LRS leidykla Vilniaus knygų mugės lankytojams ir šįmet galės pasiūlyti patrauklių ir intriguojančių naujienų. Ryškiausios per metus išleistos knygos bus pristatomos septyniuose leidyklos renginiuose, dalyvaujant autoriams. Leidyklos kviestinė viešnia, populiari detektyvų rašytoja iš Švedijos Kristina Ohlsson nekantrauja Vilniuje susitikti su suaugusiais ir mažaisiais savo knygų skaitytojais, pasidalinti savo mintimis ne vien apie literatūrą ir skaitymo žavesį.

Knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas vasario 24 d. 17 val. rengiasi pakamantinėti Kristiną Ohlsson ir apie naujausią jos detektyvinį romaną „Šešėlis“ (iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis), ir apie kitas jos knygas, ir apie intriguojančią darbo kovojant su terorizmu Artimuosiuose Rytuose patirtį. Baigusi politikos mokslus, ji dirbo teisėsaugoje, ESBO Kovos su terorizmu skyriuje patarėja Artimųjų Rytų ir ES užsienio politikos klausimais. Po pirmojo romano sėkmės 2009 m., kai buvo apdovanota Stabilo premija ir išrinkta į Švedijos detektyvų akademiją, atsidėjo vien kūrybai. Jos romanai išversti į daugelį Europos kalbų, kūriniai nuolat ekranizuojami.

Detektyvas „Šešėlis“ – trečioji pasakojimų apie Augustą Strindbergą serijos knyga (pirmoji, „Audrų stebėtojas“, lietuviškai pasirodė 2022 m., antroji, „Ledlaužis“, – 2023 m.). Pagrindiniai kūrinio veikėjai – policijos detektyvė Marija Martinson ir buvęs finansininkas Augustas Strindbergas, atsikraustęs į Huvenesetą vakarinėje Švedijos pakrantėje įgyvendinti senos svajonės – atidaryti naudotų daiktų parduotuvės. Šįkart romano veikėjų atliekamo tyrimo pėdsakai atveda į šiurpią 1989-ųjų vasarą, kai savo namuose Huvenesete buvo rasta nužudyta ir gabalais supjaustyta Lidija Broman. Ar tikrai tąsyk nuteistas tikrasis žudikas ir kam yra pasiryžę siekiantieji išsaugoti praeities paslaptis?

K. Ohlsson knygų seriją jauniesiems skaitytojams „Vaiduoklių biuras“ tęsia ką tik pasirodžiusi ketvirtoji knyga „Didžiosios traukinio mįslės byla.

 

K. Ohlsson knygų seriją jauniesiems skaitytojams „Vaiduoklių biuras“ tęsia ką tik pasirodžiusi ketvirtoji knyga „Didžiosios traukinio mįslės byla“ (iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė). Po šimto metų pertraukos miestelyje vėl atidaroma traukinių stotis. Bet vaiduoklis daro viską, kad traukiniai į jį negalėtų atvykti. Miestelio meras nusivylęs ir į pagalbą kviečiasi Elsą ir Kalį iš Vaiduoklių biuro. Kas tas vaiduoklis ir kodėl jis trukdo traukinių eismui? Elsai ir Kaliui reikės išspręsti jaudinančią, linksmą ir sudėtingą bylą.

Tarp lietuviškų leidybos naujienų ryškiai švyti Undinės Radzevičiūtės romanas „Pavojingi žodžiai“. Vasario 24 d. 13 val. vyks ir susitikimas su autore – tai retai pasitaikanti proga išgirsti ir pamatyti šią kūrėją, kurią kalbins leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka. Devinta Europos Sąjungos literatūros premijos laureatės Undinės Radzevičiūtės knyga „Pavojingi žodžiai“ – tai šiuolaikinės kultūros metafora.

„Kuo skiriasi šis romanas nuo kitų U. Radzevičiūtės knygų? Tuo, kad jis galbūt labiausiai įšiuolaikintas iš visų jos romanų. Šioje knygoje galima aiškiai jausti šių dienų aktualijas –čia ir pandemijos atspindžiai, ir karas Ukrainoje; dėmesio centre – teatro gyvenimas bei pastaruoju metu jį persekioję skandalai. Viena pagrindinių temų – kaip meną veikia vyraujanti ideologija, savicenzūra, politkorektiškumas. Bendrąja prasme tai yra pasakojimas apie tai, kaip menininkai bando prisitaikyti prie aktualijų, leidžiasi būti diktuojami jų tempo", – pastebėjo knygų apžvalgininkas A. Ožalas.

Rašytojas Alvydas Šlepikas mugėje vasario 23 d. 18 val. pristatys savo naujausią apsakymų knygą „Namas anapus upės“. Tai – septynių novelių rinkinys, gvildenantis atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temas. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Apsakymų struktūra aiški, tekstai turi įdomius, netikėtus siužetus ir nelauktas atomazgas.

„Apsakymas yra paslaptingas žanras, jis suteikia galimybę žmogui įjungti savo vaizduotę ir pačiam kurti tęsinį“, – sakė rašytojas, kurį mugėje kalbins šių metų Vaižganto premijos laureatė literatūrologė Jurgita Žana Raškevičiūtė.

Mugėje kviečiame nepraleisti puikaus vakaro su Antanu A. Jonynu, kurio sonetai iš naujausios knygos „153 sonetai“ vasario 23 d. 19 val. skambės palydimi prof. Petro Vyšniausko saksofono muzikos.

Mažai žinomus istorinius Lietuvos vingius atskleis Herkaus Kunčiaus knygos „Litbelas“ pristatymas su istoriku dr. Alvydu Nikžentaičiu vasario 24 d. 19 val.  Istoriniai motyvai skambės ir klaipėdietės rašytojos, biologės Dianos Latvės istorinio nuotykių romano „Garmėjimas“ pristatyme vasario 25 d. 13 val.

Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas lenkų istorikas, publicistas Kamilis Janickis parašė dar vieną mūsų valstybių bendros istorijos knygą  „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos.

 

Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas lenkų istorikas, publicistas Kamilis Janickis parašė dar vieną mūsų valstybių bendros istorijos knygą  „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos“ (iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila). Tai dar viena intriguojanti Lietuvoje puikiai sutiktos knygos „Vladislovo Jogailos damos“ autoriaus knyga apie Abiejų Tautų Respublikai reikšmingas moteris. Maro siautėjimo ir galingiausių giminių žlugimo epochai reikėjo tikrų herojų – moterų, gebančių padėti naujos valstybės pamatus.

