Savivaldybė pakalbino du naujokus, jau 11-osios „Renkuosi mokyti!“ kartos dalyvius: Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytoją Lauryną Kudijanovą ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pradinių klasių mokytoją Laurą Pranckevičiūtę – kaip jie atrado savyje mokytoją?

Dvidešimt trejų metų Laura mokykloje dirba vos mėnesį, tačiau iki jos keliavo metus. Jauna moteris iki tol dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau viduje vis kirbėjo klausimas: ar tikrai ji yra savo vietoje?

„Man visada buvo įdomi žmogaus psichologija. Supratau, kad spręsdama vidinius rebusus jaučiuosi gerai. Vasaromis dirbdama vaikų stovyklose pažinau ir kūriau ryšį su įvairiausiais, skirtingas patirtis turinčiais vaikais. Supratau, koks svarbus yra augimo procesas, kurį formuoja ir aplinka, ir kaip tai daro įtaką visuomenės rytojui. Džiaugiausi atradusi „Renkuosi mokyti!“, kuri leido iš meilės vaikams, iš noro duoti, priartėti prie mokytojo profesijos, kur siejasi ir žmogaus psichologija, formuojamas vaiko augimas, tapsmas aplinkos dalimi. Norėjosi pokyčio gyvenime, kuris galiausiai atneštų pokytį ir kitiems“, – pasakojo pradinių klasių mokytoja.

Tuo tarpu istorijos mokytoju dirbantis Laurynas – tipinis „mokytojo geno“ nešiotojas: jo šeimoje ne vienas pedagogas, o klausimai, ką reiškia būti mokytoju ir formuoti jauno žmogaus pasaulėvaizdį, jam rūpėjo dar mokyklos suole. Laurynas visada žavėjosi mokytojo specialybe, tačiau jo kelias iki mokytojavimo nebuvo tiesus: iš pradžių baigė istorijos magistro studijas Vilniaus universitete ir tik vėliau suprato, kad norėdamas sudominti jaunimą istorijos mokslais turės grįžti į mokyklą.

„Man visą laiką rūpėjo, kaip galėčiau istorija sudominti jaunus žmones. Mums vis buvo sakoma, kad istorijos nežinojimas yra didelė problema, todėl man kilo klausimas – kokioje erdvėje galima pradėti tai spręsti. Supratau, kad dar mokykloje. Taip natūraliai ir pasirinkau „Renkuosi mokyti!“ programą, apie kurią girdėjau ypatingai daug gerų atsiliepimų“, – pasakojo L. Kudijanovas.

Kitoks požiūris į vaiką

Anot Lauryno, vienas geriausių „Renkuosi mokyti!“ bruožų – kad programą renkasi labai motyvuoti žmonės, kurie turi tokią pačią viziją, kaip reikia ugdyti žmones, kompetencijas, socialinius įgūdžius. Taip sukuriama labai stipri bendruomenė, kuri nebijo diskutuoti ir apie labai inovatyvias idėjas. „Renkuosi mokyti!“ komanda yra besistengianti parodyti, kad mokytojo specialybė yra svarbi ir labai reikalinga.

Reikia keisti visuomenės požiūrį, nes be mokytojų nieko nebus.

„Reikia keisti visuomenės požiūrį, nes be mokytojų nieko nebus. Kitaip nei senoje mokyklos koncepcijoje, mes stengiamės žiūrėti į kiekvieną vaiką individualiai,  skatinti jį dirbti, mokytis, sužinoti tam tikrų dalykų. Ir tai nėra bendruomenės kūrimas, o kiekvieno moksleivio individualus paskatinimas padėti ugdytis“, – pasakoja Laurynas.

Pirmokų mokytoja dirbanti Laura taip pat mano, kad dabar labai svarbu kreipti dėmesį ne tik į vaiko dalykines kompetencijas.  Daugelis tėvų sako, kaip svarbu per pirmuosius vaiko mokykloje metus ne tik išmokti rašyti ar skaičiuoti, bet ir skirti dėmesio vaiko psichologinei būsenai, kaip vaikas kuria santykius su kitais vaikais, kokias jis kuriasi vertybes.

