Atrado išsigelbėjimą

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius Rytų dvasinėmis praktikomis besidomintis ir kitiems savo žinias perduodantis A.Joniškis –   fermentinės mitybos šalininkas ir propaguotojas. Rauginto ir fermentuoto maisto nauda sveikatai jis susidomėjo po susidūrimo su erke, kai gerokai pašlijo jo savijauta.

"Po erkės įsiurbimo 2009 m. suvartojau dvigubą antibiotikų dozę, nuo jų labai išvešėjo grybelis. Bandžiau maitintis vegetariškai, tačiau situacija tik pablogėjo, – pasakoja pašnekovas. – 2011 m. vėl teko nukentėti nuo erkės. Jos įkandimo vieta neparaudonavo, bet sveikata pradėjo labai prastėti, pasireiškė stiprūs virškinimo sutrikimai. Tada atradau raugintus produktus ir drastiškai maitinausi tik jais – iš ryto, per pietus, vakare. Man tai labai tiko ir labai padėjo, organizmas ėmė sparčiai atsigauti. Taip sukūriau visą fermentinės mitybos sistemą, kuri pasiteisino ne tik man."

Šeima ruošia daugiau nei 50 rūšių raugintų salotų, jas naudoja virdami įvairias sriubas, kurių receptų priskaičiuoja per 100.

Rauginti produktai, A.Jonuškio įsitikinimu, labai gelbsti, kai žmogus serga sunkiomis ligomis, kai organizme vyksta uždegiminiai, onkologiniai procesai. Juos vartojant pagerėja savijauta po chemoterapijos – organizmas daug greičiau atsigauna, nes gerosios bakterijos organizmui būtinos.

Pasak jo, visame augaliniame maiste – žolėse, daržovėse, vaisiuose –  yra gerųjų bakterijų ir grybelių. Rauginimo ir fermentavimo metu tų gerųjų bakterijų, grybelių, taip pat fermentų, vitaminų, peptidų ir kitų organizmui naudingų medžiagų padaugėja.

Įsiklausyti į organizmą

Raugintuose produktuose esantys mikroorganizmai naudingi žmogui, nes normalizuoja žarnyno mikroflorą, padeda pašalinti bloguosius, kenksmingus mikroorganizmus ir pakeičia juos geraisiais. Gerosios bakterijos ir grybeliai yra simbiotiniai mikroorganizmai. Jie perdirba maistą ir šis tampa dar naudingesnis, papildytas fermentais, peptidais ir kitomis naudingomis organizmui medžiagomis.

"Dauguma žmonių serga disbakterioze, vadinasi, jiems trūksta gerųjų bakterijų ir grybelių, reikalingų maisto virškinimui ir gerai savijautai. Taip atsitiko todėl, kad esame labai atitrūkę nuo gamtos. Vartodami raugintus produktus galime atkurtii žarnyno mikloflorą ir taip padėti savo organizmui, – sako A.Jonuškis. – Pradėjus vartoti raugintus produktus, savijauta gerėja, nes raugintas maistas skystina kraują. Negana to, raugintuose produktuose esantis didesnis vitaminų ir kitų naudingų medžiagų kiekis stiprina organizmą, tad jis tampa atsparesnis virusams ir infekcijoms, o susirgus lengviau juoss įveikia."

Žinoma, pasak pašnekovo, visada būtina įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, kad fermentinė mityba tinka ir padeda. Reikia ne per jėgą valgyti, o stebėti savo organizmą, ko jam norisi.

Būtina nepamiršti ir to, kad ne vien mityba turi įtakos mūsų savijautai – svarbu ir sportas, ir kokybiškas poilsis, ir geros emocijos. Turi būti visuma.

Rauginti galima viską

A.Joniškis teigia dabar per dieną raugintus produktus valgantis kelis kartus. Šeima ruošia daugiau nei 50 rūšių raugintų salotų, jas naudoja virdami įvairias sriubas, kurių receptų priskaičiuoja per 100.

Raugintas daržoves naudoja ir įvairiems kokteiliams. Į pastaruosius stengiasi įsidėti kuo daugiau ir įvairesnių savo sklype auginamų žolelių, uogų – spanguolių, bruknių. Tačiau fermentuoti kokteiliai nėra tokie patys, kaip žaliavalgiški, – jie daug lengviau virškinami, nes rauginimo metu išrūgsta daug angliavandenių ir tie kokteiliai nėra tokie saldūs.

