– Kada tėvai emigrantai atsiduria ant pasirinkimo slenksčio – grįžti ar likti?

– Statistika rodo, kad dažniausiai grįžta jaunos šeimos, priklausančios 25–35 metų amžiaus grupei. Ant pasirinkimo slenksčio jie atsiduria, kai vaikai sulaukia mokyklinio amžiaus ir jiems reikia pradėti lankyti mokyklą. Kuo ilgiau žmonės išgyvenę svetur, tuo rečiau nutaria krautis lagaminus namo. Tai natūralu, nes tuomet atsiranda ir kalbos barjeras, ir būna sunkiau integruotis. Tad po 16–17 metų gyvenimo užsienyje grįžtančiųjų kreivė smarkiai krenta žemyn.  

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Po skaičiais slepiasi žmonės, kokios jų istorijos įsiminė labiausiai?

– Situacijų ir istorijų yra visokių. Pirma, kuri šovė į galvą, kai grįžo lietuvis namo po aštuoniolikos svetur praleistų metų. Gintaras Jungtinėje Karalystėje buvo lietuvių bendruomenės pirmininku. Šios kategorijos žmonių, kaip minėjau, grįžta  į tėvynę mažiausiai.

– Ar tiesa, kad emigrantai pamilę mūsų šalies regionus, ten statosi namus. Ar vis dėlto didesnė jų dalis renkasi gyventi didmiesčiuose?

– Dažniausiai grįžta į savo gimtąsias vietas, ten, iš kur patys yra kilę. Turime ir į Kaišiadorius, ir į Marijampolę grįžusių. Tikrai emigrantai mielai renkasi įvairiausius šalies kampelius, nebūtinai tik Kauną, Vilnių ar Klaipėdą.

Ir dar labai svarbu, ko dažnai nežino išvykę lietuviai, kad grįžtantiems yra skiriamas papildomas ugdymo krepšelis.

 

– Kokios yra paskatinimo priemonės sugrįžti?

– Yra įvairių paskatų. Vaiko gerovei Lietuvoje pastaruoju metu iš tiesų skiriamas didelis dėmesys. Pradedant nuo darbo kodekso liberalizavimo ir baigiant kitomis skatinančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, grįžę į tėvynę tėvai turi daugiau laisvadienių. Taip pat didesnis dėmesys skiriamas daugiavaikėms šeimoms. Pastarieji turi netgi dvi papildomas laisvas dienas per mėnesį, ir atostogos padvigubėja. O kur dar nemokamas maitinimas pradinukams. Galų gale – galimybė greičiau gauti vietą darželyje. Taip, Vilniuje situacija sudėtingesnė, bet tai tikrai neatspindi visos Lietuvos. Regione patekti į darželį ar į mokyklą yra gerokai lengviau. Ir dar labai svarbu, ko dažnai nežino išvykę lietuviai, kad grįžtantiems yra skiriamas papildomas ugdymo krepšelis. Tai reiškia, kad iš užsienio grįžęs vaikas gali papildomai gauti lietuvių kalbos pamokas. Jam galima sukurti individualų mokymosi planą. Mes turime tokių realių istorijų, kai grįžo iš Vokietijos į Šiaulius. Kadangi jam nereikia vokiečių kalbos, papildomai jis lanko lietuvių kalbos pamokas.

– Ko labiausiai baiminasi grįžusieji? Gal didžiausias iššūkis vaikams – kalbos barjeras?

– Taip, kai mes kalbamės su mokytojais, pasirodo, didžiausias barjeras – būtent lietuvių kalba. Todėl mes visada sakome, kad nuo tos akimirkos, kai priėmėte sprendimą grįžti, būtinai pradėkite su vaikais kalbėti lietuviškai. Tai yra pirmas žingsnis. Antras – lituanistinė mokykla. Ir dar vienas labai svarbus žingsnis – pradėti domėtis ir ruošti vaiką. Reikėtų paskambinti į to miesto, į kurį grįžtama, savivaldybės švietimo skyrių. Pasiteirauti, kokia situacija, ar yra vietų darželiuose, mokyklose, nuo kada gali priimti. Taip pat – emociškai ruošti vaiką, kalbėtis, kad bus tam tikrų pokyčių. Kai kurie, susisiekę su būsima vaiko mokykla, iš anksto pradeda nuotolinį ugdymą.  Vaikams parodoma mokykla, jo bendraklasiai, supažindinami su vertinimo sistema. Ir mūsų mokytojai pripažįsta, kad Lietuvoje mokytis yra sunkiau nei užsienyje. Tačiau mes visada tėvams sakome, kad neverta vaikytis silpnesnės ugdymo sistemos, o reikia žiūrėti į stipresnes.   

