Socialdemokratų teigimu, Aplinkos ministerija delsia parengti taisykles, nustatančias slėptuvių ir priedangų įrengimo standartus, todėl nauji pastatai ir toliau įrengiami be slėptuvių.  

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, slėptuvių skaičius Lietuvoje neauga būtent dėl ministro abejingumo.

„Praėjusią savaitę G. Landsbergis pažėrė bauginančių įspėjimų apie saugumo situaciją šalyje. Tačiau, pasirodo, paties ministro kolegos Vyriausybėje neskuba pajudinti nė piršto, kad žmonės jaustųsi saugesni. Antai, jau daugiau nei metus įmonės beldžiasi S. Gentvilui į duris, prašydamos įteisinti slėptuvių įrengimo taisykles. Tačiau Aplinkos ministerija vis dar lūkuriuoja“, – sako R. Budbergytė.

Vyriausybės deklaruojamą pažadą didinti slėptuvių skaičių R. Budbergytė vadina „gražia pasaka“.

„Šiuo metu Lietuvoje yra tik apie 2,5 tūkst. priedangų, kuriose tilptų vos 30 proc. gyventojų. O štai vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dabar žada, kad ateityje Lietuvos slėptuvėse tilps net 60 proc. gyventojų. Kaip mes tikimės pasiekti tokį staigų proveržį, jeigu Aplinkos ministerija sėdi rankas sudėjusi?“ – komentuoja R. Budbergytė.

Frakcijos seniūnės pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas mano, kad Lietuva turėtų teisiškai įsipareigoti apsaugoti didžiąją dalį gyventojų slėptuvėse.

„Slėptuvės turi būti prieinamos visiems žmonėms. Kokiame nors teisės akte turėtų figūruoti rodiklis, kad apsauga turi būti užtikrinta bent 80 proc. gyventojų – kaip Švedijoje ar Suomijoje. Galimybė slėptis turi būti užtikrinti didžiajai daliai žmonių“, – sako K. Vilkauskas.

ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija siekia, kad miestuose esančiose priedangose, esant pavojui, galėtų pasislėpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, o rajonuose – ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų.

Šiuo metu, anot vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, įrengta pakankamai priedangų apsisaugoti apie 30 proc. šalies gyventojų.

 Jos pavaduotojais tapo Kęstutis Vilkauskas ir Orinta Leiputė.

Iki šiol frakcijai vadovavo O. Leiputė, o R. Budbergytė buvo jos pavaduotoja.

Socialdemokratai Seime turi 13 atstovų.

Ši frakcija seniūną perrenka kiekvienoje parlamento sesijoje.

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Palucko, ESO privalo susimokėti už savo klaidas.

„Kai paprastas žmogus nesusimoka už paslaugą, jam yra skaičiuojami delspinigiai. Bet kai žmogus ne savo valia permoka energetikos monopolininkei ESO, jai kažkodėl leidžiama tą skolą grąžinti per 15 metų. Tai – jau net ne dvejopi standartai, o tiesiog patyčios. Ši situacija rodo, kad „Ignitis“ valdoma ESO gali daryti ką tik nori, ir niekas nė pirštu nedrįsta pagrūmoti. Juk ši ESO klaida kainavo žmonėms didžiulius pinigus. D. Kreivys turėtų tučtuojau reaguoti, bet vargu ar to sulauksime. Greičiau eilinį kartą įsitikinsime, kad Lietuva, deja, neturi energetikos ministro“, – komentavo G. Paluckas.

Jis įspėja, kad ESO skolą žmonėms „suvalgys“ infliacija.

„Nėra jokių kriterijų, kada turėtų būti grąžinta ESO skola gyventojams. Dabar girdime, kad 96 proc. susidariusios skolos (153,8 mln. eurų) ESO pradės grąžinti tik po 10 metų. Pabrėžiu: tik pradės grąžinti po 10 metų. Jeigu D. Kreivys ir VERT sėdės rankas sudėję, ir niekas neprieštaraus tokiam fantastiškam ESO skolos grąžinimo planui, visus tuos pinigus paprasčiausiai suvalgys infliacija – gyventojai juos matys kaip savo ausis“, – sakė G. Paluckas.