Mugei išleidžiame ir Bookerio premijos laureato Shehano Karunatilakos knygą „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ (iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė). Autorius – vienas žymiausių Šri Lankos rašytojų, kuriantis angliškai. Studijavo Naujojoje Zelandijoje, gyveno ir dirbo Londone, Amsterdame ir Singapūre. 2010 m. debiutiniu romanu „Kinas: legenda apie Pradipą Metju“ sudrebino literatūros pasaulį – knyga autoriui pelnė prestižines premijas. Dar daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukė 2022 m. pasirodęs trečiasis autoriaus romanas „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ – už šį kūrinį rašytojas pelnė vieną iš garbingiausių anglakalbio pasaulio literatūros apdovanojimų – Bookerio premiją.

Kandi satyra, kartaus sąmojo ir išmintingų įžvalgų kupinas siautulingas epas, kurio veiksmas vyksta pilietinio karo krečiamoje Šri Lankoje. Kolombas, 1990-ieji. Malis Almeida, karo fotografas, lošėjas ir slaptas gėjus, pabunda negyvas, nežinia kur, sakytum, dangiškųjų vizų išdavimo biure – savitoje skaistykloje ar bardo būvyje. Jo sukapotas kūnas skendi tyvuliuojančiame Beiros ežere, ir Malis nė nenumano, kas jį nužudė. Tačiau net ir pomirtiniame gyvenime Malio laikas nėra neribotas – jis senka. Malis turi vos septynias paras (kitaip tariant, – septynis mėnulius), kad susisiektų su savo mylimiausiais žmonėmis – vyru ir moterimi – ir nuvestų juos prie slaptavietės, kurioje laiko nuotraukas, sukrėsiančias visą Šri Lanką.

Lietuviškai prabyla ir garsiausios šiuolaikinės lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Empūsijas“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis). Iš pirmo žvilgsnio šis romanas primena Thomo Manno „Užburtą kalną“, tačiau jo pasakojimas – visiškai kitoks. Šiame kūrinyje susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Romane esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios autorės knygas. Pasak literatūros kritikų, skaitant „Empūsiją“ galima atsekti, kaip brendo rašytojos požiūris į minėtus klausimus. Šis romanas netgi skatina tai daryti.

Kviečiame nepraleisti pro akis dar vienos knygos – naujai išleidžiamo Aldous Huxley romano „Sala“ (iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė). Aldous Huxley (1894-1963) – vienas talentingiausių XX a. anglų menininkų, Europos modernizmo kūrėjas, poetas, dramaturgas, romanistas, eseistas, kritikas, garsiojo romano „Puikus naujas pasaulis“ (liet. 2006) autorius, pacifistas, eksperimentuotojas, siekęs praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

Kviečiame nepraleisti pro akis dar vienos knygos – naujai išleidžiamo Aldous Huxley romano „Sala.

 

Paskutinį romaną „Sala“ (1962; pirmas liet. leidimas 2007) A. Huxley rašė penkerius metus, o apmąstymai truko dešimtmečius. Pasak autoriaus, „darbinė medžiaga“ apėmė graikų istoriją, Polinezijos antropologiją, kinų ir indų budistinius tekstus, farmakologijos, neurofiziologijos ir psichologijos studijas, poeziją, politinius komentarus, švietimo doktrinas ir pokalbius su įvairiausiais žmonėmis.

Romane pasakojama apie vieną iš Ramiojo vandenyno salų, kurioje jau 120 metų klesti taika ir ramybė. Tačiau sala sulaukia ją supančio pasaulio priešiškumo. Ruošiamas sąmokslas ją užimti. Vis dėlto pagrindinis jo vykdytojas, žurnalistas Vilas Farnabis, pagyvenęs tarp salos žmonių, naujai pažvelgia į pasaulį. Permąstęs savo vertybes jis įgyja gyvenimo džiaugsmo ir vilties. To linkime ir 24-osios Vilniaus knygų mugės lankytojams.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido ir gali pasiūlyti naujų patrauklių knygelių vaikams, puikios lietuvių poezijos ir meistriškai išverstų romanų – užsienio autorių atradėjams.

Knygos vaikams

Amanda Noll „Ar tu mano baubas?“

Spalvinga, linksma baubų knyga – patiems mažiausiems skaitytojams, įkvėpta populiariųjų „Kaip aš sutikau savo baubą“, „Man reikia baubo“ ir „Ei, čia mano baubas!“ Ar padėsi berniukui pagal jo piešinį surasti savo mylimiausią baubą? Kad miegelis būtų saldus. Iš anglų kalbos vertė  Saulius Repečka.

Marija Čepaitytė „Vilniaus Vištytė“

Gyveno kartą Vilniuje Senelis ir Senelė, turėjo jie smalsią baltą Vištytę, kuri išskrido iš namų į miesto gatves balto arklio ieškoti... Taip prasidėjo jos kelionė po legendomis apipintą Vilnių, kuriame sklando mūzos, trimituoja angelai, pildosi ant Stebuklo plytelės sugalvoti norai, o Vėjų Rožė, rodydama pasaulio kryptis, padeda nepaklysti paslapčių kupiname mieste.

Rašytojos Marijos Čepaitytės ir dailininkės Polinos Kucenko interaktyvus vadovas po Vilnių kviečia mažuosius smalsuolius kartu su tėveliais keliauti paskui Vištytę sostinės senamiesčio gatvėmis. Įspūdingos skulptūros ir sienų puošmenos, šimtmečius menančios gatvės ir skverai pasakoja savo istorijas ir kuria tikrą miesto pasaką. Knygelė rekomenduojama vaikams nuo 4 metų.

„Pasakų laivu aplink pasaulį“

Nuo neatmenamų laikų pasakos sekamos ir mėgstamos visame pasaulyje. Šioje knygoje surinktos gražiausios įvairių kultūrų pasakos ir pasaulio tautų išmintis. Jos nuskraidins į jūrų valdovo karaliją, į šiaurės platybes – pas laukinius trolius, į atokiąją Kiniją – pas drakonų valdovą, į rytų tolius – prie stebuklingojo žibinto ir net į Afriką – ką ten gyvūnai kalba, paklausyti.

Dėl vaikams lengvai suprantamų tekstų ir nuostabių dailininkės Anne Hofmann iliustracijų ši knyga – tikras pasakų lobis visai šeimai. Leiskitės kartu į pasakų kelionę po pasaulį! Iš vokiečių kalbos vertė Zita Baranauskaitė-Danielienė.

