„Nuo šių metų vasario mėnesio įsigaliojo nauja siuntimų sveikatos priežiūros paslaugoms išdavimo tvarka, siekiant palengvinti paciento kelią ir medikų darbą. Didžiausios naujovės, kad siuntimą kai kuriais teisės aktais numatytais atvejais gali išduoti slaugytojai, taip pat dažniau siuntimus galės išduoti gydytojai specialistai. Kalbant apie slaugytojus, kokiais atvejais jie galės išduoti siuntimą, numatyta, kad ligonių priėmimo skyriuose dirbantys slaugytojas gydytojo pavedimu gali išduoti siuntimą toms paslaugoms, kurias rekomenduoja būtent priėmimo skyriuje dirbantis gydytojas. Taip pat, pacientą išrašant iš ligoninės, gydytojo pavedimu slaugytojas gali išduoti siuntimą reikiamoms paslaugoms. Tokiu būdu supaprastinamas kelias, pacientui jau nereikia grįžti pas šeimos gydytoją, o ligoninėje dirbančiam gydytojui taip pat palengvinamas darbas, nes slaugytojas jam gali pagelbėti ir sutvarkyti dokumentus“, – naujoves įvardijo R. Venclovienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nuo liepos 1 d. yra dar viena pacientams palanki naujovė – siuntimas skubos tvarka. Kas tai?

– Skubos tvarka nereiškia, kad pacientas tą pačią dieną galės nuvykti pas specialistą, nes tam yra skubios pagalbos skyriai, bet jiems tam tikrų ligų atvejais ir tam tikra numatyta teisės aktuose tvarka bus suteiktas pirmumas greičiau patekti pas specialistus negu, tarkime, kitiems gyventojams, turintiems siuntimą. Jie bus registruojami pirmumo tvarka, galima sakyti, sudaryti žalieji koridoriai.

– O ar visais atvejais reikia siuntimo? Galbūt yra naujovių, kada siuntimo nebereikės?

Jie bus registruojami pirmumo tvarka, galima sakyti, sudaryti žalieji koridoriai.

– Pirmiausia priminsiu, kuriais atvejai nereikia siuntimo – kai reikia skubios medicinos pagalbos, taip pat kreipiantis į pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. šeimos gydytoją, gydytoją odontologą, toje įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs, pas pirminės sveikatos priežiūros psichikos specialistus, taip pat siuntimo nereikia, jei pacientas kreipiasi į gydytoją specialistą ir jis nustato, kad reikės pakartotinės konsultacijos, tad pakartotinės konsultacijos pacientas gali atvykti be siuntimo. Taip pat siuntimo nereikia gydytojo dermatovenerologo konsultacijai ir naujovė, kad siuntimo nereikia, jei pacientui įtariama žmogaus imunodeficito viruso infekcija. Jei atrankinis testas ar laboratorinis tyrimas dėl šio viruso yra teigiamas, jis be siuntimo gali patekti pas infekcinių ligų gydytoją, taip pat be siuntimo gali kreiptis į universitetinių, respublikinių ligoninių, įstaigų gydytojus, t. y. vaikų ligų gydytoją, vaikų infekcinių ligų gydytoją ir vidaus ligų gydytoją, kurie konsultuoja būtent dėl infekcinių ligų.

– Kiek laiko galioja išrašytas siuntimas ir ar visose įstaigose galima gauti nemokamą gydytojo konsultaciją?

– Siuntimas galioja 180 dienų, t. y. per tiek dienų pacientas turi užsiregistruoti, išimties tvarka yra numatyta dėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, nes į šio gydytojo konsultaciją reikia užsiregistruoti per 60 dienų.

Dar norėčiau paminėti naujovę dėl ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo paslaugų. Buvo atnaujinta ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo paslaugų lėtiniams ligoniams tvarka. Numatyta, kad gydytojas specialistas, baigęs aktyvų lėtinės ligos gydymą, gali išduoti siuntimą ar tiesiog tęsti savo konsultacijas, teikdamas stebėjimo paslaugas, nustatęs jų poreikį, nesiųsdamas paciento atgal pas šeimos gydytoją naujo siuntimo gauti.

Pernai fiksuotas rekordinis 3,6 mln. registracijų skaičius naudojantis internetinės registracijos platforma patvirtina, kad šiuolaikiniai technologiniai sprendimai palengvina gydymo įstaigų darbą atveriant konsultacijų laikus, o pacientams – paprasčiau joms užsiregistruoti.

„Siekiame, kad Išankstinės pacientų registracijos sistemos patobulinimai prisidėtų prie optimalaus vizitų laikų panaudojimo, kad pacientams būtų sudaromos galimybės patekti pas specialistus kuo greičiau“, – teigė SAM Sveikatos sistemos informacinių išteklių vystymo skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė.

Naudos pacientams: paprastesnis vizito valdymas ir priminimų sistema

IPR internetinėje registracijos platformoje sukurti nauji įrankiai leis savarankiškai registruotis į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai konsultacijai pas gydytoją norimu laiku nėra laisvų vietų. Taip pat platformos vartotojai galės gauti informaciją apie galimybę perkelti vizitą pas gydytoją į ankstesnį laiką. Jie apie tai bus informuojami el. paštu, SMS žinute ar pranešimu mobiliojoje aplikacijoje ir galės patogiai patvirtinti registraciją. Dėl pasikeitusių aplinkybių negalintys atvykti suplanuotam vizitui pas gydytoją, galės jį vos keletu paspaudimų atšaukti. Tai padės efektyviau perplanuoti kitų eilėje laukiančių pacientų apsilankymą gydymo įstaigoje.