„Manau, kad mokytojo pareiga yra mokyti šių esminių vertybių, o ne tik dalykinių kompetencijų. Jeigu kiekvienas mokytojas kreiptų dėmesį į vaiko psichologinę būseną, manau, kad tai būtų labai didelis pokytis švietime“, – mano Laura.

Viena į kitą nepanašios dienos

Abu jauni mokytojai šiemet ne tik pradėjo darbą mokyklose, bet ir susidūrė su karantino iššūkiais: nuo pat pirmos dienos jie turėjo išmokti dirbti ir gyvai klasėje, ir labai greit persiorientuoti į nuotolines pamokas per virtualias aplinkas. Tačiau per mėnesį abu mokytojai įgijo dar daugiau patirties, nei būtų gavę dirbdami tik vienu metodu.

„Teko paprakaituoti, bet tai yra gera patirtis. Mokyklos erdvė yra unikali tuo, kad kiekvieną dieną ji labai skirtinga. Mokytojo darbas gali pretenduoti į pačią nenuobodžiausią, unikaliausią profesiją. Kiekvieną dieną susiduri su naujais iššūkiais, problemomis, džiaugsmais, laime. Kiekvienas vaikas yra unikalus, o pamokos tema vis skirtinga ir nauja“, – pasakojo mokytojas.

Laura į mokyklą atėjo manydama, kad planuotis darbus bus lengva: prieš savaitę susidėlios darbus, ateis į mokyklą ir išmokys vaikus visko paprastai. Tačiau dabar jauna mergina žino – mokytojo darbo dienos yra viena į kitą visiškai nepanašios, kupinos netikėtumų, reikalaujančios spontaniškumo, prisitaikymo. Vaikai padiktuoja dieną ir jos įvykius – ar jie tą dieną išvis nori mokytis, ar ateina liūdni, pikti.

„Praėjo jau daugiau kaip mėnuo sunkaus darbo, dažnai net iki 23 val. ruošiantis rytdienos pamokoms. Bet aš pagaliau jaučiu, kad radau savo vietą. Iki tol nesu pasakęs to apie kurį nors kitą anksčiau turėtą darbą. Dabar supratau, kad aš tikrai jaučiuosi gerai, kad ir kiek to nuovargio būtų. Džiaugsmas, kad radai tikrąjį save, suteikia daug naujų jėgų“, – pokalbį baigia Laurynas.

Apie „Renkuosi mokyti!“

Programą „Renkuosi mokyti!“ jau 12 metus įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo centras. Per šį laikotarpį programa paruošė 194 dalyvius ir alumnus, į programą įsitraukė 117 visos Lietuvos mokyklų ir kartu pasiekė per 31 tūkst. mokinių.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visus susidomėjusius programa „Renkuosi mokyti!“ dalyvauti atrankoje – tapti mokytoju ir ugdyti ateities kartas jau dabar. Visą aktualiausią informaciją apie programą ir jos atrankos pradžią rasite tinklapyje www.renkuosimokyti.lt. Taip pat kviečiama rašyti el. paštu info@renkuosimokyti.lt.

Mokyklos keisis

Šį rudenį mokytojais taps įmonių vadovai, psichologė, antropologė, architektė, IT ir telekomunikacijų specialistės, menininkai ir kitų sričių atstovai. Visi jie įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, patyrę savo sričių praktikai. Jie dirbs mokyklose Panevėžio r., Priekulėje, Tauragėje, Alytuje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Pasak projekto "Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!" vadovės Robertos Žižienės, visi programos dalyviai turės realių galimybių prisidėti prie geresnės mokyklos kūrimo ir kiekvieno vaiko mokymosi sėkmės bei džiaugsmo. Tai jie galės daryti ne tik dirbdami su vaikais klasėje, bet ir kartu su visa mokyklos bendruomene per dvejus metus įgyvendindami pokyčio projektą. Pokyčio kryptį padės pasirinkti šiuo metu mokyklose atliekama mokinių, jų tėvų ir pedagogų apklausa.