Kristina Ohlsson „Pavojingojo rūko byla“

Švedų rašytojos Kristinos Ohlsson gerbėjai sulaukė dar vienos jos knygos jauniesiems skaitytojams „Pavojingojo rūko byla" iš „Vaiduoklių biuro“ serijos.

Susidūrėte su vaiduokliais? Tada skambinkite į Vaiduoklių biurą – Elsa ir Kalis puikiai išmano savo darbą.

 

Susidūrėte su vaiduokliais? Tada skambinkite į Vaiduoklių biurą – Elsa ir Kalis puikiai išmano savo darbą. Šį kartą jų pagalbos reikia Robertui Gonsalesui. Kažkas naktimis paleidžia jo arklį, nors jis jį akylai prižiūri. Staiga prasivėrus vartams, arklys šuoliais pasileidžia laukan, nors, regis, aplink nieko nėra! Taip nutiko jau keletą kartų, bet tik tada, kai tvyrojo rūkas. Ko iš tikrųjų nori šis vaiduoklis? Ir kodėl arklys visada šuoliuoja prie krioklio? Elsai ir Kaliui reikės išspręsti jaudinančią ir paslaptingą bylą! Knygą iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė.

Björn Berenz, Christoph Dittert „Tyrėjų komanda. nuotykiai prasideda!“

Labas, tyrėjau, išduosiu tau paslaptį: prieš šešis mėnesius dingo mano tėvas. Kažkur Himalajuose! Bet prieš dingdamas išsiuntė man ekspedicijos dienoraštį. Jame gausu mįslių ir paslėptų užuominų. Tik jas įminęs, drauge su Lijasu, Modžiu ir Kuke pasieksi kitą etapą. Tavęs laukia įdomūs nuotykiai! Bet būk atsargus: keistas berniukas Tašis persekios jūsų komandą kaip šešėlis... Knyga rekomenduojama skaitytojams nuo 8 metų. Iš vokiečių kalbos vertė Laima Kuprienė.

Lietuvių poezija

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos archyvo nuotr.

Antanas A. Jonynas „153 sonetai“

Poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas yra sukūręs daugiau kaip du šimtus soneto forma parašytų eilėraščių, taip pat ir keletą sonetų vainikų. Šioje knygoje pats autorius simboliškai atrinko 153 sonetus, greta jau ankstesnėse knygose publikuotų pateikiami ir dar niekad neskelbti kūriniai.  Subtilų knygos rūbą sukūrė dailininkas Jurgis Griškevičius

Tradicinė soneto forma itin būdinga ir įprasta Antano A. Jonyno kūryboje, nemaža sonetų esama jau pirmojoje jo knygoje „Metai kaip strazdas“, išėjusioje 1977 metais. Jie nuolatos sutinkami ir visose vėlesnėse poeto knygose, o paskutinioji, 2020 metais pasirodžiusi knyga, – „Naujieji sonetai“, – sudaryta vien iš šios formos eilėraščių.  Dirbdamas su šia kanonine forma Antanas A. Jonynas įstengia išvengti monotonijos, sugeba pasiekti net formalios įvairovės – itališką petrarkiškąjį sonetą keičia angliškas šekspyriškas, o kartais improvizuojama netgi suardant tradicinę katrenų ir ketureilių eilę. Sonetams būdinga didelė temų įvairovė, tarp lyrinių, filosofinių, dramatinių gaidų kai kur įsipina ironiškos, sarkastiškos intonacijos, humoro blyksniai.

Justinas Marcinkevičius „Amžiaus pabaiga“

Poeto Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) kūrybos rinktinė pradedama eilėraščiais. Jų publikavimas ir viešas skaitymas sukūrė Marcinkevičiaus reikšmės ir populiarumo fenomeną. Iš eilėraščių gausybės stengtasi rinktis tuos, kurių posakiai, vaizdai, įvaizdžiai, imperatyvai yra įsismelkę į žmonių sąmonę. Kas prisimenama, dainuojama, pasitelkiama intymiai ir tautinei savivokai. Iš poemų parinktos tos, kurios reprezentuoja Marcinkevičiaus posūkį į jam ir skaitytojams svarbiausią temą, kurią įsimintinai įkūnijo „Mažvydo“ baigiamasis žodis: „Lie-tu-va!“ Poetas yra pabrėžęs, kad rašytojas – ne istorikas, kad „virš visų istorinių paminklų ar jų griuvėsių gieda dabarties paukščiai“.

Vis atsinaujinančių diskusijų dėl Marcinkevičiaus kūrybos ir laikysenos dalyviams ypač svarbu perskaityti jo esė „Taburetė virš galvos“.

 

Vis atsinaujinančių diskusijų dėl Marcinkevičiaus kūrybos ir laikysenos dalyviams ypač svarbu perskaityti jo esė „Taburetė virš galvos“. Data 1991 metų, bet ilgai nespausdintame pasakojime prierašų atsirasdavo iki gyvenimo pabaigos. Nors ši dienoraštiška esė susijusi su konkrečiais įvykiais bei jų asmenišku išgyvenimu, pasakojamų situacijų, įvaizdžių ir poeto apmąstymų tėkmė skleidžiasi kaip XX amžiaus pabaigos Lietuvos gyvenimo dramatiška refleksija. Šaltinis – autoriaus mašinraštis, surastas aplanke, ant kurio buvo parašyta „Tik po mirties“.

Rimvydas Stankevičius „Įsitvėrimai“

Dešimtojo Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ išskirtinumas viso autoriaus ankstesnio poetinio kelio kontekste ir yra tai, kad ši knyga yra apie „šiapus“. Be abejo, įprastas metafizinis matmuo eilėraščiuose niekur nedingsta, nes gera poezija jį privalo turėti, tačiau šios knygos semantinis laukas ir veiksmo vieta yra ne pomirtinis pasaulis, ne abstrakti kosminė ar metafizinė erdvė, o tai, kame kasdien leidžiame laiką ir ką visuotinai vadiname tikrove. Šią knygą būtų netgi galima pavadinti biografine, jei tik poezija apskritai geba tokia būti.