Užtikrinant sklandų paciento ištyrimą, registracijos puslapyje bus pateikiami priminimai, kurie leis tinkamai pasiruošti gydytojo konsultacijai, pavyzdžiui, primins atlikti kraujo tyrimus, išgerti nustatytą kiekį vandens, nevalgyti prieš tyrimą ar nenaudoti tam tikrų preparatų. Ši informacija taip pat bus atsiunčiama kartu su bendru pranešimu apie sėkmingą registraciją vizitui pas gydytoją.

Priminimų sistema stiprins ir grįžtamojo ryšio kultūrą sveikatos priežiūros sistemoje. Stengiantis analizuoti paciento patirtį, el. paštu bus skatinama užpildyti specialią anketą ir įvertinti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos kokybę.

IPR IS taps patogesnė naudotis išmaniuoju telefonu. Tikimasi, kad sukurta mobilioji aplikacija leis operatyviai ir paprastai planuoti vizitus pas gydytoją.

 

IPR IS taps patogesnė naudotis išmaniuoju telefonu. Tikimasi, kad sukurta mobilioji aplikacija leis operatyviai ir paprastai planuoti vizitus pas gydytoją, padidins IPR sistemos patrauklumą ir paskatins ja naudotis dar didesnę dalį pacientų.

IPR sistema palengvina ir sveikatos priežiūros centro darbą

Raseinių pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Paulius Aukštikalnis teigė, kad dėl sukurtos integracijos tarp Elektroninės sveikatos istorijos sistemos ir IPR programų tiek pacientų išankstinė registracija internetu, tiek registracija telefonu vykdoma sklandžiai.

„Operatyviai atšaukiami besidubliuojantys vizitai pas gydytojus, todėl IPR rodiklis, kuris rodo santykį tarp IPR registruotų ir atliktų paslaugų, mūsų įstaigoje labai geras“, – sakė jis.

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo pateikiamais duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius Raseinių PSPC įvyko per 16 tūkst. vizitų pas gydytoją ir net 99,2 proc. iš jų buvo užregistruota per IPR.

Pašnekovo teigimu, viena iš pagrindinių IPR sistemos naudų gydymo įstaigos darbuotojams – galimybė lengviau kontroliuoti išankstinės registracijos pas gydytoją procesus, sklandžiai juos vykdyti. Taip pat šios sistemos leidžia lengviau registruotis antrinio lygio paslaugoms, kurioms reikia e. siuntimo, todėl tai dar labiau supaprastina PSPC bendradarbiavimą su Raseinių ligonine.

„Pacientai mato koks yra realus gydytojų užimtumas ir gali lengviau rinktis jiems patogesnę dieną bei laiką vizitui pas mūsų įstaigos gydytoją. Sistema leidžia paprasčiau atšaukti apsilankymą, stebėti visų savo planuojamų ir įvykusių apsilankymų istoriją. Taip pat primena pacientui apie artėjantį vizitą pas gydytoją, todėl jau retas kuris pamiršta atvykti jam paskirtu laiku, o tai mažina „tuščių vizitų“ skaičių“, – pažymėjo P. Aukštikalnis.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

„Siekiame, kad Išankstinės pacientų registracijos sistemos patobulinimai prisidėtų prie optimalaus vizitų laikų panaudojimo, kad pacientams būtų sudaromos galimybės patekti pas specialistus kuo greičiau“, – sako SAM Sveikatos sistemos informacinių išteklių vystymo skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė.

IPR internetinėje registracijos platformoje sukurti nauji įrankiai leis savarankiškai registruotis į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai konsultacijai pas gydytoją norimu laiku nėra laisvų vietų.

Pacientai galės gauti informaciją apie galimybę perkelti vizitą pas gydytoją į ankstesnį laiką. Jie apie tai bus informuojami el. paštu, SMS žinute ar pranešimu mobiliojoje aplikacijoje ir galės patvirtinti registraciją. Dėl pasikeitusių aplinkybių negalintys atvykti suplanuotam vizitui pas gydytoją, galės jį keletu paspaudimų atšaukti.

Kaip pranešė SAM, didžioji dalis naujų platformos funkcijų pradės veikti 2024 metų pradžioje.

SAM tikisi, kad IPR IS taip pat taps patogesnė naudotis išmaniuoju telefonu. Tikimasi, kad sukurta mobilioji aplikacija leis operatyviai ir paprastai planuoti vizitus pas gydytoją ir paskatins sistema naudotis dar didesnę dalį pacientų.

SAM pažymi, kad pernai fiksuotas rekordinis 3,6 mln. registracijų skaičius naudojantis internetinės registracijos platforma.

Jis taip trečiadienį kalbėjo kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės įamžintų dešimčių gyvoje eilėje laukiančių žmonių, kaip teigiama, siekiančių užsiregistruoti pas kardiologą.

„Tai yra žmonės, kurie jau turi sveikatos problemų, jeigu jie eina į gydymo įstaigą, ieško pagalbos, ir pati gydymo įstaiga taip organizuoja darbą, kad tie žmonės turi stovėti lauke. Čia elementariausios empatijos klausimas“, – trečiadienį portale „15min transliuotame interviu sakė ministras.

Čia elementariausios empatijos klausimas.

