Pasak jos, 58 proc. respondentų, vertindami savo atsparumą finansiniams sukčiams, mano, jog jiems yra atsparūs: 22 proc. save vertina labai gerai, 36 proc. – gerai, 30 proc. – vidutiniškai, 4 proc. – prastai, o 1 proc. – labai prastai, pranešė bankas.

Anot LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio, bankas pernai sulaukė 30 skundų, susijusių su investicinio sukčiavimo atvejais, o šiemet tokių skundų gauta 22.

„Jei praėjusiais metais tokiu būdu iš gyventojų buvo išviliota beveik 220 tūkst. eurų, o didžiausia suma, išviliota iš vieno asmens, siekė 54 tūkst. eurų, šiemet investicinių sukčių išviliota suma per pusmetį – daugiau kaip 105 tūkst. eurų, o didžiausia suma, išviliota iš vieno asmens, – 55 tūkst. eurų“, – pranešime teigė A. Šilgalis.

LB teigimu, dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje – Vanuatu salose, Belize ar Seišelių salose – įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti „Forex“ valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į kripto turtą.

Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, finansų patarėjo įmonės ir valdymo įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją.

„Pasitikrinti, ar konkreti įmonė turi reikiamą licenciją, galite Lietuvos banko interneto svetainėje (...) Apie sukčius informuokite Lietuvos policiją ir Lietuvos banką elektroniniu paštu prieziura@lb.lt – Lietuvos bankas turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias interneto svetaines“, – teigė A. Šilgalis.

Anot jo, šiuo metu užblokuotos 94 nelegalias investavimo paslaugas teikiančios svetainės.

Vasario mėnesį „Spinter tyrimai“ apklausė 1 tūkst. 18–75 metų amžiaus respondentų.