Iš pažiūros, ypač lyginant ją su kitomis R. Stankevičiaus knygomis, „Įsitvėrimai“ – mažiausiai poemiška, todėl galbūt labiau laikytina eilėraščių rinkiniu nei poetiniu monolitu, kokiais buvo didžiuma autoriaus ankstesnių kūrinių. Šiame eilėraščių rinkinyje (kas poeto knygoms tikrai nebūdinga) netgi nėra nė vieno eilėraščių ciklo, nėra tarpusavyje sukibusių, vienas kitą paaiškinančių, papildančių ir pratęsiančių eilėraščių – visi jie savarankiški ir laisvi kūriniai, tačiau jų seka vis dėlto – nėra atsitiktinė. Neatsitiktinai eilėraščiai sugulė ir į tris knygos skyrius, kurių pirmasis – „Budimo palata“ - daugiau sutelktas į dabarties būsenas, antrasis – „Šviesos kaimynystėje“ - brėžia poeto biografijos liniją, fiksuodamas dvasines patirtis, susijusias su amžiaus ir gyvenimo dominančių kaita, o trečiasis – fiksuoja individualų, intymų žmogaus santykį su tikrove.

Verstinės knygos suaugusiems

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos archyvo nuotr.

Weina Dai Randel „Paskutinė Šanchajaus rožė“ 

„Paskutinė Šanchajaus rožė“ – nuo svaiginančių džiazo melodijų ir bohemiškų aistrų iki priešo nusiaubtų miesto gatvių – dovanoja dramatišką meilės ir atpirkimo istoriją.

1940-ieji, japonų okupuotas Šanchajus. Aiji Šao – jauna turtingos šeimos įpėdinė, prabangaus Šanchajaus naktinio klubo savininkė. Ernestas Reismanas – pabėgėlis žydas iš Vokietijos be skatiko kišenėje, ieškantis prieglobsčio mieste, įtariai žiūrinčiame į svetimšalius. Blėstant Ernesto viltims įsitvirtinti atšiauriame Šanchajuje, susikerta jo ir Aiji keliai. Nepaisydama papročių ir vietinių priešiškumo atvykėliams, Aiji nusamdo Ernestą skambinti pianinu savo naktiniame klube – ir naujasis pianistas tampa sensacija. Staiga jį aplankiusi šlovė Aiji klubą vėl paverčia mėgstamiausia miestiečių pramogų vieta. Netrukus abu jaunuoliai pajunta, kad juos sieja ne vien džiazo aistra, tačiau skirtumai tarp jų lyg praraja, maža to, Aiji jau susižadėjusi.

Įsisiautėjęs karas išskiria Aiji ir Ernestą, jiems žūtbūt tenka rinktis tarp meilės ir kovos dėl išlikimo. Sukrečiantys įvykiai visiškai pakeičia jųdviejų gyvenimą.

Kinijoje gimusi ir vėliau į JAV emigravusi Weina Dai Randel – keturių apdovanotų ir bestseleriais tapusių romanų autorė. Knygą „Paskutinė Šanchajaus rožė“ iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė.

Brigitte Giraud „Gyvenk greitai“

Šis romanas – tai įtampos kupinas, atgalinio laiko skaičiavimo formos pasakojimas. Jame autorė permąsto dramatišką savo pačios gyvenimo įvykį – 1999-ųjų birželį įvykusią motociklo avariją, kurioje žuvo jos vyras Klodas, muzikantas, muzikos apžvalgininkas, naktinio klubo vadovas.

Iš savo dramatiškos patirties rašytoja galėjo sukurti knygą apie sielvartą, bet parašė energija trykštančią, švelnumo ir nostalgijos persmelktą romaną, teigiantį gyvenimo džiaugsmą.

 

B. Giraud autofikcija – ne tik subtilus, universalus pasakojimas apie mylimo žmogaus netektį ir sunkų atsigavimo laiką, ne tik grožinės literatūros ir privataus gyvenimo santaka, bet ir spalvinga Roko kartos žmonių, dešimtojo dešimtmečio Prancūzijos gyvenimo mozaika – tarsi gyvenimo būdo vadovas po santykių peripetijas su draugais ir artimiausiais, po nuomojamus ir remontuojamus būstus, aistringą domėjimąsi muzika ir motociklais.  

Iš savo dramatiškos patirties rašytoja galėjo sukurti knygą apie sielvartą, bet parašė energija trykštančią, švelnumo ir nostalgijos persmelktą romaną, teigiantį gyvenimo džiaugsmą.

Brigitte Giraud – garsi prancūzų rašytoja, kultūros žurnalistė, gimusi Alžyre, augusi ir ėjusi mokslus Lione. Ji išleido dvylika knygų, išverstų į daugiau kaip 20 kalbų, yra apdovanota ir nominuota svarbiausioms Prancūzijos literatūros premijoms, o 2022 m. pelnė Goncourt’ų premiją už romaną „Gyvenk greitai”. Knygą iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė.

Mario Desiati „Išvykėliai“

Klaudija – vienišė, bet savimi pasitikinti, ekstravagantiška mergina, mėgstanti rengtis vyriškais drabužiais ir dažytis plaukus raudonai. Frančeską, įkalintą religinių ir šeiminių ritualų rutinoje, keri jos transgresyvus būdas ir savęs paieškos, Klaudiją nuvedančios į modernųjį Milaną, paskui – į multikultūrišką Berlyną. Čia nebegalioja jiems skiepytos gyvenimo taisyklės. Abu romano veikėjai drauge bręsta kaip asmenybės, veikiamos takios savasties: abu užmezga tos pačios lyties porų santykius, abu pasiklysta ir vėl atranda save tarp margų Berlyno asmenybių. Klaudija įtikina Frančeską persikelti į šiaurę ir stoti akistaton su savo baimėmis, bet pietų ilgesys nepagydomas – tai amžinoji nostalgija ir priekaištas palikus tai, kas brangu.

Italų literatūros pasaulyje Mario Desiati vertinamas už poetišką, į lyrines klišes nenuslystančią prozą. Romane jis vaizduoja savo kartą, paženklintą egzistencinio nerimo ir nesaugumo dvasios: emigracija jai – ir galimybė, ir skaudus atotrūkis. Išvykėliais (spatrièt) Apulijos tarmėje vadinami emigruojantys tautiečiai, o drauge nepritapėliai, keistuoliai ir kiti marginalai. Sunkiausiais momentais romano herojus gelbsti literatūra: milanietiškos vienatvės akimirkomis Klaudija panyra į Apulijos poečių tekstus, siunčia Frančeskui žinutes su pietiečių rašytojų žodžiais, taip apsinuogindama ir sutvirtindama jų sielų giminystę. Berlynietiški klaidžiojimai persipina su literatūrinėmis nuorodomis ir ilgesiu.