Jis pripažino, kad eiles iš dalies lemia ir tai, jog visoje šalyje pastebimas kardiologų trūkumas, tačiau pabrėžė, jog nepaisant to, kitur žmonės eilėse lauke nestovi.

„Čia yra du dalykai: yra sisteminės priežastys, už kurias prisiimu atsakomybę, kurias sprendžiame ir kurioms yra numatyti ištekliai, tai reiškia, pakeistas valstybės specialistų užsakymo modelis, kad tam tikrų specialybių gydytojų būtų ruošiama daugiau, bet tam reikės laiko, – kalbėjo ministras. – Yra numatyti ištekliai informacinėms sistemoms, kad ten būtų daugiau funkcionalumo, kad žmonės į laukimo eilę galėtų patys užsirašyti“.

„Visa tai galima padaryti ir bus padaryta, tačiau tai nieko nepadės, jeigu pačiose gydymo įstaigose jų vadovai neužtikrins kasdienio darbo“, – pabrėžė A. Dulkys.

„Gal tiems vadovams patiems į eilę atsistoti nakties metu ir stovėti? Visi šie sprendimai yra konkrečios gydymo įstaigos vadovo rankose“, – pridūrė jis.

A. Dulkio žiniomis, įstaigos vadovai trečiadienį susirinko aptarti šio klausimo, tačiau pabrėžė, kad iki šiol jie į situaciją viešai nesureagavo.

„Pasižiūrėsime, ką nuspręs, ir tikiuosi, kad tie sprendiniai bus mus tenkinantys“, – sakė ministras.

Vis dėlto paklaustas, ar mato pagrindą įstaigos vadovybei trauktis, A. Dulkys teigė, jog galutinius vertinimus reikėtų priimti išklausius įstaigos vadovų.

Antradienio rytą socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kuriose matoma dešimčių žmonių eilė. Komentare nurodoma, jog tai „eilė registruotis į eilę, kurioje galėsi laukti talono pas kardiologus“ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Ligoninė vėliau feisbuke išplatino komentarą, kuriame apgailestavo dėl situacijos, tačiau patvirtino, jog tam, kad „žmonėms būtų paprasčiau pakliūti pas gydytoją, jie registruojami į laukimo eilę“.

Pasak įstaigos, gyvų eilių atsisakyti negalima, nes senjorai negeba naudotis elektronine registracijos sistema, be to, tokia galimybė e.sveikatoje gyventojams šiuo metu nėra sudaryta.

Ligoninė teigė, kad, jos medikai ir vadovybė „daro viską, kad planinės pagalbos laukiantys pacientai pas gydytoją patektų kuo skubiau, ieško naujų būdų ir galimybių palengvinti registracijos procesą“.

Pasak įstaigos, laukimo eilė sudaroma pas tokius specialistus kaip kardiologai, hematologai ir neurologai, pas kuriuos talonai „dingsta akimirksniu“. Laukimo eilė, ligoninės teigimu, leidžia užtikrinti, kad paslaugą jie gautų.

Jūrininkų ligoninės teigimu, tokia eilė nusidriekia apie 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai, ir registratūrai pradėjus darbą, jos nelieka per maždaug 20 minučių. Antradienį, ligoninės duomenimis, pas kardiologus gyvai ir telefonu į eilę užregistruota 850 pacientų.

Įstaigoje bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius.

Padidins kardiologų konsultacijų skaičių

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje bus pakeista registracijos tvarka ir padidintas kardiologų konsultacijų skaičius, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

„Labai gaila, kad tik visuomenei įsikišus ir asmeniškai ministrui pradėjus domėtis rado laiko ir įstaigos vadovai susirinkti į pasitarimą. Naujausios žinios tokios, kad ši registracijos tvarka bus nutraukta, registracija bus daroma nebe kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną, įstaigoje bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Dulkys.

Jis pažymėjo, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirba 28 kardiologai, tad jie yra pajėgūs priimti pakankamai didelį skaičių pacientų, o vertimas žmones laukti gyvoje eilėje lauke rodo tik įstaigos vadovų empatijos trūkumą.

„Yra organizaciniai dalykai ir darbo grafikų klausimas, bus peržiūrėti šiuo metu dirbančių 28 kardiologų darbo grafikai ir jie bus peržiūrėti taip, kad tarnautų pacientams ir konsultacijų skaičius didėtų. Trūksta įstaigos, administracijos vadovams paprasčiausios empatijos, jei žmonės, kurie turi jau sveikatos problemų ir ateina jų spręsti, tikisi pagalbos, ir jie ramiai sustatomi lauke į eilę, tiesiog sugalvojus, kad būtų labai gerai registraciją daryti tik vieną kartą per mėnesį“, – kalbėjo ministras.

Ligoninė: būtini sisteminiai spendimai

Ties Klaipėdos jūrininkų ligonine lauke besidriekiant gyvoms eilėms registracijai pas kardiologus, šios ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalia Jarašūnienė sako, kad būtini sisteminiai sprendimai ir šeimos gydytojų tarnybos stiprinimas.

„Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai. Tai rodo, kad žmonės nepasitiki šeimos gydytojo institucija, jie nepatiki savo sveikatos šeimos gydytojui spręsti savo problemas. Tai labai gaila. Niekada specialistas negali tapti šeimos gydytoju ir negali priimti visų“, – trečiadienį žurnalistams ligoninėje sakė D. Jarašūnienė.

Tai sisteminiai dalykai.

