Per ugnikalnio išsiveržimą Reikjaneso pusiasalyje liejosi įspūdingi lavos srautai, tačiau dabar lava spjaudosi nebe trys, o tik du krateriai, teigiama trečiadienį ryte išplatintame Islandijos meteorologijos biuro (IMB) pranešime.

„Tiek išsiveržimo galia, tiek seisminis aktyvumas ir deformacija laikui bėgant sumažėjo“, – skelbiama naujausioje IMO informacijoje.

Išsiveržimas, per kurį vos už trijų kilometrų nuo evakuoto Grindaviko uosto žemėje atsivėrė maždaug keturių kilometrų ilgio plyšys, prasidėjo pirmadienį vakare. Iki tol buvo fiksuojami gausūs, tačiau nedideli žemės virpesiai.

Grindavikas liks uždarytas mažiausiai iki gruodžio 28 d., kol bus atliktas naujas rizikos įvertinimas, pranešė Islandijos transliuotojas RUV. Kol kas neveikia ir turistų mėgiama „Mėlynosios lagūnos“ gydykla.

Sostinėje Reikjavike gyvenimas praktiškai nepasikeitė – viena vertus, miestas yra už maždaug 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo ugnikalnio, kita vertus, ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje yra gyvenimo dalis.

Tai vėl taps turistų traukos objektu. Tikimės, kad tai pasitarnaus ekonomikai.

„Visi susijaudinę, tačiau į tai reaguoja ramiai. Nieko dėl to nepadarysi. Esame prie to pratę. Žinote Islandiją ir jos gamtos galią“, – pasakojo vienos iš Reikjaviko parduotuvių savininkė 60 m. amžiaus Anna Dora.

Po to, kai mokslininkai ne vieną savaitę siuntė perspėjimus apie gręsiantį pavojų, valdžios institucijos įrengė sutvirtinimus aplink geoterminę Svartsengio jėgainę, kuri yra vos už dviejų kilometrų nuo išsiveržusio ugnikalnio ir elektra bei vandeniu aprūpina 30 tūkst. pusiasalio gyventojų.

„Dirbu Svartsengio jėgainėje, todėl esu labai arti tos vietos, tačiau manau, kad viskas gerai. Viskas prasidėjo su trenksmu, tačiau dabar aprimo, todėl aš dėl to nepergyvenu“, – naujienų agentūrai AFP sakė 37 m. Arnaras Flokasonas, atvežęs savo atžalą į mokyklą Reikjavike.

Helga Gudjonsdottir, 33 m. biuro darbuotoja, taip per pernelyg nesijaudino dėl lavos upių, sakydama, jog tai „dar vienas dalykas, kuris kartosis ateinančiais metais“.

„Tiesiog teks su tuo susigyventi“, – pridūrė ji.

„Tai vėl taps turistų traukos objektu. Tikimės, kad tai pasitarnaus ekonomikai“, – kalbėjo prieš šešerius metus iš Lenkijos į Islandiją atvykęs ir parduotuvę šioje šalyje turintis Lukaszas Wrobelis. Islandijos vyriausybė perspėjo žmones nekeliauti į Reikjaneso pusiasalį ugnikalnio pažiūrėti, tačiau daugelis į šią rekomendaciją numojo ranka.

Ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys – šalyje yra 33 aktyvių ugnikalnių sistemos, tai didžiausias skaičius visoje Europoje.

Tačiau Reikjaneso pusiasalyje ugnikalnio įsiveržimas 2021 m. įvyko po aštuonių šimtmečių pertraukos.

Nuo tada ugnikalniai veržėsi ir 2021 m., ir 2022 m., ir šių metų pradžioje – laimei, tai vykdavo atokiose, negyvenamose vietovėse.

Vulkanologijos ekspertų teigimu, tai galėtų būti naujos ugnikalnių aktyvumo eros šiame regione pradžia.

Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min. Lietuvos) laiku po virtinės nedidelių žemės drebėjimų serijos.

Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų.

„Tikimės geriausio, tačiau akivaizdu, kad tai didelis išsiveržimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir).

Keletą savaičių ši Šiaurės valstybė tikėjosi išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės. Išsiveržimas prognozuotas dėl žemės drebėjimų, privertusių valdžios institucijas evakuoti tūkstančius žmonių ir uždaryti garsųjį Mėlynosios lagūnos geoterminį SPA centrą.

Meteorologijos tarnyba apskaičiavo, kad atsivėręs plyšys yra maždaug 4 km ilgio ir kad pietinis jo galas yra vos už 3 km nuo Grindaviko.

Iki 3 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi, tačiau meteorologijos tarnyba dar negali prognozuoti, kiek išsiveržimas tęsis.

„Dabar laukiame, ką mums paruoš gamtos jėgos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas). Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.

Civilinės saugos departamento vadovas Vidiras Reynissonas (Vidiras Reinisonas) paragino žmones nesiartinti prie ugnikalnio.

„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė jis.

Komunalinių paslaugų kompanija „Landsnet“ socialiniame tinkle „Facebook“ parašė labai atidžiai stebinti padėtį.

Nors prieš išsiveržimą nuogąstauta dėl galimo smarkaus pasaulinių kelionių sutrikdymo, Reikjaviko tarptautinis oro uostas dirba toliau. Operatorė ISAVIA nurodė, kad kol kas jokie skrydžiai į oro uostą ir iš jo nebuvo paveikti.

Nauja era

Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.

Lapkričio 11 dieną iš Grindaviko, esančio už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, buvo evakuota maždaug 4 tūkst. žmonių, nes mokslininkai nustatė, kad po šiuo žvejų uostu juda magmos tunelis.

Gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nestiprūs žemės drebėjimai, kurių kartais per dieną įvykdavo šimtai, apgadino kelių ir pastatų.

Po evakuacijos gyventojams buvo leidžiama savo namuose apsilankyti tik tam tikromis dienos valandomis.

Pareigūnai kartkartėmis organizuodavo keliones į miestelį ir lydėdavo tuos gyventojus, kurių namai yra pavojingiausiose vietose. Žmonės gelbėjo savo turtą – nuo augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir drabužių.

Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.

Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.

Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.

2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.

Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.