Pagrindinė renginio idėja ir mintis – prisiminti Lietuvos, Estijos ir Latvijos istoriją nulėmusią 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją.

Renginį pradėjo Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.   Jo kalba buvo jautri, už „širdies griebianti. G.Sužiedėlis pasidalijo šeimos prisiminimais iš istorinės dienos stovint susikibus už rankų prie Ukmergės plento. Viso renginio metu tvyrojo nostalgiška ir šilta nuotaika.

Susirinkusieji buvo maloniai nustebinti vaizdo sveikinimais iš mūsų sesių Latvijos ir Estijos. Latvijai atstovavo Dainis Ivansas, buvęs Latvijos liaudies fronto pirmininkas ir Baltijos kelio Latvijoje organizatorius, o Estijai – Elmaras Gamsas, Estijos istorinės atminties instituto istorikas, kuris sveikinime kalbėjo lietuvių kalba.

Renginio kulminacija – trumpametražis filmas „Kauniečių atmintis kalba: 1989 08 23“. Filmas sukurtas iš žmonių siųstų nuotraukų, vaizdo medžiagos ir interviu, darytų praėjus trisdešimtmečiui po Baltijos kelio.

Po renginio ir filmo premjeros, pavyko pakalbinti vieną iš interviu davusių moterų – Reginą: „Aš tos dienos nepamiršiu niekada. Tokio jausmo niekada nebuvau jautus ir nepajutau dar iki dabar. Visiškai kitoks nei kiti. Atrodo, kad mūsų rankomis teka elektros srovė, kad mes esame stiprūs. Laikai žmogaus, stovinčio šalia, ranką ir nenori paleisti. Atrodo, kad galėtum taip stovėti amžinai”.

1989 m. rugpjūčio 23-ioji – diena, kai beveik 2,5 milijono žmonių iš Baltijos šalių nutiesė gyvą žmonių grandinę nuo pat Talino iki Vilniaus, taip parodydami savo tvirtą valią, ryžtą ir norą būti laisviems. Diena, kai Baltijos kelio ideologija „tapo kūnu“ ir iki šiol yra pavyzdys visam pasauliui.