Rauginti ir fermentuoti, pasak fermentinės mitybos propaguotojo, galima beveik visą augalinį maistą: vaistažoles, valgomąsias žoles, grūdus, ankštinius, riešutus, uogas, daržoves, vaisius, sėklas. Geriau  rauginti kuo įvairesnius augalinius produktus, nes organizmas gaus platesnį spektrą gerųjų bakterijų ir grybelių, probiotikų.

"Ne visi turi kur laikyti tuos raugintus produktus, tad nebūtina prisikaupti atsargų metams į priekį – rauginti galima bet kuriuo metu, ne tik rudenį. Dabar daržovių yra ne tik rudenį, bet ir žiemą, ir pavasarį", – sako pašnekovas.

Jo teigimu, vasarą įvairių žalumynų galima užsišaldyti. Laukines žoles, kuriose ypač daug mineralų ir vitaminų: dilgėles, raskilas, jonažoles, gysločius, siauralapius gauromedžius, lipikus, kraujažoles ir kt., taip pat daržo žalumynus galima susmulkinti, sumaišyti lygiomis dalimis su stambia ttrintuve tarkuotu agurku ar kopūstu, 1 kg įdėti 50 g druskos ir rauginti 5–7 paras. Vėliau sūdytą mišinį laikyti šaldytuve, kartkartėmis  paspaudžiant, kad virš žolių būtų skysčio. Taip bet kuriuo metų laiku turėsite produktų, iš kurių galima pasigaminti naudingo organizmui, įvairaus ir skanaus maisto. Tokio mišinio tinka dėti į sriubas, salotas, papildžius šviežiais žalumynais ir smulkintu kietuoju sūriu, galima pasigaminti labai skanaus rauginto pesto.

Kaimiško rūgpienio nauda

Bene pats paprasčiausias gerųjų medžiagų šaltinis, pašnekovo teigimu, yra kaimiškas rūgpienis, šiais laikais be reikalo nuvertinamas.

"Vaistinėse parduodamos bakterijos niekada neatstos gyvų gamtos bakterijų ir grybelių, – teigia A.Jonuškis. – Gamtoje bakterijos labai keičiasi – vieną mėnesį būna vienos, kitą – kitos. Karvei ėdant žolę, su žole ji gauna ir gerųjų bakterijų, kurios patenka į pieną. Yra žmonių, kurie blogiau toleruoja pieną, geriau – rūgpienį, tad, vartodami rūgpienį, galime papildyti organizmą bakterijomis. Jei žmogus negali vartoti pieno baltymų, iš rūgpienio galima pasigaminti išrūgų. Tereikia į puodą įdėti rėtį, į jį – dvigubą marlę, supilti rūgpienį ir palikti šaldytuve. Rytą marlėje rasite varškę, kuri bus daug kartų geresnė, nei pirkta parduotuvėje ar turguje, kur parduodama varškė būna pagaminta kaitinant, todėl gerosios bakterijos jau būna žuvusios, o varškė – šiek tiek sunkiau virškinama. Iš rūgpienio į puodą nubėgusios išrūgos – puikus pagrindas žaliavalgiškiems kokteiliams su uogomis, girai."

Fermentuotos giros

Turint išrūgų, pasak pašnekovo, labai nesudėtinga pasigaminti medaus giros: tereikia stiklinės išrūgų, 3 l užvirto ir atšaldyto vandens, pusės stiklinės medaus ištirpdyti tame vandenyje ir viską sumaišyti. Mišinį palikti rūgti apie 10–14 dienų. Štai ir turėsite visą stiklainį gerųjų bakterijų. Jei gira dar šiek tiek saldoka ir medus nevisiškai išrūgęs, galima išpilstyti gėrimą į butelius, geriausiai – sandariai uždaromus. Per naktį juose susidarys angliarūgštė.

Tokį gėrimą reikia laikyti šaldytuve, kad rūgimo procesas šiek tiek sulėtėtų. Šią girą naudinga gerti po pusę stilinės pusvalandį prieš valgį, bet iš vakaro reikėtų išimti ją iš šaldytuvo, kad gėrimas būtų ne šaltas, o kambario temperatūros.

Labai skanių fermentuotų girų, pasak A.Jonuškio, galima pasigaminti ir su petražolėmis – tai labai gerai šlapimo takams, su kalendromis. Taip pat – ir su salierų lapais, laukinėmis žolėmis ar vaistažolėmis, kurių pusę stiklinės ar stiklinę reikia susmulkinti, supilti į 3 l vandens, įpilti pusę stiklinės medaus ir stiklinę medaus giros. Mišinį rauginti 5–7 dienas. Tačiau šią girą reikia kasdien maišyti, kad nepradėtų pelyti. Po to nukošti, supilstyti į butelius, palaikyti uždarius per naktį, kad susidarytų natūralios angliarūgštės, ir įdėti šaldytuvą. Jei butelius su gira šiltai laikysite vieną dvi savaites, jie sprogs, nes toliau vyks rūgimo procesas.