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė susiklosčiusią situaciją vadina sukčiavimu.

Jeigu ESO pinigus iš žmonių skolintųsi, tai juk turėtų juos grąžinti su palūkanomis. Dabar gi ESO elgiasi taip, tarsi tie pinigai būtų jų, o ne žmonių. Tai – paprasčiausias sukčiavimas.

 

„Jeigu ESO pinigus iš žmonių skolintųsi, tai juk turėtų juos grąžinti su palūkanomis. Dabar gi ESO elgiasi taip, tarsi tie pinigai būtų jų, o ne žmonių. Įsivaizduokite: pasiėmė pinigus ir grąžins kada nors po 15 metų. Juk iš tos skolos, t. y. bemaž 90 eurų kiekvienam gyventojui, liks vos 11 eurų. Tai – paprasčiausias sukčiavimas.

O svarbiausia – visa tai vyksta D. Kreiviui matant. Suprask, viskas čia normalu ir kitaip būti negali. Ne, nenormalu. Valstybė privalo ginti vartotojų interesus, antraip gyvensime pagal džiunglių taisykles“, – pabrėžė R. Budbergytė.

Ji primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau ne kartą skelbė aliarmą ir dėl kitų ESO piktnaudžiavimo atvejų.

„STT atlikti tyrimai parodė, kad ESO leidžia sau sukti klientus aplink pirštą. Štai pavyzdys: norite prisijungti prie elektros tinklų? ESO nereglamentuoja įmokos apskaičiavimo tvarkos, tad priskaičiuos jums bet ką. ESO, kitaip tariant, pati nusistato taisykles, o po to kraunasi pelnus. Ne kartą prašėme D. Kreivio į tai reaguoti. Gal dabartinė situacija, kai ESO neskuba grąžinti gyventojų pinigų, pagaliau perpildys atsakingų institucijų kantrybės taurę?“ – svarstė R. Budbergytė.

Jos kandidatūrą trečiadienį patvirtino LSDP Vilniaus skyrius, pranešė partija.

Pasak LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, Vilniaus miestui ilgą laiką vadovaujantys liberalai ir konservatoriai dažnai gina ne vilniečių, o siaurus verslo interesus, todėl miestui kaip niekad reikia į kasdienius gyventojų poreikius orientuotų sprendimų ir skaidraus valdymo.

„Merai Vilniuje keitėsi, bet požiūris į sostinę kaip į verslo projektą – ne. Būtina ir galima užtikrinti, kad mieste būtų patogu ir įperkama gyventi. Kad miesto įmonės, įstaigos ir institucijos realiai tarnautų vilniečiams. R. Budbergytė – patyrusi ir kompetentinga politikė, turinti didžiulę patirtį dirbant viešųjų finansų srityje. Su Vilniaus socialdemokratų komanda ji gali įgyvendinti būtinus pokyčius sostinėje“, – pranešime sakė V. Blinkevičiūtė.

Su Vilniaus socialdemokratų komanda ji gali įgyvendinti būtinus pokyčius sostinėje.

R. Budbergytė tvirtino, jog ligšiolinė sostinės valdžia nepagrįstai nusišalino nuo aktualiausių gyventojams problemų sprendimo.

Anot jos, Vilniuje daug metų mažėja galimybių jame mieste gyvenantiems žmonėms.

„Driekiasi tūkstantinės eilės norint gauti vaikui darželį, daugeliui nėra prieinamos kokybiškos mokyklos, neišvystyta ir nepatogi viešojo transporto sistema, tad miestas dūsta nuo kamščių. Galiausiai žmones slegia žvėriškos nuomos kainos. Būtent šiose srityse būtinas proveržis“, – teigė kandidatė.

R. Budbergytė yra vadovavusi Valstybės kontrolei, dirbo Europos Audito Rūmų nare, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje dirbo finansų ministre, o nuo 2016 metų yra renkama į Seimą.

Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

2019 metais vykusiuose rinkimuose socialdemokratų kandidatas Vilniuje Gintautas Paluckas surinko 2,64 proc. balsų ir užėmė septintą vietą, partija taip pat neiškovojo nė vieno mandato sostinės taryboje.