Projektą "Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!" įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo centras drauge su Vilniaus prekybos paramos fondu "Dabar". Fondas per ketverius su puse metų numato skirti beveik 1 mln. eurų finansavimą. Planuojama, kad projekte dalyvaus 45 šalies mokyklos, 60 "Renkuosi mokyti!" mokytojų, jis pasieks 23 tūkst. mokinių.

Norėčiau, kad mokykla nebūtų tik įstaiga. Tikiu, kad mokykla gali tapti užuovėja, grąžinančia pasitikėjimą ir norą eiti pirmyn.

"Norėčiau, kad mokykla nebūtų tik įstaiga. Tikiu, kad mokykla gali tapti užuovėja, grąžinančia pasitikėjimą ir norą eiti pirmyn. Tokios mokyklos negali sukurti ministerija ar valdžios atstovai – tokią ją kuria mokytojai ir mokiniai", – savo apsisprendimą "grįžti į mokyklą" aiškino Akvilė Andziukevičiūtė-Jankūnienė, turinti beveik 20 metų finansinio ir vadybinio darbo patirties, o dabar dar ir studijuojanti gamybos inžinerijos magistrantūroje. Nuo rugsėjo Kauno Veršvų gimnazijoje ji dėstys technologijas.

Būsimoji klasių kuratorė Kornelija Čepytė prie Klaipėdos "Varpo" gimnazijos kolektyvo prisijungs iš karto po socialinės antropologijos magistrantūros studijų. Ji įsitikinusi, kad kokybiškas, demokratiškas ir visiems vienodai prieinamas švietimas yra pagrindinis atsakas daugeliui socialinių problemų.

"Deja, šiandien Lietuvoje matome didelę apatiją ir nenorą iš esmės pertvarkyti švietimo sistemą, todėl "Renkuosi mokyti!" man atrodo alternatyva, leisianti prisidėti prie švietimo sistemos transformavimo per savo pačios indėlį. Studijos mane privertė gerokai permąstyti, kaip savo išsilavinimą ir patirtį pritaikyti prasmingai, ir vienintelis atsakymas, kuris galiausiai atėjo į galvą, buvo mokyti", – sakė Kornelija.

Agnė Motiejūnė

Švietimas yra ateitis

Dar viena dešimtosios kartos "Renkuosi mokyti!" dalyvė – Ugnė Puskunigytė. Ji nuo rugsėjo pradės dirbti IT mokytoja Vilniaus Antakalnio progimnazijoje. Ugnė į mokyklą ateina nemažai metų išdirbusi telekomunikacijų versle su nemažais projektais.

"Vilniaus dienai" U.Puskunigytė pasakojo, jog mintis apie pedagogės darbą galvoje kirbėjo dar mokyklos laikais, nes turėjo nuostabius mokytojus, kurie jai buvo didelis autoritetas. Tačiau tuo metu buvo neįsivaizduojama, kad puikiais pažymiais baigus mokyklą galima stoti kur nors kitur, o ne į prestižinę specialybę – ekonomiką, teisę, vadybą ar panašiai. Visuomenės nuomonė padarė savo – mergina nestojo į Vilniaus pedagoginį universitetą. Tačiau nepasirinko ir kurios nors vadinamųjų prestižinių specialybių – įstojo studijuoti telekomunikacijų ir elektronikos inžinerijos, nes jautė, kad technologijos yra ateitis.

Po daugiau nei 10 metų, praleistų dirbant telekomunikacijos ir IT įmonėse, vėl grįžo mintis, kad švietimas yra ateitis, tad ėmė ieškoti galimybių, kaip tapti pedagoge. Netikėtai pamačiusi informaciją apie projektą "Renkuosi mokyti!", suprato, kad tai yra jos kelias, ir tą pačią dieną užpildė bei išsiuntė anketą.

Sužinoję apie tai, kad U.Puskunigytė dalyvaus programoje "Renkuosi mokyti!", artimieji nustebo – ne vienam jos pasirinkimas gerai apmokamą darbą iškeisti į mokytojo profesiją, ypač žinant, kad tai toli gražu nėra pakankamai apmokamas darbas, buvo sunkiai suvokiamas. Tačiau palaikymo namuose ji sulaukė, ir tai buvo svarbiausia.

