Kaip rašoma centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtose pirkimo specifikacijose, „GMO, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką išleidžiami dideliais ar mažais kiekiais, bandymo ar rinkos tikslais, gali kryžmintis su kitomis giminingomis laukinėmis rūšimis ir išplisti gamtoje. Jų išnaikinimas būtų sudėtingas ir brangus”.

Šiuo metu, anot dokumento, ES rinkoje leidžiama naudoti genetiškai modifikuotas sojas, rapsus, kukurūzus ir medvilnę maistui bei pašarams. Genetiškai modifikuotas rapsas kelia didžiausią riziką išplisti gamtoje.

„Dėl mokslinių tyrimų trūkumo Lietuvoje GMO pavojaus vertinimai nėra išsamūs, o turimos žinios fragmentiškos. Atsižvelgiant į išdėstytas problemas ir siekiant projekto tikslo bus įvertinta esama situacija Lietuvoje dėl galimai išsisėjusio genetiškai modifikuoto rapso ir parengta studija su išvadomis ir rekomendacijomis siekiant teisės aktų tobulinimo GMO srityje, ypatingą dėmesį skiriant kontrolės stiprinimui“, - nurodoma dokumente.

Planuojama atlikti situacijos apžvalgą, parengti detalų genetiškai modifikuoto rapso, galimai išsisėjusio Lietuvos teritorijoje, mėginių ėmimo planą, taip pat pirmųjų metų augalų vegetacijos metu pagal mėginių planą atlikti tyrimą ir tai aprašyti ataskaitoje. Vėliau planuojama antrųjų metų augalų vegetacijos metu pagal mėginių planą atlikti tyrimą ir parengti studiją.

Pasiūlymus teikti galima iki šių metų rugsėjo 17 dienos. Ši sutartis į pirkimo dalis neskaidoma, tačiau truks 2 metus ir 2 mėnesius bei galės būti pratęsta ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

Cukrinių runkelių derlius pernai išaugo 51 proc. iki 933,5 tūkst. tonų, rapsų - sumažėjo 23 proc. iki 392,5 tūkst. tonų, bulvių - smuko 15 proc. iki 340,2 tūkst. tonų, o lauko daržovių - sumenko 1 proc. iki 196,2 tūkst. tonų.

Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 25 proc. didesnis nuimtas plotas ir 21 proc. didesnis derlingumas. Rapsų derlius sumažėjo dėl 17 proc. mažesnio derlingumo ir 8 proc. mažesnio nuimto ploto. Bulvių derliaus sumažėjimui įtakos turėjo 9 proc. mažesnis nuimtas plotas ir 6 proc. sumažėjęs derlingumas. Lauko daržovių derliaus sumažėjimą lėmė 2,5 proc. mažesnis nuimtas plotas, nors derlingumas padidėjo 1,7 procento.

Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išaugintos bulvės pernai sudarė 97 proc. (2015 metais – 98 proc.) viso šių augalų derliaus, lauko daržovės – 96 proc. (2015 metais – tiek pat), cukriniai runkeliai – 82 proc. (77 proc.), rapsai – 69 proc. (70 proc.).

Didžiausias cukrinių runkelių derlingumas buvo Kauno, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, rapsų – Šiaulių, Telšių ir Panevėžio apskrityse. Bulvės derlingiausios buvo Marijampolės, Klaipėdos, Panevėžio apskrityse, lauko daržovės – Tauragės ir Kauno, Panevėžio apskrityse.