Geriausiai apie emigracijos iššūkius ir galimybes žino tie, kurie išvyko ir susikūrė savo gyvenimą svetur.

„Nuo mažens svajojau išvykti į Italiją ir turėjau tokią galimybę, nes Kaune studijavau italų kalbą. Tai man labai padėjo atvykus į šią šalį, kuri mane visada žavėjo. Skaitydavau knygas apie antikinę Romą, architektūrą. Išvykau dar tuomet, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė. Buvo daug trukdžių, ypač sudėtinga gauti leidimą gyventi Italijoje. Prisimenu, šešis mėnesius laukiau leidimo, kuris išduodamas pusei metų ir dviem savaitėms. Be šio leidimo negali dirbti legaliai, vadinasi, normalaus darbo negausi. Ar grįžčiau dabar gyventi į Lietuvą? Vienais metais savo dukras mėginau kalbinti, bet jos kategoriškai atsisakė. Jos tiesiog jau pripratusios prie itališko gyvenimo stiliaus. Tačiau niekada nesakyk niekada“, – pasakojo emigrantė Kristina Raguckaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Indre, sakykite, kas būdinga šių laikų emigracijai ir kur tautiečiai dažniausiai traukia?

– Lietuvos Respublikos piliečių vis dar daugiausiai telkiasi Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, taip pat Norvegijoje bei Vokietijoje.

– Jūsų Tarptautinės migracijos organizacija skelbia, kad lietuvių daugiau sugrįžta į tėvynę nei iš jos išvyksta. Tendencijos nesikeičia?

– Iš tiesų daugiau lietuvių grįžta. Jau trečius metus iš eilės yra stebimas taip ilgai lauktas pokytis, kai fiksuojama daugiau sugrįžtančiųjų nei išvykstančiųjų.

Pernai išvyko daugiau kaip 14 tūkst. Lietuvos piliečių, o sugrįžo 1600 daugiau. Tai labai smagios žinios.

 

– Iš kokių šalių daugiausiai grįžtančiųjų?

– Dvigubai daugiau piliečių grįžo iš Airijos ir Jungtinės Karalystės. To priežastys būtų dvejopos. Tarkim, kalbant apie Jungtinę Karalystę, ten įvyko „Brexit“. Dabar lietuviams daug sunkiau gauti darbo vizą. Reikalaujama mokėti anglų kalbą B1 lygiu. O studentams daugiau problemų kyla dėl finansavimo. Prieš savaitę lankėmės Airijoje. Iš ten gyvenančių lietuvių girdime, kad Airijoje pragyvenimas tapo gerokai brangesnis. Tas infliacijos ir karo Ukrainoje pasekmes patiria visas pasaulis. Klaidingai mano tie, kad dėl to kenčia tik lietuviai. Ypač Airijoje išaugo būsto kainos. Kadangi tie kaštai pasidarė ne tokie skirtingi, tad emigracijoje gyvenantys lietuviai palygina pragyvenimo lygį,  uždarbį, kiek jie ten išleidžia būsto nuomai, maistui ir pan. Trečias ir lemiamas faktorius, ką rodo tyrimai, kad dauguma lietuvių nori gyventi arčiau savo šaknų, giminių, šeimos. Visa tai ir paskatina juos krautis lagaminus bei grįžti namo.

– Kokie tai tautiečiai: kokio amžiaus, kokio socialinių sluoksnio, kokio išsilavinimo – ar turite tokių duomenų?