Mario Desiati (gim. 1977) – italų rašytojas ir žurnalistas, gimęs ir augęs Apulijos miestelyje Marina Franka – jį ir aprašo romane „Išvykėliai“ – viename ryškiausių ir įdomiausių šiandienos italų literatūros kūrinių, kuris 2022 m. apdovanotas garsiausia Italijos literatūros premija – Premio Strega. Romaną iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė.

Natsume Sōseki „Širdis“

Natsume Sōseki (1867–1916) – žymus japonų rašytojas, poetas, vienas iškiliausių moderniųjų laikų Japonijos autorių. Jo kūrybinis palikimas padarė milžinišką įtaką daugumai vėlesnių garsių literatūros kūrėjų, tokių kaip Yukio Mishima ir Harukis Murakamis.

„Širdis“ priskiriamas prie svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių ir tebėra vienas populiariausių romanų Japonijoje.

 

„Širdis“ priskiriamas prie svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių ir tebėra vienas populiariausių romanų Japonijoje.

Jame pasakojama subtili ir skaudi dviejų neįvardytų veikėjų, jaunuolio ir paslaptingo vyresnio vyro, vadinamo Sensėjumi, mokytoju, draugystę. Persekiojamas tragiškų patirčių, ilgą laiką temdžiusių jo gyvenimą, Sensėjus palengva atsiveria savo jaunajam mokiniui – jis prisipažįsta apie gėdingus praeities poelgius, samprotauja apie kaltę ir atsakomybę, šeimą ir draugystę. Kūrinyje atskleidžiama iš pirmo žvilgsnio neįveikiama praraja tarp Sensėjaus dvasinių rūpesčių ir jo mokinio pastangų jį suprasti. Knygoje nagrinėjama kartų kaita ir prasidėjusi nauja Japonijos politinio ir kultūrinio gyvenimo epocha. Kokia ateitis laukia naujosios?

Pagal romaną „Širdis“ sukurti du filmai. Natsume Sōseki kūryba atskira knyga lietuviškai skelbiama pirmą kartą. Iš japonų kalbos vertė Gabija Enciūtė.

Gianluca Gotto „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“

Deivido gyvenimas pasikeičia kone akimirksniu – jam atrodo, kad nebeliko dėl ko gyventi. Tačiau, nors ir kamuojamas tamsiausių minčių, jis ryžtasi atlikti neseniai mirusio senelio jam skirtą užduotį ir keliauti į Vietnamą. Ten sutinka Gvilį, jaunatvišką, šviesų ir išmintingą žmogų. Spalvingoje ir magiškoje šalyje jiedu aplankys daugybę miestų ir kaimų. Fizinė kelionė taps vidine, o jos metu pranyks vien racionaliu požiūriu grįsta pasaulio samprata ir atsivers čia ir dabar vykstančio gyvenimo grožis.

Populiarus italų rašytojas, keliautojas, tinklaraštininkas Gianluca Gotto romane pasakoja apie tai, kaip atrandame save tik save praradę. Laimės paieškų temą autorius perkelia į universalų lygmenį: galutinis kelionės tikslas – pakeisti ne gyvenimo būdą, o dvasios būseną, nes gyvenime svarbu būti ne akmeniu, o upe. Ir dar svarbu atsiminti, kad „rytoj ir vėl patekės saulė“.

G. Gotto knyga – ne taisyklių rinkinys, o neįtikėtinų įvykių ir virsmų romanas, kviečiantis ne priešintis, o atsiduoti gyvenimo neapibrėžtumui ir mylėti jį net tada, kai viskas vyksta ne taip, kaip tikėjaisi, kai manai nenusipelnęs to, kas atsitiko, kai atrodo, kad problemos niekada nesibaigs. Būtent tada ir nutinka šis tas nuostabaus.

Gianluca Gotto, sulaukęs dvidešimties, nusprendė pakeisti pradėtą tradicinį gyvenimo kelią, metė universitetą ir išvyko pirmiausia į Australiją, o paskui leidosi į kelionę po pasaulį. Išbandęs daugybę įvairiausių darbų, savo tinklaraštyje mangiaviviviaggia.com dalijasi kelionių įspūdžiais ir alternatyvaus gyvenimo būdo ypatumais. G. Gotto yra išleidęs keturias knygas.

Romaną „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ iš italų kalbos vertė Gitana Vanagaitė.

Naujausi ir akis į dangų kviečiantys pakelti romanai

Naujausias rašytojos Undinės Radzevičiūtės romanas „Minaretas ir 7“ – viena laukiamiausių pastarojo laiko Rašytojų sąjungos leidyklos naujienų. Aštuntoji Europos sąjungos premijos laureatės knyga klausia, kaip rašytoją veikia ir keičia triukšmas, tyla, vieta, konfliktai, kas nutinka, kuomet jis susiduria pats su savimi. Naujas U. Radzevičiūtės romanas patiks ne tik jos kūrybos gerbėjams, bet ir literatūros gurmanams. Kita ne mažiau ryški, daugiasluoksnė ir įsimintina knyga yra australų rašytojo Trent Dalton romanas „Visi mūsų tviskantys dangūs“. Pirmasis autoriaus kūrinys „Berniukas nuryja visatą“ sužavėjo skaitytojus daugelyje pasaulio šalių, buvo įvertintas ne viena Australijos literatūros premija. Romane „Visi mūsų tviskantys dangūs“ T. Dalton pina istoriją apie dovanas, kurios nukrinta iš dangaus, apie prakeiksmus, kuriuos išsikasame iš žemės, ir paslaptis, kurias slepiame širdyje. Tai hipnotizuojančio grožio knyga, mažų mažiausiai išsyk pavadintina klasika, ją, kaip ir pirmąją, iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis.

Žurnalistės ir rašytojos Vitos Vilimaitės Lefebvre Delattre romanas „Kvėpuoti kitais“ – debiutinis, iki šiol autorė buvo išleidusi publicistikos knygą „Šešeri metai Saigone. Neužmirštamas gyvenimas Vietname“. Romane, parašytame Paryžiuje, skleidžiasi moters istorija. Pasiklydusios moters. Ji gyvena svetimame mieste, svetimoje kultūroje, o bandydama rasti vietą pamažu pradeda tolti nuo šeimos, galiausiai – nuo savęs. Trokšdama pritapti romano veikėja persiima aplinkinių žmonių savybes, emocijas, mintis, ji ima kvėpuoti kitais. „Kvėpuoti kitais“ – tai romanas, priversiantis pagalvoti, o gi kvėpuojame mes patys. Kita knyga, puikiai tinkanti pasinerti į apmąstymą ir būtį – tai poeto Donaldo Kajoko romanas „Skudurėlių šventė“. Tai mažytė poeto kūrybos gerbėjų šventė. Romanas kelia neišvengiamą mirties slėpinio klausimą, svarsto apie nykstamybę, būdingą, pasak R. M. Rilke’s, ir mums, nykstamiausiems, apie vilties ir tikėjimo vos pastebimus brangakmenius. Lėtesnių ir gilesnių tekstų mėgėjams – „Skudurėlių šventė“ sukurs būtent tokį pasaulį.

