Pirmuoju etapu visuomenei, verslui bei nevyriausybiniam sektoriui bus pasiūlyta didžiausia šiemet suplanuota atvirų nuasmenintų duomenų dalis – informacija apie nekilnojamąjį turtą (NT).

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad ateityje planuojama atverti dar daugiau duomenų.

„Atveriami nuasmeninti duomenys taps vienu svarbiausių įrankių siekiant auginti ne tik tradicinį verslą, bet ir Lietuvos startuolių bendruomenę, kuri galės vystyti ir testuoti globaliai rinkai įdomias technologijas“, – pranešime teigia V. Sinkevičius.

Registrų centro generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus teigimu, dabar įmonė atveria didžiausią šiemet suplanuotų atvirų duomenų kiekį, vėliau jie bus nuolat atnaujinami bei plečiamas rinkinių skaičius ir spektras.

V. Sinkevičius yra sakęs, kad duomenų atvėrimas valstybei kainuotų apie 23 mln. eurų, tačiau nauda būtų gerokai didesnė.

Šiuo metu prieigą prie Registrų centro duomenų galima nusipirkti.

„Dėl to Registrų centro duomenys turėtų pigti, ypač tada, kai tai vyksta elektroniniu būdu“, – pranešime spaudai teigė S. Urbanavičius.

Naują Registrų centro kainodarą parengė bendrovės „Deloitte Lietuva“ ir „Deloitte verslo konsultacijos“ – jų pirminė ataskaita artimiausiu metu bus pristatyta įmonės vadovybei. Vėliau naujus įkainius vertins nepriklausomas auditorius, Ryšių reguliavimo tarnyba, o galutinį sprendimą priims Vyriausybė.

Pasak S. Urbanavičiaus, nauji paslaugų įkainiai galėtų įsigalioti 2019 metų viduryje.

Nauja kainodara priklausys nuo duomenų teikimo būdo – ar jis bus popierinis, elektroninis, iš sistemos į sistemą.

Apie kainodaros pokyčius Registrų centras pranešė po to, kai rugsėjį paaiškėjo, kad kai kurios bendrovės anksčiau duomenis gaudavo išskirtinėmis sąlygomis.

Nuo birželio Registrų centrui vadovaujantis S. Urbanavičius tuomet pranešė, kad 2016–2018 metais centras iš Juridinių asmenų registro suteikė duomenų už daugiau kaip 200 mln. eurų, o realiai pajamų už tai gavo tik apie 300 tūkst. eurų.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus vėliau patikslino, kad rugsėjį paviešintas atvejis dėl išskirtinių sąlygų buvo tik iliustracija ir įrodymas, kad kainodara nėra lanksti ir sąžininga.

„Bet tai nebuvo kainodaros keitimą paskatinęs veiksnys. Konkursą, kurį laimėjo „Deloitte Lietuva“, mes paskelbėm dar balandžio viduryje, tad tam jau buvo ruoštasi kurį laiką iki paviešintų piktnaudžiavimo atvejų“, – BNS sakė M. Samkus.

Rugsėjo pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Registrų centre.

Pasak Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, premjeras išsisukinėja nuo tiesaus atsakymo, kodėl žiniasklaidai nepateikė Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl informacijos žiniasklaidai teikimo iš „Registrų centro“, garso įrašo.

„Šokiruoja sprendimas sunaikinti minėtą įrašą, nors teisės aktai numato, kad jis turi būti saugomas. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia atkurti tokį įrašą ar jo fragmentus, tačiau Vyriausybės vadovas atsisako bent pasistengti tai padaryti. Galima numanyti, kad sunaikinti minėtą įrašą, nors ir pažeidžiant jų saugojimo reglamentą, buvo liepta su premjero žinia. Tai galėtų būti šiurkštus įstatymų pažeidimas. Taip pat kyla klausimas, kas tokio slapto nuskambėjo tame įraše?“ - kelia klausimus G. Landsbergis.

Šiuolaikinės technologijos leidžia atkurti tokį įrašą ar jo fragmentus, tačiau Vyriausybės vadovas atsisako bent pasistengti tai padaryti.