Be to, Vilniaus apygardos teismo ketvirtadienį paskelbtu nauju nuosprendžiu iš  vairuotojo bus neatlygintinai konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis  automobilis „Audi Q5“, kurį jis ir vairavo neblaivus. Byloje rašoma, kad šiuo automobiliu naudojasi ir politikė.

Prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas iš R. Galvėno buvo nusprendęs konfiskuoti tik 4 tūkst. eurų.

Su tokiu nuosprendžiu nesutiko prokuratūra – ji manė, kad turėjo būti konfiskuotas visas automobilis, o ne dalį jo vertės atitinkanti suma.

Prokuroro Lino Silevičiaus manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, nepagrįstai nevertino R. Galvėno padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių.

„Toks sprendimo motyvavimas, kai yra įvertinama tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, charakteristika, tačiau nevertinamos veikos padarymo aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. R. Galvėnas privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikalstamą veiką, todėl turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas“, – mano prokuroras.

Tuo metu vairuotojo advokatas Irmantas Dobilas akcentavo, kad narinėjant bylą tiek R. Galvėnas, tiek laiduotoja R. Budbergytė nurodė, jog vairuotojas supranta savo padaryto nusikaltimo rimtumą, gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog konfiskavus automobilį, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Pasak advokato, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į automobilio vidutinę rinkos vertę, bet ir įvertino, kad tai bendras šeimos automobilis, įgytas santuokoje, todėl jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, tai yra laikytina, kad R. Galvėnui priklauso tik pusė transporto priemonės.

I. Dobilas teigė, kad automobiliu naudojasi ne tik jo klientas, bet ir jo žmona R. Budbergytė. Mašina skirta abiejų sutuoktinių darbo poreikiams tenkinti, Seimo narė juo keliauja į susitikimus su rinkėjais, įvairius renginius visoje Lietuvoje.

„Šeimos automobilio konfiskavimas sukeltų neproporcingus bei neigiamus padarinius ne tik R. Galvėnui, bet ir laiduotojos teisėtiems interesams“, – tvirtino advokatas.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad vairuotojui nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam – jo iškvėptame ore nustatyta 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Alkoholį vyras vartojo tą pačią dieną prieš sėsdamas prie vairo, neblaivus vairavo judriame ir tankiai apgyvendintame Žvėryno rajone Vilniuje.

Pasak teismo, vairuodamas neblaivus, R. Galvėnas kėlė realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, sukėlė avariją – Saltoniškių gatvėje, keisdamas važiavimo kryptį iš antros eismo juostos į pirmą, neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl ko kliudė pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį.

Visa tai patvirtina realų, o ne deklaruojamą asmens sukeltą pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

„Visa tai patvirtina realų, o ne deklaruojamą asmens sukeltą pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka įvykio metu išvengta dar sunkesnių padarinių“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Teismas akcentavo, kad R. Galvėnas yra teisininkas, turi didelę advokato darbo patirtį, geriau nei įprastas pilietis išmano Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei teisinės atsakomybės pagrindus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, šiuo metu eina svarbias pareigas vienoje iš valstybinių įmonių. R. Galvėnas Turto banke eina Teisės ir administravimo departamento vadovo pareigas.

„Mes vertiname viešai pasirodžiusią informaciją, apie veiksmus pranešime artimiausiu metu. Atliksime vidinį tyrimą, Darbo kodekso rėmuose įvertinsime kolegos elgesį“, – BNS sakė Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius.

Vairuotojo baudžiamoji byla nutraukta, perdavus laiduotojai, jis laikomas neteistu. Tačiau teismas taip pat atėmė teisę vairuoti vienerius metus ir devynis mėnesius.

Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Galvėnas neblaivus prie vairo sulaikytas šiemet vasario 15-ąją, apie 22.35 val.

Jis teisme pripažino, kad tądien buvo jo gimtadienis, pasikvietė keletą draugų atšvęsti, šiek tiek išgėrė, jis gėrė tik putojantį vyną, o šventės metu įvykus kvailam ginčui dėl muzikos bei būdamas įsitempęs, nutarė išeiti į lauką prasivėdinti.

Radęs striukėje raktus, nusprendė ne pasivaikščioti, o pasivažinėti po tuščią Žvėryno mikrorajoną. Grįžtant namo įvyko susidūrimas su kitu automobiliu, kurio jis net nepajuto.

