"Tokių akmenų su įspaudais galima rasti visame pajūryje, ypač po audrų. Tik ne visuomet radiniuose galima įžvelgti viso gyvio įspaudą. Ir ne tik pajūryje, bet ir karjeruose žmonės aptinka tokių akmenų", – teigė Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Paleontologai, apžiūrėję radinio nuotraukas, pakomentavo, jog čia galvakojo moliusko Ondocero arba Ortocero išilgai pusiau nuskelto kiauto liekanos, o riedulys veikiausiai bus iš ordoviko laikotarpio.

Ordovikas yra antras iš šešių geologinių periodų, sudarančių paleozojų. Jis prasidėjo prieš 488,3 mln. metų ir baigėsi prieš 443,7 mln. metų.

"Lietuvos paviršiaus istorija seniai besidomintis Domas Norkevičius teigia, kad čia actinoceridae grupės moliusko liekanos. Jie Žemėje gyveno maždaug prieš 400 mln. metų", – mokslininko nuomonę paviešino parko direkcija.

Rastas akmuo sveria kelis kilogramus, o pats įspaudas yra apie penkių centimetrų ilgio.

"Šis galvakojis moliuskas yra aštuonkojų protėvis. Tai plėšrus moliuskas, mitęs vėžiagyviais, gal net trilobitais", – sakė E.Paplauskis.

Prieš metus aplinkosaugininkai sulaukė neįkainojamos dovanos. Gintaro gaudytojai direkcijos lankytojų centrui padovanojo amonito, tai yra galvakojo moliusko, suakmenėjusią fosiliją.

Radinį gintaro gaudytojai aptiko tarp Karklės ir Olando Kepurės.

Amonitas, jau išnykęs gyvūnas, žemėje egzistavo nuo 400 mln. iki 46 mln. metų prieš Kristų. Kiek anksčiau ekspoziciją papildė mamuto kaulas.