Parlamentarai ministro pirmininko klausia, kodėl spalio 3 d. Vyriausybės pasitarime jis asmeniškai užblokavo susisiekimo ministro Roko Masiulio iniciatyvą neatlygintinai teikti „Registrų centro“ duomenis žiniasklaidos atstovams, kaip buvo iki tol. Taip pat teiraujamasi, ar jis pats sumanė, ar kieno nors patartas davė neteisėtą politinį nurodymą Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams ar politinio pasitikėjimo pareigūnams šį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą sunaikinti. Kas ir kuriam Vyriausybės kanceliarijos darbuotojui įvykdyti pateikė nurodymą sunaikinti įrašą?

Kreipimesi primenama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, tiesiogiai atsakingos už visuomenės informavimo normų laikymosi priežiūrą, spalio 5 d. pozicija, kad žiniasklaidos atstovų prašytas Vyriausybės pasitarimo garso įrašas privalo būti pateiktas.

Taip pat pabrėžiama, kad nurodymas sunaikinti įrašą pažeidžia Vyriausybės kanceliarijos darbo tvarką nustatantį teisės aktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos reglamento 70 straipsnis, be kita ko, nustato Vyriausybės kanceliarijos Dokumentų valdymo skyriaus prievolę užtikrinti, kad „būtų tinkamai techniškai parengta Vyriausybės posėdžių salė ir į kompiuterines laikmenas įrašomi pranešimai, posėdžių ar pasitarimo dalyvių kalbos „...““. Šio reglamento 74 straipsnis nustato, kad „pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą duomenų saugyklos katalogą. Šiais įrašais Redagavimo pogrupis naudojasi rašydamas posėdžių ir pasitarimų protokolus. Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, per 5 darbo dienas Dokumentų valdymo skyrius įrašus perkelia į kompaktinius diskus ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve“.

Į klausimus prašoma atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje.

G. Landsbergis prisiminė R. Pakso apkaltos istoriją

Nuoširdžių premjero atsakymų į trečiadienį jam užduotus klausimus opozicijos partijų lyderiai sako nesitikį. Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena, kad aiškinantis skandalo, į kurį įsivėlė Saulius Skvernelis, priežastis, bent jau kaip kontekstas svarbi ir Rolandą Paksą iš prezidento posto išvertusi istorija.

Pasak valdantiesiems oponuojančių politikų, į klausimus, kodėl buvo užblokuota iniciatyva neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, ir kodėl buvo ištrintas įrašas su Vyriausybės vadovo pasisakymu, S. Skvernelis greičiausiai atsakys svaidydamasis sarkazmu ar kaltinimais kitiems.

Tačiau, pabrėžia politikai, opozicijos priedermė yra tokius klausimus užduoti ir kartu suteikti galimybę tam, kuris yra apkaltintas net galimu Konstitucijos sulaužymu, pasiaiškinti.

Nors ir netikėdami premjero geranoriškumu, politikai pabrėžia: S. Skvernelis turi prisipažinti davęs grubiai įstatymus sulaužiusį sprendimą pats arba parodyti pirštu į tą, kuris tai padarė.

„Tokie klausimai yra opozicijos priedermė ir teisinės valstybės pagrindas, kad žmogus apkaltintas, galbūt net Konstitucijos sulaužimu, turėtų galimybę atsakyti į tai, kas jį privertė Konstituciją laužyti. Ar kas už jį ją sulaužė“, - Eltai aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis.

Konservatorius, aiškindamas būtinybę gauti atsakymus į premjerui užduotus klausimus, prisiminė apkaltos būdu dėl sulaužytos Konstitucijos iš prezidento posto pašalintą R.Paksą.

Nors politikas aiškino, kad nenori sutapatinti skandalo, į kurį dėl Registrų centro duomenų įsivėlė S. Skvernelis, su R. Paksą iš prezidento posto išvertusia istorija, G. Landsbergis pabrėžė, kad visi esami precedentai yra svarbūs.