Socialdemokratų savivaldos rinkimų štabo vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija turi ambicijų tapti geriausiai rinkimuose pasirodžiusia politine jėga bei tiksi sugrįžti į Vilniaus ir  Kauno valdymą. 

„Dar neapsisprendę (dėl kandidatų – BNS) galutinai skyriai. Dar nepatvirtinti kandidatai. Išlieka intriga“, – po partijos tarybos posėdžio šeštadienį BNS teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, partiečių nuotaikos rodo, kad stoti į kovą dėl Vilniaus mero posto didžiausius šansus turi parlamentarė Rasa Budbergytė, o dėl Kauno miesto – partijos skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius.

„Dėl Vilniaus asmeniškai manyčiau, kad kandidate liks R. Budbergytė, bet ambicijas bei raumenis demonstruoja ir Seimo narys Linas Jonauskas. Tie du kandidatai dominuojantys. Bet iškelta yra apie 10 kandidatų, tarp kurių ir Juozas Olekas jaunesnysis, buvęs ambasadorius Remigijus Motuzas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis“, – teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, dėl Kauno miesto mero posto siekia Laurynas Šedvydis ir partijos Kauno miesto skyriaus vadovas Darius Razmislevičius. 

„Manau, kad kauniečiai liks prie skyriaus vadovo kandidatūros“, – svarstė M. Sinkevičius.

Kandidatu į Panevėžio miesto merus artėjančiuose 2023 metų savivaldos rinkimuose patvirtintas partijos skyriaus pirmininkas Ramūnas Vyžintas, o dėl Šiaulių miesto vadovo posto kausis šio miesto partijos skyriaus pirmininkė Roma Janušonienė. 

M. Sinkevičiaus teigimu, „absoliuti dauguma“ kandidatų į merus – ne naujokai: dabartiniai merai, vicemerai, administracijų vadovai, užimantys kitas aukštas politines pareigas.

„Tai patyrę politikai, merai, dirbantys ne vieną kadenciją. Alytaus mieste ir toliau kandidatuos Nerijus Cesiulis, Akmenėje – Valerijus Mitrofanovas, Birštone – Nijolė Dirginčienė, Ignalinoje – Justas Rasikas, Jovanoje – Mindaugas Sinkevičius, Pakruojyje – Saulius Margis, Marijampolėje – Povilas Isoda“, – vardijo rinkimų štabo vadovas.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje pranešė, kad 47 savivaldybėse socialdemokratų kandidatai į merus patvirtinti.

M. Sinkevičius BNS pranešė, kad dar 12 savivaldybių partijos skyriai sprendimų dar nepriėmė, o vienoje, Kalvarijos savivaldybėje kol kas nė vienas partietis nenusiteikęs stoti į kovą dėl mero posto. 

„Nėra ambicijų, nėra pareiškusių norą. Yra partiečių, kuriems siūloma, bet visi atsisako“, – tvirtino rinkimų štabo vadovas.

Savivaldos rinkimuose socialdemokratai tikisi laimėti ne mažiau nei turi dabar: 15 merų ir daugiau nei 200 tarybos narių.

„Planas yra pagerinti tuos skaičius. Mano noras, kad apie 20 mūsų merų būtų, deputatų skaičius viršytų 300. Turime ambicijų geriausiai rinkimuose pasirodžiusia politine jėga. Maksimali ambicija būtų sugrįžti į Vilnių ir ypač Kauną, kur taryboje nebeturime atstovų“, – BNS kalbėjo M. Sinkevičius.

Visgi tai nereiškia, kad politinėse partijose šis klausimas būtų nustumtas į paraštes. Partinėse struktūrose pagreitį įgauna kandidatų atrankos procesas, o politiniuose užkulisiuose vis dažniau pasigirsta „pasamprotavimų“ apie galbūt būsiančias koalicijas.  

Šiuo atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybė – ne išimtis. Į sostinės mero postą besitaikančiose politinėse jėgose jau ryškėja kandidatai, kuriuos partijų bendruomenės norėtų matyti vadovaujant šiai savivaldybei.

