Vilniečio transformacijos Klaipėdoje
„Visada svajojau ne tik atvažiuoti pailsėti pajūryje, bet ir čia gyventi. Klaipėda man – antras miestas po Vilniaus pagal gėrį ir grožį. Dabar jau tapo pirmas“, – šypsojosi pašnekovas.
R.Vaičiūnas apsistojo iš tėvų paveldėtame vasarnamyje netoli uostamiesčio, kur prabėgo vaikystės vasaros ir auga prieš kelis dešimtmečius paties pasodintos eglės. Net ir gyvendamas gimtajame Vilniuje, norėdamas „pasikrauti baterijas“, plastikos chirurgas traukdavo į pajūrį. Baltams jūra turi ypatingą reikšmę – draugo žodžius prisiminė jis.
Šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį persikraustęs žinomas plastikos chirurgas jau spėjo pajusti skirtumus tarp šurmuliuojančios sostinės ir laisvu stiliumi pulsuojančio uostamiesčio.
Jūra, ramybė, fantastiška darbo atmosfera – privalumus vardijo pašnekovas, su šypsena pastebėjęs, kad palengva tampa tikru klaipėdiečiu, nes nelabai pavyksta prie jūros pabūti tiek, kiek norisi.
Plastikos chirurgas apgailestauja, kad kol kas neranda laiko ir didžiajai savo gyvenimo aistrai po chirurgijos – nardymui. Nors savo socialinio tinklo paskyroje bičiuliams iš nardymo klubo Klaipėdoje parašė, kad persikraustė į pajūrį.
Traukinys ir plastikos chirurgija
Nebaigti darbai ir ištikimos klientės sulaukti auksinių R.Vaičiūno rankų dar tikisi sostinėje, kur suplanuota ne viena plastinė operacija. Tačiau bene vienas geriausių plastikos chirurgų Lietuvoje tikisi, kad laikui bėgant estetinio grožio paieškos persikels į pajūrį, kur idealios sąlygos suderinti grožio korekcijas bei poilsį.
Daugiau nei 30 metų patirtį turinčiam plastikos chirurgui, buvusiam ilgamečiui Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus vadovui įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę – persikelti gyventi į pajūrį – paskatino pačiu laiku sulauktas medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pasiūlymas tapti Chirurgijos centro vadovu.
Du kartus nuo nulio pradėjęs kurti privačius medicinos centrus, R.Vaičiūnas ir trečią kartą neria į šiuos vandenis ir prisideda prie estetinės medicinos centro Klaipėdoje vystymo.
– Juokavote, kad privataus medicinos centro kūrimas bei vystymas primena traukinio pastatymą ant bėgių. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti imantis tokio titaniško darbo?
– Palyginti su Vilniumi, Vakarų regione nebuvo stipriai išvystyta privati bendrosios chirurgijos, plastinės chirurgijos medicina. Specialistai apsiribodavo konsultacijomis, o operuodavo valdiškose ligoninėse. Dabar ir konsultuoti, ir operuoti galima vienoje vietoje, kur įrengtos šiuolaikiškos, erdvios operacinės, patogios ir jaukios palatos.
Man patinka tas kūrimo procesas. Jis veža. Porą kartų jau yra tekę pradėti nuo nulio ir kurti kliniką. Žinau, kaip tai daroma, ir visada laikausi savo principo – svarbiausia atsirinkti žmones, kurie norėtų kokybiškai dirbti. Pagrindinis akcentas – kokybė. Laikui bėgant per kokybę pasiekiama ir kiekybė, tačiau tam reikia laiko ir kantrybės.
Mano paties prioritetas – plastinė rekonstrukcinė chirurgija. Pacientai mane žino kaip estetinės chirurgijos specialistą, kuris vadovaujasi subtilių korekcijų – taip vadinamojo prancūziškojo prisilietimo filosofija, kai matai pailsėjusį, pagražėjusį žmogų, tačiau negali įvardyti, kas būtent pasikeitė. Estetinės medicinos centre Klaipėdoje kartu su manimi dirba ypač patyrusių specialistų komanda. Tendencijos, kurias matau po mėnesio darbo, – puikios.
– Kaip sekėsi suformuoti komandą? Tai, kad jūs šiame krašte beveik nieko nepažįstate, pliusas ar minusas?
– Į savo komandą visada kviečiu tik stipriausius. Renkuosi žmones, kurie žino, ko nori, ir vadovaujasi principu: pirmiausia darbas, tik po to – pinigai. Jei žmogus dirba tik dėl pinigų – jų visada trūks. Čia dirba puikūs specialistai, kuriais pasitikiu. Žinoma, komandos formavimas skyrėsi nuo Vilniaus, kur didesnis specialistų pasirinkimas. Gal ir privalumas, kad nieko čia nepažįstu ir neturiu jokių įsipareigojimų, tad specialistą galiu vertinti objektyviau. Skirtingi žmonės, poreikiai, norai – po truputį viską deriname ir dėliojame kaip šachmatus. Norisi, kad darbe būtų gera atmosfera.
– Koks jūsų kaip vadovo stilius?
– Elementarus: man svarbiausia, kad aplinkui visiems būtų gerai. Iš dalies tai ir savanaudiška, nes kai visiems aplinkui gerai, man – trigubai geriau. Kai rūpiniesi tik savimi, dienos pabaigoje visi išsibėgioja. Jaučiuosi pakankamai tvirtas savo srityje. Nebijau konkurencijos.