„Bendram kontekstui nereikia pamiršti, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso atveju taip pat buvo panašus atvejis. Tuomet pažeidimą padarė kaip ir ne pats tuometis prezidentas, o jo patarėjas. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad Paksas negalėjo nežinoti apie tą susiklosčiusią situaciją ir dėl to buvo apkalta. (...) Valstybė turi šiokią tokią institucinę istorinę atmintį, kurioje jau yra buvę visokių atvejų. Taigi ir politinių, ir teisinių precedentų jau esame turėję“, - priminė G. Landsbergis ir ragino, nepaisant paties paminėtų precedentų, nedaryti greitų apibendrinimų vertinant S. Skvernelio galimo nusižengimo mastą.

„Visgi pirmiausia mes turime išklausyti atsakymų. Premjeras turi pasakyti, kieno yra atsakomybė, kad šis grubus pažeidimas buvo padarytas. Pradėkime nuo to, o tada jau ir kitus žingsnius bei komentarus bus galima teikti“, - dėstė politikas.

Pasak jo, būtų privalumas jei visgi S. Skvernelis prisipažintų suklydęs. Tačiau, užsiminė konservatorius, prisipažinimas nuo politinės atsakomybės premjero neapsaugotų.

„Žmogiška ir privalumas yra, jeigu žmogus pripažįsta savo klaidą. Tačiau visada yra ir politinės atsakomybės klausimas, kuris būtų svarstomas jau po pripažinimo“, - apibendrino G. Landsbergis.

Tuo tarpu liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad jo tikslas uždavus premjerui klausimus yra tiesiog tiesos išsiaiškinimas.

Pasak liberalo, žiniasklaidos teisė yra žinoti, kas priėmė sprendimą, sunaikinti įrašus, kurių naikinimas prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos priimtiems statuto reglamentams ir sprendimams.

Tačiau daug vilčių, kad premjerui užduoti klausimai sulauks nuoširdžių atsakymų, neturėjo ir jis. Pasak politiko, S. Skvernelio atsakymai greičiausiai bus sarkastiški ir tiek opozicijos, tiek visuomenės interesų bei smalsumo nepatenkins.

Visgi, svarstė liberalas, jei premjeras ryžtųsi prisiimti atsakomybę už Vyriausybės sprendimus ir atskleistų visas kortas, premjero autoritetas bent jau jo akyse pakiltų.

„Aš manau, kad autoritetas pakiltų, jeigu jis pasakytų - taip, nuo pat rugsėjo 14 d. buvo padaryta klaida. Tačiau nežinau, ar jis puls ginti, ar puls smerkti, sakysime, Registrų centro vadovą ar kitų vyriausybinių institucijų veiksmus“, - apibendrino E. Gentvilas.

ELTA primena, kad Seimo nariai iš opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero S. Skvernelio prašo iš Seimo tribūnos atsakyti į klausimus dėl situacijos, susidariusios atsisakius neatlygintinai teikti žiniasklaidai informaciją iš valstybės įmonės „Registrų centras“.

Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje.

Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.

Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, leis žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro.

Premjero patarėjas: įrašą ištrynė sistema

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad Vyriausybėje niekas tyčia netrynė Vyriausybės pasitarimo įrašo. Pasak patarėjo, tai padaro kompiuteriniai serveriai, kurie po dviejų dienų persikrauna, ir posėdžių įrašai ištrinami. Taip pat S. Malinauskas pabrėžė, kad nėra jokio teisinio reglamentavimo, kiek įrašai turėtų būti saugomi.

„Kaip tai vyksta techniškai - mūsų specialistai paaiškino labai paprastai: yra serveriai ir yra darbuotojai, kurie dirba su tokia informacija. Kai Vyriausybės pasitarimo įrašai įdedami į serverį, jie ten yra dvi dienas. Yra konkreti savaitės diena ir konkreti valanda, kada tas serveris yra perkraunamas ir trinama. Ta programa veikia ir dabar. Tai nėra kažkoks valinis nevalinis sprendimas, taip veikia sistema. (...) Niekas - nei ministras, nei jo komanda - neprašė nieko trinti“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino patarėjas.

S. Malinauskas tikino, kad šiuo metu nėra jokio teisinio reglamentavimo, kad pasitarimo įrašai būtų saugomi.

„Turi būti numatyta įstatyme, kad yra kaupiama įrašų bazė, o to nėra numatyta. Kai mes kalbame apie Vyriausybės darbo reglamentą, taip pat nėra numatyta. Tiktai kanceliarijos darbo reglamente yra eilutė, kuri buvo dviprasmiškai suprantama, nes mūsų darbuotojai nekaupia šios bazės ir tą eilutę taikėme tik posėdžių įrašams“, - sakė žurnalistams S. Malinauskas.

