Liepos 21–23 dienomis, Jūros šventės metu, į Klaipėdą atvyks tristiebė škuna iš Vokietijos „Santa Barbara Anna“, „Bonawentura“ ir „Baltic Star“ iš Lenkijos.

Šventės dienomis savo denius lankytojams atvers ir Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ bei Klaipėdos Universiteto laivynui priklausanti jachta „Odisėja“.

Anot organizatorių, „Baltic Sail“ projektas remia tradicinį buriavimą, kaip Europos jūrinės kultūros paveldo dalį.

Rugpjūčio viduryje sutartį atnaujinę aštuoni Baltijos jūros pakrantės miestai skatina ir kviečia tradicinių burlaivių ir senovinių laivų savininkus leistis į kelionę po Baltijos jūrą, aplankant ir papuošiant burėmis šiuose miestuose vykstančias jūrines šventes.

Liepos 21–23 dienomis, Jūros šventės metu, Klaipėdoje viešės buriniai laivai iš trijų šalių. Kol kas didžiausias „Baltic Sail“ laivas, atplauksiantis į Klaipėdos uostą – antrą kartą sugrįžtantis laivas iš Vokietijos „Santa Barbara Anna“, kuris yra anksčiau garsios buvusios airių muzikos grupės „Kelly Family“ šeimos nuosavybė.

Šeima renovavo laivą pagal savo poreikius ir naudojo jį koncertinėms kelionėms, poilsiui ir reklamai.

Burlaivis plaukiojo su Didžiosios Britanijos vėliava, vėliau pervadintas „Santa Barbara Anna“ vardu. Trijų stiebų škunos ilgis – 44,20 m, aukštis – 27,7 m, uostas – Rostokas.

Pažinčiai su istoriniais laivais kvies ir du burlaiviai iš Lenkijos „Bonawentura“ ir „Baltic Star“.

„Bonawentura“ – vienas seniausių Lenkijos burlaivių, kurio istorija prasidėjo dar 1948 m., tuomet tai buvo medinė žvejybos valtis. 2010–2013 m. atliktos tiek techninė tiek išorinė laivo renovacija.

Vieno seniausių tokio tipo žvejybinių laivų Lenkijoje – „Baltic Star“ (Gdanskas) ilgis – 19 m. 1997 m. laivą pilnai rekonstravus, jis aktyviai dalyvauja įvairiuose jūriniuose renginiuose, šventėse.

„Baltic Sail“ pirmą kartą 1997 m. startavo keturiuose miestuose – Gdanske (Lenkija), Helsingore (Danija), Karlskronoje (Švedija) ir Rostoke (Vokietija).

Klaipėdos miestas „Baltic Sail“ sutarties narys yra nuo 2009 metų.

Kitąmet Klaipėdoje planuojama surengti tarptautinę burlaivių regatą „Baltic sail“. Kelios dešimtys laivų į uostamiestį užsuks Jūros šventės metu. Tikimasi, kad regata padės laivams iš užsienio lengviau atrasti Klaipėdą kaip jūrinį miestą. Renginio organizavimui iš savivaldybės biudžeto prireiks poros šimtų tūkst. litų.

Ateinančiais metais Klaipėdoje planuojama surengti tarptautinę regatą. Jūros šventės metu uostamiestyje prisišvartuoti turėtų apie trys dešimtys įvairiausių burlaivių.

2011-aisiais savivaldybė su Baltijos buriavimo asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri numato veiklą 2014–2016 metais.

Iki šiol šis dalyvavimas apsiribojo daugiau rinkodaros priemonių vykdymu, tačiau jau kitąmet į uostamiestį sugužės būrys įspūdingų laivų.

Tiesa, kol kas nežinoma, ar toks skaičius ir išliks, mat laivai dar tik kviečiami dalyvauti regatoje.

„Reikia atlikti laivų verbavimą ir tada paaiškės“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Vedėjo teigimu, organizuojant tarptautinę regatą planuojama pasinaudoti dalimis liksiančio įdirbio po „The Tall Ships Races Baltic“ regatos, kurios startas planuojamas Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu.

Iš savivaldybės „Baltic sail“ regatai prašoma 200 tūkst. litų. Bendras regatos organizavimo uostamiestyje biudžetas – apie 550 tūkst. litų. Tikimasi, kad rėmėjai skirs apie 350 tūkst. litų.

N.Lendraitis pabrėžė, jog šių pinigų savivaldybės skirti papildomai neprašoma, juos planuojama atriekti iš „The Tall Ships Races Baltic“ regatos startui suplanuoto biudžeto.

Savivaldybės atstovas užtikrino, jog Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu startuosiančiai regatai pinigų užteks, tačiau tikimasi didesnio rėmėjų indelio.

„Šių pinigų reikės uosto infrastruktūros sukūrimui, kad būtų galima priimti 30 laivų, rinkodarai bei kitoms organizavimo išlaidoms“, – vardijo N.Lendraitis.

Tikimasi, kad tarptautinė regata padės padidinti miesto ir viso regiono tarptautinį žinomumą, skatins turizmo paslaugų plėtrą.

Antradienį posėdžiavęs Socialinių reikalų komitetas pritarė tokiam siūlymui. Posėdžio metu pabrėžta, jog tokie renginiai stiprina jūrinio miesto tapatumą ir yra itin mėgstami bei palaikomi klaipėdiečių ir miesto svečių.