Literatūriniais spragėsiais ir poilsio knygomis vadinami trileriai

Rašytojas Hans Rosenfeldt vadinamas įtampos kūrimo meistru. O puikus to pavyzdys – naujausias autoriaus trileris „Vilkų vasara“ (iš švedų k. vertė Virginija Jurgaitytė). Tai aukštos kokybės kriminalinis trileris, kuriame autorius perteikia atšiauriausią gamtą ir daugybę socialinio būvio aspektų. Keliamės kur šilčiau ir vartome rašytojo, slapyvardžiu Alex Filnay trilerį „Visos tavo baimės“ (iš anglų k. vertė Inga Čepulienė). Tai tikra literatūrinė bomba, intriguojantis pasakojimas apie tikrąją šeimos prasmę, joje slypinčią meilę, ištikimybę ir...apgavystes! Trilerį A. Finlay įkvėpė parašyti „Netflix“ platformoje žiūrėta dokumentika, o vos pasirodęs jo literatūrinis debiutas susilaukė didžiulio tarptautinio pripažinimo, šiuo metu jau išverstas į daugiau kaip dvylika kalbų.

Dar vienu puikiu debiutu pasaulį nustebino ir rašytoja Harriet Tyce, parašiusi trilerį „Raudonasis apelsinas“. Dėmesį kaustantis pasakojimas paremtas ilgų advokatės darbo metų patirtimi, jame kuriami itin įtikinami personažai ir nenuspėjami jų poelgiai. Knygą iš anglų kalbos vertė Dalia Paslauskienė. Ir paskutinė, bet turbūt populiariausia Rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamų trilerių autorė – B. A. Paris. Ją atpažįsta ne vienas šio žanro mėgėjų, kurio dėmesį autorė užsitarnavo jau pirmąja knyga „Anapus uždarų durų“. Šiemet skaitytojų prašymu šis trileris buvo perleistas, taip pat pasirodė naujausia B. A. Paris knyga „Psichoterapeutas“ (iš anglų k. vertė Irena Jomantienė ir Milda Dyke). „Psichoterapeutas“ skaitytojus nukelia į uždarą privačių namų teritoriją vadinamą Ratu, kur kvapą gniaužiančio psichologinio siužeto vingiuose įtaigiai narpliojami po, atrodytų, visiškai įprastos kasdienybės šydu slypintys šokiruojantys dalykai.

Leidėjų nuotr.

Spalvingas knygos pasaulis – dovanos mažiesiems skaitytojams

Marie Voigt knygelė „Švieselė, sužibusi naktį“ 3–5 metų skaitytojus pakvies į nuostabią kelionę per tamsą ir paragins drąsiai žengti į ją drauge su knygos herojais. Sunku numanyti, kokie išbandymai jų laukia, bet drąsiai ženkite su jais. Taip išmoksite nebebijoti, sužinosite, kaip mažose širdelėse įsižiebia didelė draugystė, ir nejučia atsidursite... džiugių sapnų pasaulyje. Drąsos ir pastabumo pareikalaus ir Anne Scheller knyga-pabėgimo kambarys „Pabėgimo mokykla. Burtų knyga“, kuri 7–8 metų galvočiams padės ugdyti skaitymo ir mąstymo įgūdžius. Išsprendę knygoje paslėptas užduotis padėsite Anei, Tomui ir Katai ištrūkti iš pabėgimo kambario. Dar vyresniems skaitytojams ir drąsuoliams įvairias paslaptis atvers švedų rašytoja Kristina Ohlsson knygoje „Vaiduoklių namo paslaptis“. Ši įtaigi detektyvinė istorija leis skaitytojams drauge su knygos personažais sustabdyti paslaptingąjį kolekcininką ir išgelbėti Kalėdas. Jei tik nebus per vėlu.

O kam kam nebus per vėlu, tai poetės Ramutės Skučaitės poezijai. Naujoji poetės knyga „Liepos mėnesį po liepa“ – tikroji etikos ir estetikos mokykla patiems mažiausiems, ir ne tik jiems, bet ir jų tėveliams, kurių ne vienas yra išaugęs su šios nuostabios poetės eilėraščiais. Knygoje eilėraščiai prabyla smagia ir rimuota kalba, pasakoja apie gyvūnus ir juos supantį pasaulį, apie besikeičiančius metų laikus ir su tuo susijusius džiaugsmus ir rūpesčius. Čia mažieji skaitytojai sutiks lapę, kurmį, ežį, pelę, gyvatėlę ir kitus eilėraščių veikėjus. Ramios intonacijos ir neįkyri išmintis, gebėjimas pamatyti grožį ir parodyti jį kitam žmogui, gyvosios ir negyvosios gamtos, buities daiktų prakalbinimas – stiprioji autorės poetikos pusė.

Knygos sau pačiam – kvėpuoti lengviau ir gyventi šviesiau skatinanti literatūra

James Nestor „Kvėpavimas“ leis išsiaiškinti, kas gi mums nutiko, kad nebemokame naudotis įgimtu fundamentaliu gebėjimu – kvėpavimu. Ir atsakymus autorius randa anaiptol ne pulmonologijos laboratorijose, kaip galėtume tikėtis, bet veikiau purvinose senovinių kapinynų kasinėjimų vietose, slaptose sovietinėse įstaigose, chorinio dainavimo mokyklose, smogo pritvinkusiose didmiesčių gatvėse. Knygos autorius susitinka su žmonėmis, praktikuojančiais tokias senovines slaptas kvėpavimo praktikas kaip pranajama, sudaršano krija ar tummo – ir suburia plaučių specialistus, kad šie moksliškai ištirtų su kvėpavimu susijusius ir ilgus amžius gyvavusius tikėjimus (iš anglų k. vertė Elena Macevičiūtė ir Eduardas Macevičius). Pradėję taisyklingiau kvėpuoti, pagerinę savo sporto rezultatus ir net kiek patiesinę stuburą, atsigręžiame į savo sielą. Jogo Sadhguru knygoje „Vidinė inžinerija“ rasite galingus klasikinės jogos mokslo instrumentus, kurie kiekvienam padės keisti savo gyvenimą, jo suvokimą ir tapti savo džiaugsmo architektu. Pasak knygos autoriaus, jums net nereikia šia knyga tikėti, tiesiog išmokite ja naudotis. Vienintelis sprendimas dorotis su žmoniją ištinkančiomis negerovėmis – keisti save. „Vidinė inžinerija“ yra knyga, kurią skaitydami galite tapti tiesiog laimingesni (iš anglų k. vertė Agnė Sūnaitė).

