com nuotr.
Brokere dirbanti Giedrė atkreipia dėmesį, kad jeigu viskas vyksta civilizuotai, tai su nuomotoju pasirašoma tarpininkavimo sutartis. Brokeriai visada įsitikina, ar klientas yra tikrai vienintelis būsto savininkas. Patikrinamas tiek savininkas, tiek nuomininkai. Atlyginimą brokeriai dažniausiai gauna iš būstą nuomojančio žmogaus, ne iš nuomininko. „Yra didelis klausimas, kam jis iš tikrųjų atstovauja. Reiškiasi, jam interesas tik atvesti nuomininką, nesvarbu kokį nuomininką. Tai nuomotojas iš tikrųjų labai rizikuoja duodamas brokeriui atlikti paslaugą nemokamai. Arba kitaip sakant – pasiimti pinigus iš nuomininko“, – kalbėjo nekilnojamojo turto brokerė Giedrė Daugirdaitė.
Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, už tokį elgesį su žmonėmis atsakomybė tenka ir skelbimų portalams. „Jeigu yra nustatytas atvejis, yra pranešta portalui, kad konkrečiame skelbime yra klaidinanti reklama, klaidinanti informacija arba reklamuojamos paslaugos, kurių iš tiesų nėra, tai tokiu atveju vis tiek skelbimų portalas tokio skelbimo nepašalina, nepanaikina, tai tais atvejais gali ir pačiam portalui būti taikoma atsakomybė“, – teigė M. Deimantė.
Raginame nemokėti užstato ar rezervacijos mokesčio būsto neapžiūrėjus.
Bauda už apgaulingo skelbimo nepašalinimą gali siekti ir iki 100 tūkst. eurų. Portalai tikina, kad savo skelbimus prižiūri. „Galimai melagingą skelbimą gali rodyti keli aspektai. Pavyzdžiui, jei skelbimo autorius teigia, kad iš anksto reikia apmokėti kokį nors rezervacijos mokestį, jei skubina tai padaryti ir pan. Raginame nemokėti užstato ar rezervacijos mokesčio būsto neapžiūrėjus. Skelbimus tikriname, pastebėję galimai apgaulingą skelbimą, jį blokuojame“, – rašo portalo aruodas.lt. atstovai.
Ekspertai neabejoja, situacija įvairiems sukčiams ir neoficialiems brokeriams šiuo metu labai palanki. Būsto pasiūla sostinėje mažesnė už paklausą. Tad desperatiškai būsto ieškantys žmonės – lengvesnis grobis.