„Laisviečiai“ vietoj R. Šimašiaus norėtų matyti V. Mitalą

Jei tikėtume dabartinio sostinės vadovo žodžiu, kalbant apie būsimus Vilniaus miesto mero rinkimus aišku tiek, kad jie vyks rinkimų balsalapiuose nesant Remigijaus Šimašiaus pavardės. Nors, kaip pažymi R. Šimašiaus bendrapartietis iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas – politikai kartais nuomonę linkę pakeisti.

„Esu matęs visokių sprendimų, kurie vėliau šiek tiek pakeičiami. Galbūt Remigijus Šimašius ir yra tvirtas savo žodyje, tad kol kas su tuo, ką jis pasakė dabar, ir gyvename, o toliau žiūrėsime“, – Eltai teigė politikas.

Tad kol kas, bent jau Laisvės partijos burbule, būtent V. Mitalas yra geidžiamiausias partijos kandidatas į merus Vilniuje. Tą rodo balandžio mėnesį Laisvės partijos socialiniuose tinkluose vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, ką politinė jėga turėtų deleguoti į sostinės vadovo kėdę. Keliose uždarose socialinių tinklų grupėse „laisviečių“ organizuotose apklausose be konkurencijos „išreitinguotas“ V. Mitalas. Už jį pasisakiusių partiečių skaičius tiesiog kartais skyrėsi nuo, pavyzdžiui, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, parlamentarės Morganos Danielės ar rinkimuose nebedalyvauti pažadėjusio R. Šimašiaus.

Pats V. Mitalas šių vidinių apklausų, panašu, nėra linkęs sureikšminti ir, kaip dažniausiai tokiais atvejais kalba politikai, sako, kad klausimas ir per ankstyvas, ir darbų per daug, kad būtų galima apie tai galvoti.

„Aš žinau, kad tarp skyriaus narių yra visokių minčių, bet kėlimosi procesas yra tik įpusėjęs, o aš pats dabar esu įsitraukęs į daugybės klausimų sprendimą Seime“, – sakė V. Mitalas, pažymėdamas, kad labiau apčiuopiamu šis klausimas taps vasarai baigiantis. 

V. Mitalas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Politikas sutiko, kad kol kas anksti spręsti ir dėl to, kaip atrodys kova dėl vieno svarbiausio posto valstybėje. Jo teigimu, gali būti ir taip, kad politinės jėgos rinkimų metu koordinuos veiksmus ir kelis bendrus kandidatus. Ne išimtis ir Laisvės partija, sako V. Mitalas, visgi pridurdamas, kad „laisviečiai“, panašu, tikisi turėti savo kandidatą.

„Bet gali būti visaip, aš tikrai neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.

Užkulisiuose tyliai kalbama, kad A. Zuoko kandidatūrą galėtų paremti „Vardan Lietuvos“

Viena iš tokių galimybių – kaip vienas iš scenarijų – politiniuose užkulisiuose jau aptarinėjama. Svarstoma, ar nebūtų pakeliui Sauliaus Skvernelio vedamai partijai „Vardan Lietuvos“ ir paskutiniuose Vilniaus mero rinkimuose R. Šimašiui pralaimėjusiam Artūrui Zuokui kooperuotis. A. Zuokas, kaip rodo naujienų agentūros ELTA skelbtos sausio ir vasario mėnesio sandūroje atliktos apklausos, jei šiuo metu būtų pakartotas 2019 m. mero rinkimų antrasis turas, R. Šimašių nurungtų.

A. Zuokas Eltai tvirtino, kad sprendimo, ar verta bandyti dar kartą savo laimę mero rinkimuose jis nėra priėmęs. Tačiau, neslėpė politikas, mintis apie galimybę jo atstovaujamai „Laisvės partijai“ bendradarbiauti su ekspremjero vedama politine jam atrodo logiška ir priimtina.

Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“.

„Gali būti poreikis turėti koalicijos partnerių arba kažkokių jungtinių darinių. „Vardan Lietuvos“ šiandien yra gerai matoma politinė jėga, tai manau, kad telkimasis turėtų didesnę prasmę negu skaldymasis. Bet tai ateities klausimas“, – sakė jis.