Anot ligoninės ambulatorijos skyriaus vedėjos Nijolės Rimdžiuvienės, antradienį ligoninė sulaukė neregėto antplūdžio užsiregistruoti pas specialistus norinčių žmonių.

„Tokio didelio antplūdžio kaip vakar mūsų ambulatorija dar nebuvo sulaukusi. Įprastinę išankstinės konsultacijos dieną būna iki 400 pacientų, vakar paskaičiavome apie 900 laukimo eilėje“, – sakė N. Rimdžiuvienė.

Anot jos, daugiausiai norinčiųjų yra užsiregistruoti pas kardiologus, hematologus bei neurologus.

Dėl šios situacijos ligoninė ketina keisti registracijos į laukimo eilę tvarką – ją vykdys kasdien, o vėliau pacientus priskirs tam tikriems gydytojams.

Klinikos vadovė akcentavo, kad ligoninė ketina padidinti konsultacijų skaičių, tačiau esminių pokyčių tikėtis neverta. Siekiant spręsti šią situaciją būtina daryti sisteminius sprendimus ir „atstatyti šeimos gydytojo institucijos patikimumą“, sakė medikė.

Anot jos, nesama reglamento, kada šeimos gydytojas gali rašyti siuntimą pas širdies ligų specialistą. Siuntimai išrašomi sudūrus širdies plote, svaigstant galvai, esant silpnumui. Dažnas pacientas net neapsilanko pas šeimos gydytoją ir siuntimo paprašo nuotoliu.

D. Jarašūnienės teigimu, maždaug pusė pacientų iš atėjusių problemas galėtų spręsti šeimos gydytojų kabinete. Ji pabrėžė, kad iššūkis laukia ir dėl onkologinių pacientų, kurių daugėja. Juos kardiologai turės priimti be eilės pagal žaliojo koridoriaus principą.

„Nėra atrankos. Negali ir šeimos gydytojai atrinkti, nes į jį nesikreipia gydytis, o kreipiasi prašyti siuntimo. Yra išrašoma krūva siuntimų, jis neturi kur eiti. Žiūri, kas yra geriausia. Centras, kur atliekama viskas, nuo elementariausių konsultacijų iki sudėtingiausių procedūrų, tampa populiariausias“, – sakė klinikos vadovė.

Kitose Europos Sąjungos šalyse, jos žiniomis, pacientas turi būti pradedamas „gydyti trijų vaistų kombinacijomis“ ir tik vėliau siunčiamas pas specialistą.

Anot jos, ligoninė tarsi galėtų pasidžiaugti, kad yra tokia populiari ir pacientai čia veržiasi ne tik iš gretimų rajonų, bet atvyksta ir iš tolimų šalies vietovių – Dzūkijos, Suvalkijos, tačiau džiaugsmo susidarant kelių mėnesių eilėms laukiant vizito pas kardiologą nesama.

Šiuo metu klinikoje, anot D. Jarašūnienės, dirba 28 kardiologai, kuriems tenka ir budėjimai naktimis, ir darbas skyriuose, ir pacientų, kurie turi širdies nepakankamumą ir kitas sunkias ligas, gydymas.

„Kad sukurtume normalią kardiologijos tarnybą, reiktų padvigubinti kardiologų skaičių“, – sakė gydytoja, kviesdama medikus prisijungti prie kolektyvo.

Šiuo metu ligoninės kardiologai per mėnesį atlieka iki 400 konsultacijų.

D. Jarašūnienė teigė, jog žmonių pagausėjimą norint apsilankyti pas specialistus nulėmė ir pastaruoju metu nuskambėjusios staigios žinomų žmonių mirtys.

„Tai padidina budrumą ir žmonėms“, – teigė gydytoja kardiologė ir biomedicinos mokslų daktarė.

Ji priminė, jog Klaipėdoje kardiologai pacientus konsultuoja ir Universiteto ligoninėje, taip pat Respublikinėje ligoninėje.

Lapkričio pirmosiomis dienomis susirgau COVID-19. Iš pradžių namuose gydžiausi pati. Tačiau, ligai neatsitraukus, lapkričio 9 d. kreipiausi į gydytojus.

Tą dieną man pasakė, kad mano kortelė nunešta į gydytojos kabinetą. Netrukus man perskambino seselė ir pasakė, kad gydytoja išėjo namo.

Veikiausiai tąkart niekas niekur neišėjo, tiesiog gydytoja leido sau taip pasielgti. Seselė informavo, kad su manimi gydytoja susisieks lapkričio 10 d.

Gydytojos skambučio sulaukiau. Sužinojusi mano situaciją išrašė dozę antibiotikų.

Laukiau, kada galėsiu pasidaryti testą, kad tiksliai nustatytų, ar sergu. Lapkričio 12 d. sulaukiau skambučio, patvirtinančio, kad sergu COVID-19.

Gydytoja palinkėjo, kad sveikčiau. Daugiau negavau jokių žinių.

Vėliau į gydytojos kabinetą prisiskambinti buvo neįmanoma, nes ragelio nei seselė, nei gydytoja nekėlė.

Lapkričio 22 d. paskambino seselė ir pasakė, kad nesupranta, sergu aš ar ne. Pasakiau jai, kad rašytų, jog pasveikau. Tik pasakiau, kad kosėju, ir paprašiau siuntimo išsitirti plaučius.

Išsityrusi vėl laukiau atsakymo. Niekas neskambino.

Lapkričio 29 d. pati paskambinau į registratūrą, kad nuneštų mano kortelę pas gydytoją ir pasakytų atsakymą.

