Kauno rajono savivaldybė jau daug metų palaiko ryšius su Vokietijos Bergštrasės apskritimi ir įvairiais būdais remia Renhofo pilyje įsikūrusią Vasario 16-osios gimnaziją. Dabar Vokietijos lietuvių bendruomenė ieško būdų, kaip išsaugoti ir prižiūrėti pačią pilį, padaryti ją atvirą platesnei visuomenei.

„Mūsų tikslas – stiprinti Vokietijos lietuvių bendruomenę, palaikyti jos gyvavimą. Tikimės, kad jeigu sutvarkysime pilį, jos aplinką, sukursime kultūrinių programų, pritrauksime daugiau žmonių ir generuosime pakankamai lėšų, galbūt galėsime paremti ir pačią gimnaziją“, – sakė Vokietijos lietuvių bendruomenės administracijos vadovė J. Vaičė.

Renhofo pilis – lietuvybės puoselėtoja Vokietijoje jau daugiau kaip 70 metų. 1953 m., kai pilis šventė 100-ąjį gimtadienį, ją įsigijo Vokietijos lietuviai. Čia buvo įkurta Vasario 16-osios gimnazija, ji tapo prieglobsčiu ir lietuvybės židiniu Antrojo pasaulinio karo po pasaulį išblaškytiems vaikams.

Laikui bėgant po truputį keitėsi ir pilies paskirtis. Vasario 16-osios gimnazija persikraustė į naujus, šalia stovinčius pastatus, tad Rennhofo pilis tampa labiau renginių ir verslo namais. Keičiantis aplinkybėms, pilies tikslas išliko panašus – išeivijoje gyvenantiems lietuviams suteikti sąlygas išsaugoti savo tapatybę, puoselėti tradicijas, kultūrą.

Šiuo metu po pilies stogu glaudžiasi Vokietijos lietuvių bendruomenės administracinės patalpos, Lietuvių kultūros institutas, Vokietijos lietuvių bendruomenės archyvai, gimnazijos muzikos kabinetas, biblioteka ir koplyčia, gyvenamieji butai, biurai.

Gerąja patirtimi ir patarimais dėl istorinių pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms su svečiais dalijosi Raudondvario dvaro direktorė S. Navickienė. Būtent ji, daugiau nei prieš penkiolika metų Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti ES remiamus projektus.  Dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas ir pritaikytas kultūriniams renginiams, turizmo reikmėms, meninėms, edukacinėms ir kitoms veikloms.

„Daugiausia mes mokėmės iš jūsų, tačiau čia mūsų patirtis gali padėti jums“, – pastebėjo meras V. Makūnas. Anot jo, pasaulis darosi vis globalesnis, todėl visuomenei sudominti reikia ieškoti naujų formų.

Vadovai aptarė meno kolektyvų, sportininkų ir moksleivių delegacijų mainų galimybes. Kauno rajono savivaldybė turi daug partnerių, profesionalių kolektyvų ir menininkų, įdomių edukacinių programų – bendradarbiaujant visa tai turi potencialo išaugti į ką nors didesnio.

Daugiausia kalbėta apie gimnazijos parko suolelių atnaujinimą, apsikeitimą moksleivių delegacijomis, edukacines programas.

Kauno rajono savivaldybė jau daug metų bendradarbiauja su Vokietijos Bergštrasės apskritimi ir įvairiais būdais remia Renhofo pilyje įsikūrusią lietuvišką gimnaziją. Iki šiol tai buvo daugiausia mokymo priemonės, skirtos lietuvių kalbos ir literatūros kabinetui: interaktyvioji lenta, lazerinis spausdintuvas, žemėlapiai, knygos, lietuvių rašytojų portretai, elektroninės laikmenos.

Kauno rajono savivaldybė yra prisidėjusi ir prie mokyklos parko tvarkymo. Vis dėlto jame esantys mediniai suoleliai nuo laiko ir drėgmės baigia sunykti, todėl V.Makūnas susisiekė su žinomu medžio skulptoriumi Raimondu Uždraviu ir paprašė padėti gimnazijai. Menininkas sutiko surengti medžio drožėjų plenerą, kurio darbai papuoš mokyklos aplinką.

Šiemet Vasario 16-osios gimnazijos vairą perėmusi R.Weiß pasakojo, kad mokykla išlaiko stabilų, maždaug 200 moksleivių skaičių. „Migracija vyksta dviem kryptimis: vieni vaikai atvyksta, kiti grįžta į Lietuvą“, – tvirtino direktorė. Lietuviškai gimnazijai dėmesį rodo vietos valdžia: Bergštrasės meras, Heseno žemės švietimo ministras. Tačiau ši gimnazija yra privati ugdymo įstaiga, išlaikoma rėmėjų lėšomis, jai stinga patalpų, slegia kiti buities rūpesčiai.

Migracija vyksta dviem kryptimis: vieni vaikai atvyksta, kiti grįžta į Lietuvą.

V.Makūnas aptarė galimybes įrengti menų kabinetą, taip pat kalbėta apie apsikeitimą moksleivių delegacijomis. „Turime įdomių edukacinių programų, susijusių su lietuviškais papročiais, duonos kepimu, senaisiais amatais, tikiu, kad užsienyje gyvenantiems vaikams tai būtų įdomu ir prasminga“, – tvirtino praeityje daug metų švietimo srityje dirbęs politikas.

Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde veikia nuo 1951 m. Ilgainiui ji tapo visos Vakarų Europos lietuvybės židiniu. Renhofo pilyje įsikūrusi gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, koplyčia, fotogalerija, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinės, Lietuvių kultūros institutas, Europos lietuvių kultūros centras. Vasario 16-osios gimnazija – dvikalbė mokykla, kuriai suteiktas valstybės pripažintos privačios gimnazijos statusas. Lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai moksleiviai, o brandos atestatas atveria absolventams kelius į pasaulio universitetus.