A. Zuokas / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasak A. Zuoko, jau dabar šios dvi politinės jėgos glaudžiai bendradarbiauja Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

„Mes dirbame mieste kaip dvi opozicinės partijos – „Laisvės ir teisingumo“ bei „Vardan Lietuvos“. Mes dirbame opozicijoje, dirbame kartu ir gana glaudžiai. Tai tas bendravimas ir bendradarbiavimas, ir požiūrių panašumas yra gana didelis. Turime, sakyčiau, gražią bendravimo tradiciją. Ar iš jos galėtų išsirutulioti kažkoks kitas bendravimas, kalbant apie artėjančius savivaldos rinkimus, tokios galimybės neatmesčiau, bet apie tai kalbėti, matyt, būtų anksti. Bet kaip opozicija mes dirbame vieningai: mes turime bendrų frakcijų posėdžių, teikiame bendrų pastabų, turime bendrų pasitarimų. Tai daro mus efektyvesne opozicija miesto taryboje“, – sakė A. Zuokas.

S. Skvernelis bendradarbiavimą įsivaizduotų tik antrajame ture   

Savo ruožtu ekspremjeras Saulius Skvernelis į tokią idėją taip pat žvelgia gana optimistiškai, tačiau kartu akcentuoja ir daugiau tokiai kooperacijai svarbių aplinkybių. Pasak jo, partija „Vardan Lietuvos“ yra pasiryžusi kelti savo kandidatą, o bendradarbiauti su kitomis jėgomis galvotų nebent antrajame rinkimų ture.

„Įmanomos koalicijos ir bendri kandidatai, bet tai labiau eitų į antrąjį turą, nes pirmajame ture mes bandysime ir pasiūlysime savo kandidatų. Nebent būtų dėlionės dėl labai rimtų koalicijų ir rimtų programinių dalykų savivaldoje. Šiuo atveju ir Vilniuje visokie variantai galimi. Dabar Artūras Zuokas yra kitos politinės partijos narys, tai jis tikrai negalėtų būti mūsų kandidatu pirmajame ture. O dėl antrojo turo – viskas yra įmanoma“, – sakė jis pažymėdamas, kad partijos struktūrose dar nėra apsispręsta dėl to, kas galėtų rungtis dėl sostinės mero posto.

S. Skvernelis / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Aš tikiuosi, kad tai bus mūsų partijos kandidatas ir jį kels Vilniaus miesto skyrius“, – sakė jis.

„Tikrai pasiūlysime alternatyvą neūkiškam valdymui pastaruosius metus“, – apibendrino S. Skvernelis.

 LSDP veikiausiai iškels parlamentarę R. Budbergytę

Socialdemokratai savo ruožtu mero pareigoms iškėlė ne vieną parlamentarą. Tarp partijos iškeltų kandidatų į Vilniaus merus – Algirdas Sysas, Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė. Ir būtent pastaroji, bent jau socialdemokratų gretose taip kalbama, yra favoritė pretenduoti į sostinės vadoves.

Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės rugsėjo mėnesį. Tada, kaip tvirtino LSDP atstovas Justinas Argustas, LSDP tvirtins galutinį visų kandidatų į merus sąrašą.

R. Budbergytė / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Socialdemokratai kandidatų į merus galutinį sąrašą tvirtins rugsėjo mėnesį vyksiančioje konferencijoje. Šiuo metu daugiau nei pusė skyrių yra išsikėlę kandidatus. O likę skyriai tai padarys netrukus, po konsultacijų su skyrių nariais. Kandidatus turėsime, kaip ankstesniuose rinkimuose, visose 60 savivaldybių. Taigi kiekviename mieste ar rajone žmonės, rinkdami merą, turės kairįjį pasirinkimą, kairiąją alternatyvą“, – teigė J. Argustas.

Konservatoriai: partijos rinkimų turbina jau sukasi

Tai, kas bus konservatorių kandidatas Vilniaus miesto rinkimuose, taip pat nėra aišku. Iki šiol viešojoje erdvėje ir politikos užkulisiuose kalbėta abstrakčiai – tik apie galimybes. Svarstyta, kad konservatoriai vilniečiams galėtų pasiūlyti rinkti dabartinį Vilniaus miesto vicemerą konservatorių Valdą Benkunską. Taip pat būta kalbų, kad TS-LKD kandidatas galėtų būti kuris nors dabartinės Vyriausybės ministras. Viešojoje erdvėje net svarstyta, kad kandidatu galėtų būti S. Skvernelio Vyriausybėje dirbęs ministras Rokas Masiulis. Visgi partijos atstovų teigimu, kol kas TS-LKD nutarimo dėl kandidatų dar nėra.