O laimės, gerumo ir ramybės pojūtį gali suteikti ir dar viena knyga. Tai Tenzino Geičės Tetongo knyga „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama“. Knygoje Jo Šventenybės artimas pagalbininkas, šeimos draugas ir ilgametis bendražygis atskleidžia ne tik Jo Šventenybės rato žmonių pavaizduotą Dalai Lamos portretą, bet ir pačių tibetiečių lūpomis pasakotą kupiną neramumų Tibeto istoriją. Čia atskleidžiama turtinga jo kultūra ir svarbiausi budizmo mokymo principai (iš anglų k. vertė Saulius Repečka). Nepraleisime progos pristatyti ir netrukus pasirodysiančią leidyklos naujieną – tai Elvinos Baužaitės sudarytą „Tiesos vertikalę“ – knygą apie aktorių Vytautą Anužį. Ši knyga yra teatro meno asmenybės biografija ir aktoriaus kūrybinės esaties manifestas, apimantis žmogaus formavimąsi, ugdymo fundamentą ir skirtingų teatro meno elementų bei įvairių teatrinių patirčių visumą.

Leidėjų nuotr.

Trumpa literatūrinė akimirka su knyga – poezija ir esė

Olgos Tokarczuk naujausia knyga „Jautrusis pasakotojas“ – tai eseistikos rinkinys. Tarp pateikiamų esė įkomponuoti ir kelių viešų paskaitų, įskaitant ir Nobelio kalbą, tekstai. Tai pirmoji autorės knyga, pasirodžiusi po to, kai ji buvo apdovanota Nobelio literatūros premija. Ši knyga – tai ir unikalus rašytojos kvietimas į savo kūrybos užkulisius, ir refleksijos apie šiuolaikinį pasaulį. Be kita ko, gvildenamos tokios temos kaip kelionės, žmonių požiūris į gyvūnus, kūrybinis procesas ir literatūros galia. Knygoje esančius tekstus iš lenkų kalbos išvertė Rimvydas Strielkūnas, Birutė Jonuškaitė ir Vyturys Jarutis.

O pabaigai, keletas poezijos knygų. Neseniai pasirodė antroji poetės Linos Buividavičiūtės eilėraščių knyga „Tamsieji amžiai“. Knygos išskirtinumas – joje drįstama liestis prie mažiau lietuvių poezijoje atvirai artikuliuotų patirčių – ribinio seksualumo, sudėtingos motinystės, psichikos sveikatos problemų. Eilėraščiai atliepia sudėtingą, šešėlinį moters pasaulį. Kultūros intertekstai čia savitai interpretuojami, kuriant unikalias poetinio pasaulio prasmes. Ne mažiau prasmingi, tik daug šviesesni poetės Ramutės Skučaitės tekstai jos naujoje eilėraščių knygoje „Buvau atėjus“. Ją savo skaitytojams poetė paruošė savo 90-ojo jubiliejaus proga. Poezijos lentyną siūlome papildyti ir kūrybinio įkvėpimo ieškoti ir Aivaro Veiknio knygoje „Mamuto medžioklė“ – ketvirtoji ir, galima teigti, kertinė Aivaro Veiknio poezijos knyga, kurioje daug dėmesio skiriama ne tik formai, eilutės skambesiui, ritmui, bet ir eilėraščio pasakojimui, jo istorijai.

Kad ir ką išsirinksite, linkime nenuspėjamų kelionių, neįsivaizduojamų gyvenimų ir neišdildomų patirčių, net jei jos vyktų tik knygų puslapiuose.

Kelionė automobiliu per Jungtines Amerikos Valstijas Valerijos Luiselli romane „Prarastųjų vaikų archyvas“

Iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė

Tvoskiant vasaros karščiui menininkų pora su dviem savo vaikais leidžiasi į kelionę per Jungtines Valstijas iš Niujorko į Arizoną. Šeimai traukiant į pietvakarius, jos santykiai pakrinka: tarp tėvų kyla vis didesnė įtampa, kurią netrunka pajusti ir vaikai. Griebdamiesi įvairių kelionę praskaidrinančių dalykų – įnikdami tai į dainas, tai į žemėlapius, tai į momentinių nuotraukų fotoaparatą, – vaikai mėgina dorotis ir su krize, ištikusia jų šeimą, ir su kur kas didesne, vis labiau dominuojančia žiniose – šią liudija pasakojimai apie tūkstančius vaikų, kurie mėgina iš Meksikos per sieną prasmukti į JAV, tačiau galiausiai arba patenka pareigūnams į rankas, arba tiesiog pakeliui pradingsta be žinios dykumoje.

Šis romanas – tai ir talentingai literatūriškai perteikiama pabėgėlių krizės, ir jos priežasčių analizė, per Meksikos ir JAV sieną kasmet traukiančių tūkstančių vaikų patiriamų siaubų fiksavimas. Autorė kerinčia, žaisminga proza vykusiai manevruoja tarp grožinės išmonės ir dokumentikos. Įvykiai nušviečiami ne vienu, bet keliais dėmesį prikaustančiais pasakotojų balsais, laviruojant tarp vienas kitą keičiančių skirtingų teksto skambesio ir temų registrų, pasitelkiant paveikius, nestandartinius įvaizdžius. Kūrinys alsuote alsuoja kvapą gniaužiančia vaizduote, empatija ir giliu žmogiškumu.

Leidyklos nuotr.

Leilos Slimani „Kitų šalis“ – ryškiaspalvis ir svetimas Marokas

Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė

1944-aisiais elzasietė pamilsta marokietį, prancūzų dalinio karį, ir jaunoji pora išvyksta į Maroko naujakurių miestą Meknesą. Kol Aminas bando įdirbti akmeningą ir bevaisį žemės sklypą, prislėgta Matilda per dienų dienas su dviem vaikais tvarkosi atkampiame ūkyje. Jauną moterį trikdo vietinių nepasitikėjimas, ją kamuoja pinigų stygius ir blėstantis vyro dėmesys. Iš tėvų namų patekusi į sutuoktinio namus Matilda netapo nei labiau nepriklausoma, nei įtakingesnė. O jis, deja, neturi nei laiko, nei gebėjimų ją paguosti.