Paskambinusi gydytoja informavo, kad man ant bronchų susidarė darinių ir kad reikia daryti kraujo tyrimus. Tada gydytoja pažadėjo iškart su manimi susisiekti, vos tik pasidarysiu tuos kraujo tyrimus.

Nuo gruodžio 2 d. jau kelias savaites laukiu, kada man paskambins.

Daug kartų skambinau gydytojai, bet ji neatsiliepia. Seselė tikino, kad mano kortelė – vis dar pas gydytoją.

Sergu beveik du mėnesius, geriu jau trečią dozę antibiotikų.

Galėjo bent jau atsakymą pasakyti. Juk visus tyrimų atsakymus jos gauna tiesiai į savo šiltus kabinetus.

Laisvų vizitų nėra?

Klaipėdietė Daiva pasakojo per ipr.esveikata.lt negalinti užsiregistruoti vizito pas gydytoją sveikatos priežiūros centre, prie kurio yra prisirašiusi. "Neseniai per šią sistemą registravausi vizito pas gydytoją specialistą ligoninėje. Viskas veikė gerai. Bandžiau registruotis pas savo šeimos gydytoją sveikatos priežiūros centre – rašo, kad šiuo metu laisvų vizitų nėra. Pamaniau, gal ilga eilė patekti pas mano gydytoją, tačiau išsiaiškinau, kad taip yra dėl to, kad ši įstaiga vis dar nesiunčia savo duomenų esveikata.lt sistemos administratoriams. Teko skambinti registruotis telefonu. Keista, nes, kiek žinau, visos sveikatos priežiūros įstaigos dar nuo metų pradžios turėjo tapti pasiekiamos per esveikata.lt", – stebėjosi uostamiesčio gyventoja.

Kai vieni laukia, kada galės registruotis pas visus gydytojus be trikdžių per naująją išankstinę pacientų registracijos (IPR) sistemą internetu, kiti  tokios galimybės neturi, nes nesinaudoja e.banku. O, be to, tiek atsidaryti savo paskyrą esveikata.lt, kur dedami asmens sveikatos duomenys, tiek registruotis vizito pas gydytojus per ipr.esveikata.lt, neįmanoma. Ši visuomenės dalis, daugiausia – pensininkai, šiuo metu patiria daugiausia nepatogumų. Jiems vis dar tenka registruotis vizito pas gydytoją telefonu, o tai padaryti kartais sunkiai įmanoma. Telefonų linijos tomis dienomis, kai prasideda (o dažniausiai ir baigiasi) registracija vizito pas gydytojus specialistus kitam mėnesiui, labai apkrautos.

Kaunietė Janina pasakojo, kad dėl to, kad reikiamą dieną neprisiskambino į Kauno klinikų Akių klinikos registratūrą, mėnesiu vėliau, nei planuota, jai bus atlikta akies operacija. Janina ir jos vyras – pensininkai, e.banku jie abu nesinaudoja, todėl negali savarankiškai naudotis ir ipr.esveikata.lt. Vaikai gyvena užsienyje, tad šiuo klausimu nelabai gali padėti. Janinai belieka vienintelis būdas registruotis pas gydytojus – telefonu.

Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau, kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis apskritai būtų įleistas.

"Mano akių gydytoja dar vasarį man pasakė, kad gegužės mėnesiui registruočiausi pas ją vizito dėl planuotos akies operacijos. Balandžio mėnesį tą dieną, kai paskelbiama pacientų registracija kitam mėnesiui, nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų Akių klinikos registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę. Kitą dieną prisiskambinau minėtais registratūros telefonais, bet laisvo laiko užsiregistruoti pas mano gydytoją jau nebuvo likę. Man pasakė skambinti gegužės 24 d., kai turėjo vykti registracija telefonu birželio mėnesiui", – Janina prisiminė tada pasiteiravusi registratorės, gal galėtų pati atvažiuoti į Klinikas ir užsiregistruoti vizito atvykusi, nes prisiskambinti nepavyksta. Tačiau jai buvo pasakyta nevažiuoti.

"Gegužės 24 d., kai vyko registracija telefonu birželio mėnesio vizitų pas gydytojus Akių klinikoje, vėl tas pats – nuo pat ryto skambinu, vėl visą laiką užimta. Galiausiai, daugiau kaip pusę dienos skambinus, šiaip taip pavyko užsiregistruoti, tačiau nervų kainavo labai daug", – prisipažino kaunietė.

Reikia važiuoti patiems?

Kaunietė Aušra pasakojo atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, bandydama užregistruoti pas Kauno klinikų gydytojus specialistus e.banku nesinaudojantį, dėl to ir esveikata.lt negalintį naudotis garbaus amžiaus tėtį. "Aš per šią sistemą jo užregistruoti taip pat negaliu, nes nesu jo teisėta atstovė. Atsidariusi ipr.esveikata.lt matau, kad laisvų laikų pas gydytoją pulmonologą yra, tačiau užregistruoti tėčio negaliu. Bandau skambinti registratūros numeriais. Skambinu – toks signalas, kai net nesujungia su renkamu numeriu. Ir taip – visą laiką, skambinant įvairiu dienos metu. Į pavakarę, kai lyg ir turėtų būti mažesnis skambučių srautas, – tas pats", – pastebėjo pašnekovė.