„TS-LKD aktyviai ruošiasi artėjantiems savivaldos rinkimams, konsultuojamės su mūsų skyrių vadovais savivaldybėse, diskutuojame apie galimas kandidatūras į merų pozicijas bei kandidatų sąrašus, analizuojame politinę situaciją vietos ir nacionaliniame lygiu. Tad partijos rinkimų turbina jau sukasi. Partija kandidatus savivaldos rinkimuose registruos pagal terminus, kuriuos dar patvirtins VRK. Didžiausią dėmesį skirsime tam, kad iškeltume geriausius kandidatus, o ne kad tai padarytume greičiausiai, jie bus paskelbti po atsakingų partijos struktūrų patvirtinimo“, – Eltai teigė TS-LKD partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Parengiau pataisą, kad asmuo būtų laikomas laimėjusiu bylą, jeigu teisme įrodo, kad jo teisė pažeista – nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kompensacija jam priteisiama. Tokiu atveju jis galėtų atgauti 100 proc. bylinėjimosi išlaidų ir neturėtų atlyginti priešininkų patirtų bylinėjimosi išlaidų“, – Seimui teikiamo pasiūlymo esmę paaiškina R. Budbergytė.

Anot parlamentarės, šis kodekso pakeitimas svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui, ypač nepasiturintiems asmenims.

„Žmonės galėtų drąsiau kreiptis į teismus, nebijodami, kad pergalė gali būti skaudesnė nei pralaimėjimas. Siūlomos pataisos naudą labiausiai pajustų pažeidžiamiausi visuomenės nariai“, – pabrėžia R. Budbergytė.  

Pasak jos, tarptautinės institucijos bara Lietuvą ir dėl to, kad teismuose priteisiamos kompensacijos – pernelyg mažos.

„Žmonės bijo prašyti didesnių sumų, nes žino, kad gali tekti padengti savo priešininkų bylinėjimosi išlaidas“, – pažymi R. Budbergytė.

Pagal siūlomą Civilinio proceso kodekso pataisą, "jeigu teismas pripažįsta, kad ieškovo teisė, dėl kurios buvo pareikštas reikalavimas, iš esmės buvo pažeista, laikoma, kad ieškovas šioje dalyje bylą visiškai laimėjo, ir visos bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo priteisiamos ieškovui, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio sumą teismas nusprendžia priteisti ieškovui už šį konkretų teisės pažeidimą. Jeigu teismas nusprendžia, kad vien teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ieškovo reikalavimo patenkinimas, ir ieškovui nepriteisia jokios piniginės kompensacijos už teisės pažeidimą, bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstomos laikant, kad ieškovas dėl to reikalavimo bylą laimėjo visiškai.“

Žmonės bijo prašyti didesnių sumų, nes žino, kad gali tekti padengti savo priešininkų bylinėjimosi išlaidas.

Projektą parengusi Seimo narė R. Budbergytė sako, kad tarptautinės institucijos nuolat kritikuoja Lietuvą ne tik dėl to, kad šalies teismuose priteisiamos pernelyg mažos kompensacijos už žmonių patirtas skriaudas ir neteisybę, bet ir dėl to, kad bylinėjimasis labai brangus, daugeliui žmonių – finansiškai nepakeliamas.

„Net ir tais atvejais, kai žmogus teisme įrodo savo teisių pažeidimą, pergalės kaina gali būti nepakeliamai aukšta“, – aiškina pakeitimų projektą parengusi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogus paprašė jam priteisti 1000 eurų žalai atlyginti ir teisme įrodo, kad tikrai nukentėjo ir patyrė žalą, bet teismas nusprendžia jam priteisti tik 300 eurų, pagal dabartinę praktiką tai reiškia, kad žmogaus ieškinys patenkintas tik 30 proc. Vadinasi, žmogus neatgaus 70 proc. advokatui sumokėtų pinigų ir dar turės padengti 70 proc. priešininkų advokatų išlaidų! Taigi galiausiai nukentėjusysis, prisiteisęs 300 eurų kompensaciją už savo teisių pažeidimą, gali būti įpareigotas sumokėti kelis tūkstančius eurų savo teisių pažeidėjams. Bylą „laimėjęs“ žmogus patiria didžiulį nuostolį“, – pažymi parlamentarė.