– Labai įdomus faktas, kuris ir mums sukėlė nuostabą, kad pernai vyrų grįžo dvigubai daugiau nei moterų. Matome tendenciją, kad grįžta asmenys nuo 25 iki 30 metų amžiaus. Tai – didžiausia grįžtančiųjų grupė. Kai žmonės kreipiasi į mūsų centrą „Renkuosi Lietuvą“ (mes teikiame nemokamas konsultacijas), dažniausiai klausia, ką daryti, nes grįžtame su vaikais arba su sutuoktiniais užsieniečiais. Žmonėms rūpi, ar jų vaikai galės sėkmingai integruotis Lietuvoje. Ir tai yra emigrantų pagrindinė dilema – auginti vaikus ten, ar grįžti. Antra baimė – ar greitai rasiu darbą. Todėl mes visada skatiname iš anksto pasidomėti darbo rinka, ypač jei yra aukštos kvalifikacijos darbas. Ar apskritai Lietuvoje siūlomos tokios pozicijos. Dar labai dažnai nuogąstaujama, ar žmogaus užsienyje sukauptos pensijos dalis, darbo stažas bus įskaityti, niekur nedings. Tad norime nuraminti, kad turint tam tikrus dokumentus, viskas bus gerai, niekas niekur neprapuls.   

Nuo birželio pradedantis veikti emigrantams skirtas interneto tinklalapis leis sužinoti aktualią informaciją apie Lietuvą ir šalies savivaldybes „bet kuriuo paros metu“, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Tinklalapį „Renkuosi Lietuvą“ tvarkys šiemet įkurtas Migracijos informacijos centras.

A.Butkevičius tvirtino, kad ši iniciatyva buvo reikalinga, nes valstybės institucijos sulaukia vis daugiau klausimų apie galimybes įsidarbinti, plėtoti verslą, švietimo ir kitas sąlygas.

„Mūsų tikslas buvo, kad bet kuriuo paros metu, tik pagalvojęs apie Lietuvą, žmogus galėtų sužinoti, kas jam rūpi: kokios įsidarbinimo ar verslo galimybės bet kurioje savivaldybėje, kaip gauti paramą verslo pradžiai, kokios būtų namų ar žemės sklypų kainos, kur mokysis vaikai, kaip toli yra medicinos įstaiga, kaip atliekama karinė prievolė, ar suteikiama pilietybė ir visais kitais klausimais“, - tinklalapį antradienį Vyriausybėje pristatė premjeras.

Anot Vyriausybės vadovo, siekiama, kad interneto svetainė veiktų „su labai svarbiu atgaliniu ryšiu“ - čia bus pristatomos ir grįžusiųjų į Lietuvą istorijos, taip pat bus galima teikti pageidavimus, kokios informacijos reikėtų.

„Mūsų svarbiausia žinia užsienyje gyvenantiesiems yra, kad Lietuva jūsų laukia“, - sakė premjeras.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė tikino, kad kasmet grįžtančiųjų į Lietuvą nuo 2010-ųjų išaugo keturis-penkis kartus, šiųmetinės grįžtamosios migracijos tendencijos esą taip pat išlieka teigiamos.

Pasak jos, ilgą laiką užsienyje gyvenusiems emigrantams, ypač jei jie grįžta su šeima, kurioje yra ir ne Lietuvos piliečių, vienu metu tenka spręsti daugybę klausimų - įsidarbinimo, būsto, paskolos, vaikų mokslo ir kitus, tuo metu centralizuotai teikiamos informacijos iki šiol esą nebuvo. Tad tinklalapio tikslas yra teikti kuo tikslesnę informaciją tiek jau apsisprendusiems grįžti, tiek grįžusiems tautiečiams.

„Lietuviai, kurie galvoja grįžti ir neranda informacijos, jiems antrą kartą priimti sprendimą labai sunku. Būtent šis Migracijos informacijos centras skirtas tiems, kurie galvoja apie grįžimą, kurie grįžta ir kurie jau yra sugrįžę, kad ir metus, bet dar nesusitvarkę kai kurių dalykų“, - tvirtino A.Sipavičienė.

Migracijos informacijos centras, anot jos, visais su grįžimu susijusiais klausimais konsultuoja ir telefonu, programa „skype“, elektroniniu paštu bei internetiniame tinklalapyje.

„Mes teiksime tik informacinę, konsultacinę pagalbą, kad lūkesčiai iš tiesų būtų realūs. Nes yra žmonės, kurie į mus kreipiasi, kad gal galėtume padėti pinigais sugrįžti, gal galėtumėte padėti surasti darbą. Nesame ta labdaringa organizacija, kuri remia pinigais ar ieško darbo, bet informaciją teiksime vienoje vietoje, ji bus tiksli, patikrinta, derinta su visomis atsakingomis institucijomis“, - sakė A.Sipavičienė.

Tinklalapis renkuosilietuva.lt parengtas kartu su Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijomis, Migracijos departamentu, Valstybinėmis ligonių kasomis bei kitomis valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.