Tokių pačių problemos iškilo ir jai bandant užregistruoti tėtį pas gydytoją kardiologą. "Negaliu užregistruoti tėvuko pas kardiologą, nes lygiai taip pat, kaip skambinant į kitų Kauno klinikų padalinių registratūras, nesujungia. Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis būtų apskritai į Klinikas įleistas. O karantino reikalavimų mes ir patys nenorime pažeisti", – užsiminė kaunietė.

Ji sakė girdėjusi, kad tėtis galėtų parašyti įgaliojimą jai prisijungti prie jo paskyros esveikata.lt ir registruoti pas gydytojus. Tačiau pašnekovė viešojoje erdvėje sakė taip ir neradusi informacijos, kaip tai padaryti.

Aušra pastebėjo, kad, pasak jos, neįmanoma prisiskambinti ir į Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos registratūrą: "Dukra bandė pakeisti šeimos gydytoją. Jai buvo pasakyta, kad tam reikia pasiskambinti į Šeimos medicinos klinikos registratūrą. Skambina – neprisiskambina. Tai ką daryti? Situacija absurdiška."

Nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę.

Pensininko Juozo, taip pat nesinaudojančio ipr.esveikata.lt, teigimu, beveik neįmanoma prisiskambinti į Kauno klinikų Ambulatorinį diagnostikos centrą. Vyras pasakojo, kad kelias valandas praleido, kol prisiskambino į šio centro registratūrą vien tam, kad iš atsiliepusios registratorės išgirstų, jog esveikata.lt neveikia ir registratorė negalės užregistruoti jo pas gydytoją. "Argi negalima įrašyti ir iš karto leisti to įrašo, kad esveikata.lt neveikia, o ne versti žmogų laukiant, kol atsilieps registratorė, 15–20 minučių klausytis muzikos, savo pinigais remti telekomunikacijų bendrovę, gaišti laiką ir iš registratorės išgirsti, kad sistema neveikia?" – piktinosi kaunietis.

Auga skambučių srautas

Kauno klinikų atstovų pasiteiravome, kaip planuojama spręsti minėtas problemas – gal ruošiamasi prijungti daugiau atskirų klinikų registratūrų telefono linijų, samdyti daugiau registratorių?

Į klausimus atsakiusi Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukiama nemažai klausimų dėl registracijų telefonu pas Klinikų gydytojus specialistus. "Apgailestaujame, kad pacientams kyla nepatogumų dėl kelių priežasčių", – teigė Klinikų atstovė. Kaip vieną iš priežasčių ji įvardijo tai, kad nuo šių metų ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms vietoje anksčiau naudotos sergu.lt sistemos pacientai visoje Lietuvoje yra registruojami naujoje IPR sistemoje ipr.esveikata.lt.

"Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas ir sistemos administratorius – Registrų centras. Jau kurį laiką per šią registracijos sistemą galima registruotis ir skiepytis nuo COVID-19 ligos, todėl sistema tapo dar labiau apkrauta ir sulėtėjo jos darbas. Pirmomis registracijos dienomis sistema kelis kartus buvo išvis nustojusi veikti", – atkreipė dėmesį Klinikų atstovė.

Duomenys: tie, kurie pas gydytoją registruojasi telefonu, turėtų pasiruošti pasakyti savo asmens kodą, nes dabartinė sistema to reikalauja. Freepik nuotr.

Pasak jos, kita priežastis, kodėl padaugėjo skambučių, – dalis gyventojų dar nemoka, o dalis negali naudotis naująja IPR sistema, nes, nesinaudodami e.banku, negali šioje sistemoje identifikuoti savęs elektroninėmis priemonėmis. Dėl šių priežasčių skambučių srautas į Kauno klinikų registratūras vis didėja. "Palyginimui, praėjusių metų rugsėjį registratūrų telefonais per dieną skambindavo vidutiniškai 1 148 asmenys, o šių metų vasarį per dieną vidutiniškai skambino 1 597 žmonės. Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net ir daugiau nei 500", – K.Račkauskienės teigimu, gegužės 24 d. skambučių skaičius buvo toks didelis, kad sistema neatlaikė ir buvo visiškai sutrikusi jos veikla, įskaitant ir skambučius į Akių ligų klinikos registratūrą.

"Reaguodami į susidariusią situaciją, padidinome į skambučius atsiliepiančių darbuotojų skaičių, tačiau to nepakanka, kad problema būtų iki galo išspręsta. Todėl artimiausiuose Kauno klinikų planuose – modernus unifikuotas skambučių centras, kuriame bus įdiegtas vieno skambučio principas ligoninės pacientams. Tai turėtų reikšmingai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pacientų informuotumą įvairiais sveikatos priežiūros klausimais", – pasak komunikacijos specialistės, tikimasi, kad naują sistemą pavyks įdiegti iki šių metų rudens.

Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas Registrų centras.

Klinikų atstovė priminė, kad nauji ambulatorinių konsultacijų laikai registracijoms paskelbiami iš karto, patvirtinus konsultuojančių gydytojų darbo grafiką. "Kadangi registracijos trukmė pailgėjo dvigubai, prašome skambinančiųjų iš anksto pasiruošti asmens dokumentą, nes registracijos metu bus prašoma padiktuoti asmens kodą", – teigė K.Račkauskienė.

Tuos, kurie gali naudotis ipr.esveikata.lt, ji ragino registruotis vizito pas gydytoją per šią sistemą.