Gaminant duonos girą reikia užvirinti ir atšaldyti 3 l vandens, ištirpinti jame pusę stiklinės medaus, įdėti apie 300 g juodos duonos (gali būti padžiovinta) ir stiklinę įvairių džiovintų vaisų – datulių, abrikosų, persikų, obuolių, kriaušių, įvairių džiovintų uogų. Visa tai supilti į 4 l stiklainį. Ant stiklainio viršaus uždėti dvigubą marlę, kad gira galėtų kvėpuoti. Ryte ir vakare girą pamaišyti. Parauginus apie tris dienas mišinį nukošti.

"Duonos gira labai greitai rūgsta, kadangi vaisiuose yra gerųjų mielių, kurios rūgimą pagreitina. Tad, supylus į butelius ir palaikius vieną dvi valandas, jau susidarys angliarūgštė, – sako pašnekovas. – Daugiau laikyti šiltai ir nereikėtų, o padėti girą į šaldytuvą, nes kitaip, atidarius butelį, putos su trenksmu šaus iki lubų – ne kartą teko tai patirti."

Naudoja duonos tešlai

Su gira A.Jonuškis pataria užsimaišyti ruginės duonos tešlą. 1 kg ruginių miltų reikia apie 950 ml medaus arba duonos giros, desertinio šaukšto druskos. Viską išmaišyti mediniu šaukštu arba rankomis ir šiltai parauginti dvi paras. Kepti duoną reikia 2 val. 30 min. 150 °Claipsnių temperatūroje.

"Beje, kuo ilgiau rauginama, tuo duona naudingesnė mūsų organizmui, nes joje išrūgsta daug gliuteno, kurį ne visi toleruoja, – sako fermentinės mitybos šalininkas. – Tačiau tris dienas rauginta duona jau būna labai rūgšti. Tą augalinį baltymą, kurio yra grūduose, šiaip organizmas sunkiai įsisavina. Vienas žymiausių pasaulio chemikų Borisas Bolotovas būtent rekomenduodavo duoną rauginti mažiausiai dvi, geriausiai – tris paras, nes išrūgę augaliniai baltymai tampa lengvai įsisavinami ir gali atstoti mėsą, ilgiau rauginta duona yra gerokai naudingesnė nei mažai rauginta."

Baltą duoną galima kepti naudojant speltų miltus. Porą šaukštų kmynų pamalus kavamale, įpilti 900 ml duonos giros arba medaus giros ir parą, o jei norite rūgštesnės baltos duonos – dvi paras parauginti. Kepti 150 °C temperatūroje 1 val. ir 50 min.

Iškeptą duoną reikia padėti ant medinės lentelės, uždengti rankšluosčiu ir palikti iki ryto, o ryte – skanauti.

A.Jonuškis atkreipia dėmesį, kad rauginant ar verdant sriubas negalima naudoti pliko metalo – puodai turi būti arba dengti akmens mase, arba balta emale, nes nedengti puodai reaguoja su raugintų produktų rūgštimis. Ištirpęs metalas lieka maiste, o pakliuvęs į organizmą vargina inkstus, nes šie šalina metalus iš organizmo.

A.Jonuškis siūlo pasigaminti

Raugintų daržovių asorti

Į 4 l stiklainį plonai – maždaug mažojo pirštelio storio gabaliukais – supjaustykite daržoves ir sudėkite sluoksniais, apačioje dėdami tas, kurios rūgsta ilgiausiai, pavyzdžiui, šparagines pupeles, morkas, salierų šaknis, kalafiorus, išilgai perpjautus salierų kotus, paprikas, moliūgus. Jei turite vyšnių, serbentų lapų, krapų žiedynų – uždėkite ant viršaus, jei neturite – nebūtina. Daržoves užpilkite vandeniu su druska – 1 l vandens reikės apie 60 g druskos. Rūgstant kartkartėmis daržoves spustelėkite, kad nebūtų iškilusios virš vandens, nes pradės pelyti. Po trijų keturių dienų daržovės jau įrūgusios, tad galima valgyti. Stiklainį laikykite šaltai, kad rūgimo procesas sulėtėtų.