Praėjusį trečiadienį neviešinamo turinio Vyriausybės pasitarime buvo atmestos Susisiekimo ministerijos teiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios būtų grąžinusios žurnalistams nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų - šios jie neturi nuo rugsėjo vidurio. Žurnalistai prašė pasitarimo įrašo, bet Vyriausybės atstovai pranešė, kad įrašas yra sunaikintas.

Pasak jo, trečiadienio pasitarime Ministrų kabinetas sprendimo nepriėmė, nes Susisiekimo ministerijos siūlymai buvo netinkamai parengti.

„Vakar pasitarime pateiktas projektas sulaukė daug kritikos, nes teisiškai nėra tvarkingas parengtas. Bet jis nėra palaidotas, duotas terminas per savaitę patobulinti sprendimą, ir kitą trečiadienį, jei bus rastas teisinis sprendimas, jis bus priimtas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Registrų centras rugsėjo 14 dieną žiniasklaidą netikėtai informavo, kad nutraukia daugelį metų galiojusią praktiką neatlygintinai teikti registrų informaciją pagal žurnalistų užklausas apie juridinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą.

Šį sprendimą naujasis įmonės vadovas Saulius Urbanavičius priėmė netrukus po to, kai viešai paskelbė, jog kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis. Dėl to vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nematau kito kelio, kaip priimti teisinius sprendimus teikti duomenis žiniasklaidai nemokamai.

„Registrų centro naujas vadovas peržiūrėjo daugybę sutarčių ir situacijų, kaip buvo teikiami duomenys. Greta situacijos, kuri buvo skambiai paviešinta, jie nustatė, kad buvo neatlygintinai teikiami duomenys be jokių susitarimų ir teisinio pagrindo žiniasklaidai“, – sakė S. Skvernelis.

„Jeigu kelis ar keliolika metų įstatymai buvo pažeidinėjami, ar Registrų centro vadovybė pamačiusi tą situaciją toliau turi toleruoti ir elgtis neteisėtai? Ji privalėjo elgtis teisėtai. Galbūt reikėjo įspėti ar kartu pasiūlyti laikiną sprendimą, bet nė vienas vadovas, kuris atsakingai vadovauja įmonei, neleis, kad būtų daromi neteisėti sprendimai“, – kalbėjo premjeras.

„Sprendimas turi būti toks, kad tai turi būti sureguliuota teisiškai. Nematau kito kelio, kaip priimti teisinius sprendimus teikti duomenis žiniasklaidai nemokamai“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministerija pasiūlė, kad žurnalistų teisė nemokamai gauti registrų duomenis būtų įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatyme, o iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė protokoliniu nutarimu pavestų Registrų centrui teikti duomenis numatant kompensavimo mechanizmą.

S. Skvernelio teigimu, abu šie projektai uždarame Vyriausybės pasitarime sulaukė daug pastabų.

„Buvo nemažai pastabų įstatymo projektui. O siūlymas, kad protokoliniu nutarimu Vyriausybė įpareigotų Registrų centrą pažeisti įstatymus tikrai neatlaiko jokios kritikos ir negalėjo būti priimtas“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Jis teigė tikįs, kad ministerijos pataisys įstatymo projektą ir ras sprendimą, kaip neatlygintinai duomenis teikti iki įstatymo įsigaliojimo.

„Ieškomi sprendimai ir duota savaitė, kad Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos rastų laikiną sprendimą iki įstatymo įsigaliojimo. Mes kalbame apie visų duomenų atvėrimą neatlygintinai biudžetiniam sektoriui ir žiniasklaidai, bet tai turi būti daroma vadovaujantis įstatymu. Negalime net ir kilnių tikslų siekti veiksmais, kurie prieštarauja įstatymui“, – sakė S. Skvernelis.

Šiuo metu žiniasklaidai Registrų centro duomenys teikiami mokamai pagal bendrus įkainius. Kritikai teigia, kad ši tvarka varžo žiniasklaidos laisvę.