Ar iš esmės svetimas pasaulis gali tapti savas? Ar atsipirks poros triūsas? Ar pavyks susvetimėjusiems žmonėms atgaivinti meilę? Visi šio romano veikėjai gyvena „kitų šalyje“ – kolonistai ir vietiniai, kariai ir žemdirbiai. O ypač moterys, vyrų šalyje be paliovos ieškančios sau vietos.  Talentingoji romanistė šioje margoje freskoje atkuria epochos įtampas su didžiule empatija, tiksliai ir subtiliai pasakodama veikėjų istorijas.

Leidyklos nuotr.

Tragikomiška Joseph Conrad satyra „Slaptasis agentas“ apie gyvenimą Anglijoje XIX amžiaus pabaigoje

Iš anglų kalbos vertė Daina Valentinavičienė

Romanas „Slaptasis agentas“ – tai išminties ir ironijos kupinas visuomenės ir paskirų jos individų asmeninių apsisprendimų bei pasirinkimų paveikslas, tragikomiška satyra apie gyvenimą Anglijoje XIX amžiaus pabaigoje, psichologiškai tiksli šeimos drama. Nors veiksmas vyksta daugiau kaip prieš šimtą metų, šis politinis, socialinis, psichologinis romanas su trilerio bruožais savo problematika, požiūriu ir kartu kai kuriomis įžvalgomis yra stulbinamai aktualus ir dabar.

Siužetas plėtojamas remiantis tikru įvykiu – 1894 m. įvykusiu teroro išpuoliu prieš Karališkąją Grinvičo observatoriją. Kūrinio pagrindinis herojus – išpuolį tariamai suplanavęs trigubas slaptųjų tarnybų agentas Verlokas – britų policijos informatorius, anarchistų kuopelės narys ir vienos neįvardijamos užsienio ambasados (iš užuominų suprantama, kad Rusijos) agentas; jis taip pat yra slaptos pornografinių prekių krautuvėlės savininkas ir pavyzdingas šeimos vyras. Savo kuratorių pavedimu Verlokas turi smarkiai diskredituoti anarchistus, tačiau įvykiams pasisukus anaiptol ne taip, kaip planuota, jam už savo poelgius teks atsakyti.

Leidyklos nuotr.

Žemėlapiuose neegzistuojantis, bet toks realus Praamžių kaimas Olgos Tokarczuk knygoje „Praamžiai ir kiti laikai“

Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis

Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knyga „Praamžiai ir kiti laikai“ ne tik Lenkijoje buvo skaitytojų pripažinta geriausia metų knyga, bet ir plačiai žinoma visoje Europoje – išversta į prancūzų, danų, olandų, vokiečių, ispanų, italų ir kitas kalbas. „Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.

„Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk. Ir kritikai, ir skaitytojai žavisi O. Tokarczuk kūrybos intelektualumu, gebėjimu atskleisti filosofines gelmes, vadindami tai magiškuoju realizmu, jos knygos išsiskiria ištobulintu pasakojimo menu, paprasta, skaidria kalba, poetiškais aprašymais, gebėjimu pažvelgti į vaizduojamus dalykus iš amžinybės perspektyvos. Tikrus įvykius derindama su išgalvotais, su mitais ir sapnais, rašytoja tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį.

Leidyklos nuotr.

Kelionė per Norvegiją naujausiame Roy Jacobsen romane „Rigelio akys“

Iš norvegų kalbos vertė Nora Strikauskaitė

Ingrida su dešimties mėnesių dukra leidžiasi į kelionę per Norvegiją. Ji ieško savo vaiko tėvo. Avėdama aulinius batus, su kuprine ant nugaros iškeliauja pietų kryptimi. Kiekvieną kartą, kai prašosi nakvynės, moteris vis paklausia, gal kas prisimena rusą, bėgusį per kalnus paskutinę karo žiemą? Keliaudama Ingrida susiduria su daugybe nepaprasto likimo žmonių. Kiekvienas jų slepia savo randus, kiekvienas gyvena savo viltimi ir neviltimi. Ar Ingrida ras tą, kurio ieško? Kokią Norvegiją ji išvysta 1946 metais? Ar įmanomas įprastas gyvenimas po katastrofos?

„Rigelio akys“ – tai poetiška ir kartais žiauri nepaprastos moters istorija. Ir kartu pasakojimas apie paprastus pokario žmones. Karas juos keičia. Kaip ir taika. Kažkas nutinka jų atminčiai. Ar jie prisimins, kuo buvę? Ši knyga – romanų „Neregimieji“ (liet. 2018) ir „Balta jūra“ (liet. 2019) tęsinys, unikalus „lėtosios“ literatūros pavyzdys, pasakojimas apie laisvę, likimą, paprastą atsakomybę ir kasdienę drąsą.

Leidyklos nuotr.

Tomoka Shibasaki romanas „Pavasario kiemas“ – paslaptinga ramybės oazė greitai besikeičiančiame Tokijuje

Iš japonų kalbos vertė Rima Torres

Išsiskyręs ir artimų ryšių su šeima nepalaikantis Taro gyvena vienas apleistame daugiabutyje – apgyvendintų būstų čia visai nedaug. Namą ketinama nugriauti, kai tik paskutiniųjų gyventojų jame nebeliks. Po tėvo mirties Taro laiką leidžia užsisklendęs savyje, bet netrukus užmezga neįprastą pažintį su kaimyne Niši. Ji papasakoja keistą istoriją apie dangaus žydrynės spalvos namą priešais.

Šis paslaptingasis namas, kurio nuotraukų Niši aptiko mažai kam žinomame albume „Pavasario kiemas“, nejučia sėste apsėda juos abu. Tai paslaptinga ramybės oazė greitai besikeičiančiame Tokijuje. Ji verčia susimąstyti apie tai, kas prarasta, ir apie tai, ar ateityje jiedviem dar yra bent kruopelė vilties – jei tik pavyktų jos nusitverti. „Pavasario kiemas“ – tai jautrus pasakojimas apie atmintį ir žlugusias viltis. Tai knyga apie laikinumą, miesto kaitą, jo pastatus ir juose slypinčius gyvenimus.

Leidyklos nuotr.