Padėtų šeimos gydytojas

Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema ipr.esveikata.lt yra didžiulio projekto esveikata.lt sistemos dalis. Jos savininkas ir valdytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tvarkyti ir plėsti šią informacinę sistemą, kaip ir visą esveikata.lt, ministerija yra pavedusi Registrų centrui. Jo atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad senjorams, kurie patys nesinaudoja technologijomis ar neturi artimųjų, kurie galėtų jiems padėti, atstovavimą e.sveikatos sistemoje gali sukurti šeimos gydytojas. "Tai greičiausias ir paprasčiausias būdas. Antras būdas – įgaliojimą asmens paskyrą esveikata.lt sistemoje susieti su kito žmogaus paskyra galima pasirašyti žmogui pačiam nuvykus į Registrų centro padalinį. Naudojantis kitais dviem būdams, reikia e.banko. Pirma, asmuo, kuris nori būti susietas (pavyzdžiui, tėtis, mama ar senelis), naudodamasis e.banku, gali pats sukurti įgaliojimą, kas gali jį užregistruoti pas gydytoją. Antra, galima parašyti įgaliojimą naudojantis mobiliuoju parašu", – aiškino M.Samkus.

Vis dėlto, kaip pastebi sistemos vartotojai, važiuoti į Registrų centrą nelabai patogu, ypač karantino sąlygomis, nes jo padaliniai yra ne visose savivaldybėse – kai kuriais atvejais tenka vykti į kitą savivaldybę. M.Samkaus minėtas būdas kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis esveikata.lt sistemoje vieno asmens paskyrą priskirtų prie kito asmens paskyros, taip pat ne be trūkumų. "Kauno diena" yra rašiusi apie tai, kad ne visi šeimos gydytojai moka tai padaryti.

Užsiminus, kad gyventojai pasigenda aiškiai pateiktos informacijos viešojoje erdvėje, kaip sukurti atstovavimą per ipr.esveikata.lt, M.Samkus teigė, kad informacija apie visas naujoves, pokyčius ir galiojančias tvarkas gyventojams esą pateikia sveikatos priežiūros įstaigos savo turimais kanalais: internetinėse svetainėse, informaciniuose pranešimuose pačiose įstaigose.

Tačiau kaip Registrų centras sprendžia problemą, kad, kaip pastebi gydymo įstaigų atstovai, pradėjus masiškai registruotis skiepytis nuo COVID-19, registracijos pas gydytoją per ipr.esveikata.lt trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių? M.Samkus atsakė, kad sistemos greitaveikos klausimas sprendžiamas peržiūrint procesus ir siekiant juos, kiek įmanoma, labiau optimizuoti, kad augantis sistemos naudojamumas neturėtų įtakos jos greitaveikai. Vis dėlto jis tvirtino, kad gyventojų registracija vakcinuotis nuo COVID-19 niekaip negali paveikti registracijos pas gydytoją trukmės, nes šios registracijos vykdomos per atskiras informacines sistemas. "Registracija vakcinuotis tam negalėjo turėti įtakos. Tai galėjo būti, tarkim, dėl kitų sistemų integracijos. Nes esveikata.lt susijusi su ligoninių informacinėmis sistemoms, Gyventojų registru, "Sodros" informacine sistema, Ligonių kasų informacine sistema. Taigi, kažkokių sutrikimų gali būti nebūtinai iš Registrų centro pusės", – sakė M.Samkus.

Ne visos įstaigos matomos

"Kauno diena" išsiaiškino, kad tais atvejais, kai, registruojantis pas gydytoją per ipr.esveikata.lt nematyti laisvų vizito laikų, gali būti, kad ne jų nėra, o sveikatos priežiūros įstaiga dar nepateikusi savo duomenų esveikata.lt sistemoje.

SAM, anksčiau skelbusi, kad nuo sausio visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojosi sergu.lt, pacientams turės būti pasiekiamos per esveikata.lt portalą, vėliau šį terminą pratęsė iki balandžio. Tačiau ir dabar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos yra pasiekiamos per esveikata.lt.

Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net daugiau nei 500.

"Šiuo metu yra sudarytos 573 sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (iš 826 turinčių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis), iš kurių 383 deklaruoja laikus Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Įstaigos dar vykdo pasirengimo darbus dėl IPR IS aktyvesnio naudojimo, taip pat, esant poreikiui, vykdomi mokymai asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams dėl IPR IS naudojimo", – teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Ministerijos atstovo teigimu, tiek SAM, tiek Registrų centras ragina sveikatos priežiūros įstaigas kuo greičiau pradėti naudoti IPR IS (ipr.esveikata.lt). Jis priminė, kad sergu.lt sistema atjungta ir visos registracijos vyksta tik per IPR IS. Teigiama, kad ši sistema yra daug saugesnė nei sergu.lt.

"Įsigaliojus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms ir siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, prie IPR IS nėra galimybės prisijungti su slaptažodžiu (2020 m. prisijungimas su slaptažodžiu buvo panaikintas ir svetainėje sergu.lt). Visi naudotojai prisijungti prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos esveikata.lt/ipr ar e.sveikatos sistemos esveikata.lt gali tik naudodamiesi "Elektroninių valdžios vartų" sistema, e.banku, mobiliuoju parašu", – teigė J.Gališanskis.

Jis informavo, kad tie gyventojai, kurie naudojasi e.banku ar mobiliuoju parašu, prisijungę prie e.sveikatos sistemos esveikata.lt, gali pasirinkti, kad jiems šioje sistemoje atstovautų kitas asmuo (prisijungus reikia pasirinkti Paciento sritis -> Mano atstovai -> Kurti atstovavimą).