R. Budbergytė įspėja, kad dauguma žmonių negali sau leisti bylinėtis, todėl dažnai yra priversti susitaikyti su neteisybe ir jų teisių pažeidimais. „Juk kas penktas Lietuvos gyventojas susiduria su skurdo rizika“, – primena socialdemokratė.

Pasak jos, tokios situacijos, kai ieškovas patiria sunkiai pakeliamų nuostolių net laimėjęs bylą, Lietuvos teismuose yra labai dažnos – Europos Žmogaus Teisių Teismas tai pavadino „absurdu“.

Kartu su R. Budbergyte kodekso pakeitimo projektą teikia socialdemokratai Liudas Jonaitis, Linas Jonauskas, Vidmantas Kanopa, Julius Sabatauskas, Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas.

Siūloma, kad Civilinio proceso kodekso pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.

Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos“.

„Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES“, – teigia parlamentarė.

Anot R. Budbergytės, „užsitęsusios politinės peštynės daro Lietuvai ne tik reputacinę, bet ir labai praktinę žalą: Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau“, – įsitikinusi parlamentarė.

Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau.

Ji pabrėžia, jog būtina matyti užsienio reikalų visumą, kad suprastume, „kaip skandalinga dabar neturėti savo ambasadoriaus Europos Sąjungoje“.

„Įsitikinome, koks svarbus buvo Briuselio vaidmuo derantis su migrantų kilmės šalimis. O dabar, kai tenka aiškintis prekybos santykius su Kinija, irgi galime kliautis tik Europos Sąjungos, kaip vieningos rinkos, atsaku. Beje, Kinija 15 metų siekė narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jai ši narystė labai svarbi – taigi Briuselis turi daug svertų paveikti Kinijos laikyseną“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.

Parlamentarė primena ir Lietuvos banko įspėjimą, išsakytą Prezidentūroje: G. Landsbergio nesuvaldyta santykių su Kinija krizė kainuos labai brangiai – Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 1,3 proc. 

„Pandemijos, kainų, nedarbo, skurdo išvargintiems Lietuvos žmonėms to tikrai nereikia“, – įspėja R. Budbergytė.

G. Landsbergis paskelbė renkąs įrodymus, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles. Pasak R. Budbergytės, „šie įrodymai keliaus į Europos Komisiją, kuri atstovaus ES, taigi ir Lietuvos, interesams PPO. Vienos Lietuvos balsas į dangų (šiuo atveju PPO) neina. Štai kodėl mūsų diplomatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo čia be galo svarbus, o ji – be galvos!“

Lietuva neturi kandidato ir į Europos Audito rūmus

Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į kitą „akis badančią vakansiją“: Lietuva dar neturi kandidato į deleguotus Europos Audito Rūmų (EAR) narius.

„Ir čia – ta pati istorija: mano žiniomis, lyg ir buvo pasiektas sutarimas dėl konservatoriaus Mykolo Majausko kandidatūros. Bet, artėjant mokesčių reformos svarstymui Seime, Vyriausybė tikriausiai suinteresuota, kad svarbiam Biudžeto ir finansų komitetui vadovautų būtent dabartinis jo pirmininkas Mykolas  Majauskas. Europos Audito Rūmai palauks! Taigi, atrodo, ir vėl susiduriame su situacija, kai vietinės reikšmės politiniai interesai kiša koją sprendžiant nacionalinės svarbos klausimus“, – pažymi buvusi Lietuvos deleguota EAR narė R. Budbergytė.

Ji pastebi, kad be nuolatinių vadovų šiuo metu dirba penkios šalies diplomatinės atstovybės užsienyje. Tarp jų – ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, prezidentui Gitanui Nausėdai ir konservatoriams jau pusantrų metų nesutariant, kas turėtų tapti ambasadoriumi Briuselyje.