Ideali vieta grožio paieškoms
– Vasarą visas gyvenimas persikelia į pajūrį. Ar tai tik sutapimas, kad jūsų vadovaujamas Chirurgijos centras būtent dabar startuoja su plastinėmis operacijomis?
– Po mano operacijų žmogus atrodo kaip grįžęs iš kurorto. Įžvelgiu didžiulį šio krašto potencialą. Klaipėda gali tapti puikia vieta pasigražinti ir pailsėti. Ne visi žmonės mėgsta atvirauti apie plastines operacijas. Atvažiavęs čia, po operacijos gali pabėgti į bet kurį pajūrio kurortą, o namo grįžti pailsėjęs, įdegęs ir gerokai atjaunėjęs. Idealus variantas.
– Minėjote, kad norinčiųjų operuotis yra labai daug, bet ne visus operuojate. Kodėl?
– Geras metodas, panaudotas ne vietoje, visada kompromituoja. Vadovaujuosi principu: be etikos nebus estetikos. Sutinku operuoti, kai žinau, kad laukia geras rezultatas ir išpildysiu kliento lūkesčius. Prisimenu, anksčiau esu skaičiavęs, kiek ir kokių operacijų atlikau. Operavau 30 proc. į mane besikreipusiųjų, paskui šis procentas išaugo iki 70. Dabar situacija gerokai pakitusi. Dauguma klientų žino, ko nori. Nežinantiems apsispręsti padeda plastikos chirurgo konsultacija.
– Kaip sugebėti pasakyti pacientui, kad jo taip trokštama operacija neduos naudos?
– Specialiai dėl to lankiausi penkių dienų seminare, kur visas dėmesys buvo skirtas vienintelei temai „Kaip klientui pasakyti „ne“. Mes operuojame praktiškai sveikus žmones, turinčius tam tikrų priekaištų savo išvaizdai. Estetinėje chirurgijoje riba tarp sveikatos ir grožio – labai plona. Kreiva nosis – tik estetinė problema ar trukdo kvėpuoti? Po penkis kilogramus sveriančios krūtys – grožio ar stuburo išvaržą prišaukianti problema? O kaip su užkritusiais, pusę vyzdžio dengiančiais vokais?
Vokų korekcija – ne tik dėl grožio
– Užsiminėte apie akių vokų operacijas. Nustebino faktas, kad jos – vienos dažniausių plastikos chirurgijoje, nors viešumoje dažniausiai girdime apie krūtų operacijas.
– Toks klaidingas įspūdis susidaro, nes pastarosios visuomenei yra įdomesnės, apie jas dažniau kalbama. Tačiau daug populiaresnės yra vokų pakėlimo, riebalų nusiurbimo operacijos.
Akių vokų užkritimo problema sprendžiama tik operacija. Kitokių metodų nėra. Gera žinia, kad ši operacija yra pati lengviausia. Puiki operacija, kai nereikia gulėti ligoninėje. Patyręs chirurgas ją atlieka per 30–40 minučių. Taikoma vietinė nejautra, suleidžiama po oda plonyte adata – tai vienintelis nemaloniausias šios operacijos momentas. Nėra ilgo gijimo proceso, tik kurį laiką būna mėlynės – jos išnyksta priklausomai nuo žmogaus organizmo.
Ši operacija – ne tik estetinė, kai moterys ir vyrai džiaugiasi gerokai atjaunėję, jaunatviškesniu žvilgsniu, dingusiais nuovargio pėdsakais. Be šių privalumų, klientai taip pat pastebi, kad pagerėja regėjimas.
– Kada dėl užkritusių vokų reikėtų kreiptis į plastikos chirurgą?
– Būtina operuoti, jei akių vokai dengia blakstienas, spaudžia viršutinį voką ir trukdo regėjimui. Moterys dar skundžiasi, kad susigadina makiažas– tai jau būna kaip ženklas pagalvoti apie tokią operaciją. Gali būti užkritę vokai, gali būti nusileidę antakiai ar gilesnės akiduobės – yra daug niuansų, kuriuos turėtų įvertinti specialistas. Iš patirties matau, kokia operacija duos žmogui norimą efektą. Tai, kad po akių vokų korekcijos negalėsi užsimerkti, tėra tik mitas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turi apibrėžimą, kad žmogui svarbi ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata. Tad jei žmogus jaučia diskomfortą, reikėtų pasikonsultuoti su plastikos chirurgu. Visų operacijų, tarp jų ir akių vokų, esmė – grąžinti žmogui pasitikėjimą savimi. O juk su pasitikinčiu savimi žmogumi ir bendrauti yra maloniau. Smagu, kai po operacijos moterys sugrįžta švytinčiomis akimis.
Kalbėdamas su klientu, daug laiko skiriu konsultacijai: trumpiausiai trunka dėl akių vokų, dėl kitų operacijų reikia mažiausiai valandos. Mano principas toks: kai žmogus eina į operacinę, jam neturi kilti klausimų. Man svarbus paciento pasitikėjimas gydytoju.
Platinti gerumo „virusą“ ir prisidėti prie maltiečių akcijos ragino D. Ibelhauptaitė ir R. Vaičiūnas 7