J.Gališanskis antrino M.Samkui, kad, pacientui neturint galimybės prisijungti prie e.sveikatos sistemos, šeimos gydytojas e.sveikatos specialistų portale esveikata.lt gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (pvz., artimam giminaičiui, kuris, prisijungęs prie IPR IS, turės galimybę užregistruoti internetu atstovaujamą asmenį).

Pasak SAM atstovo, informacija, kaip sukurti atstovavimą kitam asmeniui, pateikta esveikata.lt portale prie dažniausiai užduodamų klausimų.

ipr.esveikata.lt vartotojai pastebi, kad ne visada aišku, kaip norint gauti konkrečią paslaugą reikia registruotis pas gydytoją. Vis dėlto abejotina, ar IPR IS ateityje žymiai pasikeis, taps aiškesnė vartotojams, – pasak Registrų centro atstovų, IPR IS kūrimas jau baigtas, sistema dabar jau bus tik tobulinama.

"Kauno diena" jau rašė, kad esveikata.lt – didžiulis projektas, apimantis ne tik IPR IS, bet ir elektroninių receptų išrašymą, ir įrašus į asmens sveikatos kortelę. Skaičiuojama, kad šioje sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.

Į ES remtą esveikata.lt projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras skaičiuoja, kad per tą laiką ESPBI IS kūrimui ir plėtrai, vystymui ir administravimui panaudota apie 7,5 mln. eurų.

IPR sistema leis pacientams nuotoliniu būdu rezervuoti priėmimo laiką, gauti pranešimus ir priminimus apie numatytą apsilankymą pas gydytoją, atšaukti apsilankymą, internete stebėti visų savo planuojamų bei įvykusių apsilankymų istoriją. Pacientai taip pat galės jiems įprastu būdu užsiregistruoti atvykę į gydymo įstaigą arba telefonu, taip kaip daroma šiuo metu.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, ši sistema padės sukurti tolygų pacientų pasiskirstymą tarp gydymo įstaigų ir specialistų, o pacientai matys, koks yra realus gydytojų užimtumas ir galės rinktis tą įstaigą, kurioje pas gydytoją patekti bus galima greičiau.

„Šiuo metu vyksta intensyvūs išankstinės pacientų registravimo sistemos integravimo į e. sveikatą darbai. Planuojama, kad jau visai netrukus ji bus pristatyta gydymo įstaigoms, specialistai apmokomi naudotis šia sistema, o nuo sausio 1 dienos įstaigos pradės jungtis prie jos“, - sako viceministrė K. Garuolienė.

Gavęs alternatyvius pasiūlymus, žmogus galės registruotis pas kitą specialistą, o tai sudarys visiems geresnes sąlygas laiku gauti kokybišką paslaugą.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme yra nustatyta, kad pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per 7 dienas, o pas specialistą - per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku. Tad vienoje sistemoje pacientas matys visų šalies ligoninių galimus priėmimo laikus 30 dienų į priekį.

Jei nutiktų taip, kad gydymo įstaiga dėl objektyvių priežasčių (medicinos prietaisų brangiems tyrimams atlikti gedimų, dėl gydymo įstaigoje padidėjusių pacientų srautų ekstremaliųjų situacijų, atvejais ar kt.) neturės galimybės priimti paciento per nustatytą terminą, jam bus pasiūlytos 3 alternatyvios gydymo įstaigos, kuriose yra laisvų vietų paslaugai gauti laiku.

„Gavęs alternatyvius pasiūlymus, žmogus galės registruotis pas kitą specialistą, o tai sudarys visiems geresnes sąlygas laiku gauti kokybišką paslaugą. Tais atvejais, kai pas specialistą laukimo laikas bus ilgesnis nei 30 dienų, o žmogus nenorės registruotis pas kitą gydytoją, jis turės galimybę pasirinkti, tačiau tuomet jis pats turės nuspręsti, ar laukti eilėje, ar registruotis pas kitą specialistą“, - teigia viceministrė K. Garuolienė.

Taip pat sistema pati primins pacientui apie artėjantį apsilankymą pas gydytoją, tad jei pacientai laiku atvyks pas gydytoją jiems paskirtu metu, gydymo įstaigos galės aptarnauti daugiau pacientų.

Ateityje numatoma etapais įgyvendinti sąsają su el. siuntimais, taip sudarant sąlygas mažinti dirbtinai susidarančias eiles dėl pacientų, kurie registruojasi paslaugoms neturėdami gydytojo siuntimo (toms, kurioms jis reikalingas). Taip pat numatoma, kad vieną siuntimą registracijai bus galima panaudoti tik vieną kartą, kaip šiuo metu yra su receptais.

Be to, naujoji sistema bus saugi, nes pacientai prie jos jungsis per elektroninių valdžios vartų sistemą.

Išankstinės pacientų registracijos sistema yra e. sveikatos platformos dalis. Vėliau numatomi sistemos patobulinimai, kai nuotoliniu būdu pacientai galės matyti ne tik sveikatos pažymas, bet ir gauti priminimus apie reikalingus profilaktinius patikrinimus, skiepus, registracijas gydytojo apžiūrai, ir jau mato savo ligos istoriją, receptus, siuntimus ir kita. Tikimasi, jog vis didesnis sistemos skaitmenizavimas paskirstys pacientų srautus, leis gauti reikiamas paslaugas greičiau, kokybiškiau, o dalį administracinių rūpesčių sutvarkyti nuotoliniu būdu.