Kopūstų ir agurkų salotos "Nesąmonė" (bet labai skanios)

Raugiant salotas 4 l stiklainyje užpilui reikės 90 g druskos. Būtinai sverkite, nes jei persūdysite – bus neskanu, jei įdėsite per mažai – gali greitai gesti. Dar reikės 1/3–1/2 stiklinės medaus ir 1–2 stiklinių obuolių sulčių, gali būti ir 1 stiklinė kriaušių sulčių. Vietoj sulčių galite naudoti arbatos grybo actą arba natūralų gryną obuolių actą. Sultyse ištirpdome medų ir druską. 2000 g kopūstų supjaustykite siauromis pailgomis juostelėmis arba sutarkuokite specialia tarka kopūstams. 2000 g agurkų supjaustykite išilgai per pusę ir pjaustykite 4–6 ml griežinėliais  (mėnuliukais). Daržoves užpilkite užpilu ir stipriai grūskite į stiklainius. Jei ne visos sutilps – palaukite 5–10 min. ir vėl grūskite. Stiklainio viršuje palikite 5–7 cm laisvos vietos, nes rūgstant skystis kils aukštyn (jį nusemkite į atskirą indą ir saugokite šaldytuve – dar prireiks). Kambario temperatūroje salotas parauginkite 3–4 paras ir dėkite į šaldytuvą. Laikant šaltai skysčio pradės mažėti – tada supilkite atgal anksčiau nupiltą skystį. Valgyti salotas galite jau po 3–4 parų.

Raugintas sulčių cukrus

Ant 1 kg balto cukraus užpilkite 30–500 ml pageidaujamų sulčių –  citrinų, mandarinų, ananasų, greipfrutų, rabarbarų, agrastų, serbentų, vyšnių, šaltalankių, svarainių, šaltalankių, šermukšnių, spanguolių, bruknių, mėtų, melisų. Stiklainį uždenkite medžiaga arba keturguba marle ir užspauskite aplink stiklainį gumele. Per savaitę cukrų pamaišykite 3–4 kartus, kad kuo daugiau jo ištirptų sultyse, nes kitaip gali pradėti pelyti. Rauginkite šiltai, kambario temperatūroje, tris mėnesius. Po trijų mėnesių raugintas cukrus tampa toks pats naudingas kaip medus. Naudokite jį kepiniams.

Rauginta sriuba

Geriausia virti dviejuose puoduose. Viename puode šviežias daržoves virkite 5–8 min., kitame – raugintas 5–7 min., priklausomai nuo daržovių storumo, tada abu turinius supilkite į vieną puodą. Dėkite 50–70 proc. įvairių šviežių daržovių ir 30–50 proc. raugintų daržovių arba raugintų daržovių salotų. Išvirus raugintas sriubas galite sutrinti trintuvu – taip išeis raugintą kreminė sriuba.

Dieviško skonio raugintas aguonų pyragas su sviestu

– 1 kg speltų miltų,

– 200 g sviesto,

– 4 kiaušiniai,

– 1 stiklinė aguonų (200 ml),

– 1 stiklinė medaus (200–300 ml) arba svarainių ar citrinų sulčių rauginto cukraus,

– 1 citrinos tarkuotų žievelių (nebūtina, bet skaniau),

– 1 desertinis nepilnas šaukštas druskos,

– 400 ml duonos ar kitos giros.

Miltus, druską, aguonas išmaišykite puode mediniu šaukštu. Kitame inde ištirpinkite sviestą ant nedidelės ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti. Į ištirpintą sviestą sudėkite medų arba raugintą svarainių cukrų ir išmaišykite iki vienalytės masės. Tada įmuškite kiaušinius, įpilkite girą ir vėl gerai išmaišykite. Gerai sumaišykite abi mases. Indą uždenkite ir palikite šiltai, kad masė iškiltų. Rauginkite 8–16 val. Kepkite 150 °C temperatūroje 1 val. 50 min.

Raugintos košės

Jos labai skanios ir naudingos. Išvirkite pageidaujamas kruopas – avižas, grikius, ryžius, miežius, soras, įpilkite medaus giros ir gerai sutrinkite trintuvu. Parauginkite 12–16 val. šiltai stiklainyje, jogurtinėje arba daugiafunkciame puode, kuriame yra jogurto rauginimo funkcija. Rauginant košę ši tampa rūgštoka, kaip jogurtas. Ant košės užsipilkite šaukštą ar kelis rauginto uogų sulčių cukraus. Jei norite, košę prieš valgydami pašildykite puode, bet neperkaitinkite, kad nežūtų gerosios bakterijos. Šildykite ant labai mažos ugnies visą laiką maišydami. Pavalgę raugintos košės, sotumą jausite 3–4 val., nes fermentuotas maistas turi daug daugiau naudingų medžiagų, tad suvalgę mažesnį kiekį būname sotūs ilgesnį laiką.