-
Galia keisti save, aplinką ir galiausiai visuomenę (Metų kaunietės rinkimai)
14. Paulina ŽILINSKAITĖ – šokių studijos „Me Gusta“ šokėja, tapusi pirmąja lietuve, pelniusia IDO hiphopo pasaulio čempiono titulą. Tai dvyliktokė kaunietė padarė rungdamasi suaugusiųjų grupėje.
Į pasaulio čempionatą vyko pasiruošusi patekti į geriausių gatvės šokėjų dešimtuką. Pirmoji vieta, anot merginos, pranoko lūkesčius.
Iš pradžių P. Žilinskaitė lankė pramoginius šokius, vėliau laisvalaikiu žaidė badmintoną, kol akis užkliuvo už šokių studijos „Me Gusta“ kvietimo. Tai, kad studijos treniruotės vyko arti namų, – didelis privalumas, tačiau išbandžius šiuolaikinius šokius atstumas jau menkai ką tereiškė.
„Aš visą laiką buvau sportiška, bet jokia veikla man nesuteikė tokio malonumo kaip šokis. Šokdama išgyvenu ypatingus jausmus“, – atviravo pasaulio čempionė.
Šį titulą lėmė talentas, charizma, treniruotės studijoje kiekvieną dieną ir papildomas darbas namuose.
„Ar kada nors norėjau mesti šokius? Žinoma, bet ne dėl to, kad nepatiktų. Buvo laikas, kai galvojau, kad stoviu vietoje, nepadarau visko, ką galėčiau padaryti. Esu reikli sau. Dabar gal kiek mažiau nei anksčiau. Matyt, brandžiau žiūriu į šokius“, – apie silpnumo akimirkas yra kalbėjusi P. Žilinskaitė.
Jai pasitaiko dienų, kai nėra nuotaikos. Anot kaunietės, svarbiausia nepasiduoti visiškai blogoms emocijoms, nes viskas praeina.
Šokdama išgyvenu ypatingus jausmus.
Šokis ją taip įtraukė, kad tapo svarbesnis už visas kitas pramogas. Už titulus daug brangiau yra patirtos teigiamos emocijos. Kaip teigė, svarbiau sutikti žmonės, išmoktos pamokos ir jausmas, kurį kaskart patiria šokių aikštelėje ir kurį dovanoja tiems, kurie į ją žiūri.
Kauno technologijos universiteto (KTU) licėjaus dvyliktokei šie mokslo metai išskirtiniai ir dėl to, kad tai paskutiniai metai mokykloje. Ar per abitūros egzaminus seksis taip pat gerai kaip ir pasaulio čempionate? Bus matyti.
16. Renata BUINICKIENĖ – iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorė, ligoninėse su vienišais vaikais leidžianti ir šventes, nes buvimas šalia, nuoširdus dėmesys būtinas visiems vaikams, o ką jau kalbėti apie ligoniukus. Ji neabejoja, kad prasminga savanorystės veikla praturtina ir pačius savanorius, ir stiprina, brandina mus kaip visuomenę.
„Niekieno vaikus“ pasirinkau labai sąmoningai, nes jau stebėjau šios organizacijos veiklą, jos siunčiamą labai aiškią ir jautrią žinutę – kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas. Pati esu mama, tad man temos apie vaikus visada rūpi, o ką jau kalbėti apie sergantį, ligotą vienišą mažylį ar paauglį“, – sakė R. Buinickienė.
Kodėl savanorystė? „Nuskambės banaliai: noriu būti reikalinga. Tai labai aiškiai suvokiau ir nuėjusi į pirmąjį budėjimą prie trijų mėnesių kūdikio: šią akimirką manęs reikia čia. Yra tik vaikelis, tik jis, ne aš, ne mano ar man. Tik jis – pažeidžiamas, jautrus, nuvargintas skausmo. Tikrai nuoširdžiai matau to buvimo prasmę – suteikti dėmesį, draugystę, išklausyti, apkabinti ar tik žvilgsniu paglostyti. Todėl „Niekieno vaikai“ jau tapo mano gyvenimo dalimi – nelengva, bet kartu ir labai gražia dalimi“, – pasakojo kaunietė, ligoninėse savanoriaujanti jau trečius metus.
Kiekvienas budėjimas prie vaiko – iššūkis. Kiekviena situacija – jautri, nauja ir dažnai nenuspėjama. Akivaizdu, kad savanoris negali išgydyti sergančių vaikų, bet gali būti tas, kurį vaikas pirmą pamatys pramerkęs akis ir pajus, kad palatoje ne tik baltos sienos, bet ir žmogus, kuriam jis rūpi.
„Šis suvokimas teikia didelį pasitenkinimą. Be to, didelis džiaugsmas širdžiai pamatyti pirmą vaikelio šypseną, pastebėti išdygusį dantuką ar kartu su iš komos pabudusiu paaugliu mokytis skaičiuoti“, – vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad baimė, nepasitikėjimas dingsta vos įžengus palatą.
Pati esu mama, tad man temos apie vaikus visada rūpi, o ką jau kalbėti apie sergantį, ligotą vienišą mažylį ar paauglį.
Savanorystė reikalauja daug jėgų ir laiko, bet pastangos, veikla, akcentavo R. Buinickienė, keičia žmogų, aplinką ir galiausiai keičia visuomenę.
„Pasirinkdama savanorystės kelią pasirenku duoti: šilumą, dėmesį rūpestį, laiką. Tačiau štai koks paradoksas: gaunu nepalyginamai daugiau – nuoširdų ligoniukų ir personalo priėmimą ligoninėje, gebėjimą kuo geriau planuoti savo laiką ir bendrystę su nuostabiais žmonėmis. Turiu galvoje mūsų, „Niekieno vaikų“, bendruomenę. Kaip palatoje gulintis vaikas nenori likti vienas su savo skausmais ir baimėmis, taip ir savanoris nenori likti vienas su patirtais per budėjimą džiaugsmais ar iššūkiais. Aš nelieku. Visada jaučiu kitų savanorių ar koordinatorių, psichologių palaikymą. Tad kiekvienai moteriai linkėčiau patirti tokią dovaną – švelnių rankų, rūpestingų akių, šiltų šypsenų ir didelių širdžių žmonių bendrystę. Nesvarbu, kokį kelią pasirinktų, kad ir kur būtų, kiekviena moteris verta būti pastebėta, išgirsta ir sulaukti palaikymo“, – teigė kaunietė.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija, I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.
! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 Eur.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, „Mega“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“, „Hegelmann Group“, „Jaukūs namai“.