Tiems, kurie šiemet tik pradeda savo pedagoginį kelią, patariu nepasiduoti susidūrus su pirmomis problemomis, kurių tikrai bus, labiau pasitikėti savimi ir mokiniais, nepamiršti, kad viskas ateina per patirtį.

"Mokyklą baigiau 2002-aisiais, tad prabėgo jau daug metų, todėl tas grįžimas į mokyklą nėra toks jau nerūpestingas. Suprantu, kad laukia daug iššūkių, reikės ne tik kitus išmokyti, bet ir pačiai daug išmokti. Tačiau dirbsiu IT mokytoja, o kadangi per savo darbo metus sukaupiau daug žinių informacinių technologijų srityje, specialybės srityje jaučiuosi tvirta, – tikino U.Puskunigytė. – Kitas klausimas – kaip man pavyks dirbti su vaikais. Jau lankiausi mokykloje, mačiau, kad šiuolaikiniai vaikai yra labai aktyvūs. Tiesą sakant, man tai net patinka. Jau supratau, kad veiksmo su jais bus daug. Svarbiausia, kad man pakaktų stiprybės ir kantrybės."

Būsimoji pedagogė teigia puikiai suvokianti, kad šiuolaikiniai vaikai yra aktyvūs IT technologijų vartotojai ir žino apie jas tikrai daug. Ji užsibrėžė išmokyti juos kurti tas technologijas, panaudoti jas skirtingose profesinėse srityse, inovacijų kūrimui. Kitaip sakant – išmokyti atsakingo IT naudojimo. "Manau, ir aš turėsiu ko iš jų pasimokyti – tikrai leisiu jiems būti mano mokytojais. Šiuolaikiniame pasaulyje tai ir yra svarbiausia, kad galime mokytis vieni iš kitų", – sakė Ugnė.

Ji įsitikinusi – šios gyvenimo permainos jai bus ištrūkimas iš komforto zonos, tačiau labai įdomus gyvenimo etapas, savęs išbandymas.

"Žinau, kad po dvejų metų, kai baigsis projektas, būsiu labai pasikeitusi. Ir jeigu mano nuojauta pasitvirtins, ateityje aš toliau sieksiu mokytojos karjeros. Esu tikra, jog išbandymų ir nesėkmių tikrai bus, ir net ne viena. Tačiau būtent to juk ir siekiu – mokytis ir išmokti. Išmokti būti mokytoju. Mokytojas – tai ne tik profesija. Tai gyvenimo filosofija. Tai tas žmogus, kuris atiduoda dalį savęs dėl kito žmogaus, kuris nesavanaudiškai ir nesivadovaudamas asmeninėmis ambicijomis linki kitam sėkmės ir įkvepia jos siekti", – sakė U.Puskunigytė.

Ugnė Puskunigytė

Geriausi metai

Toje pačioje Vilniaus Antakalnio progimnazijoje šiais mokslo metais programą "Renkuosi mokyti!" baigė Agnė Motiejūnė. Sociologijos studijas baigusi moteris į mokyklą atėjo padirbėjusi praktinio darbo pagal savo specialybę ir verslo srityje, tačiau vis neapleidžiama minties, kad padirbėti mokykloje būtų prasminga patirtis. Tad Antakalnio progimnazijoje ji buvo atsakinga už neformalųjį ugdymą, vedė geografijos pamokas, dirbo su verslumo programa "Junior Achievement".

"Mokykla man buvo naujas iššūkis sau, naujas išbandymas. Kokie buvo mano lūkesčiai? Sunku pasakyti. Buvo daug nežinomybės. Tačiau mano vizija buvo išpildyta su kaupu – pastarieji dveji metai buvo tarsi amerikietiški kalneliai, kupini įvairiausių emocijų ir tokios patirties, kurios, manau, daugiau niekur negautum. Sakyčiau, tai buvo geriausi metai mano gyvenime", – sakė "naujai iškepta" pedagogė.

Šiuolaikiniai vaikai, jos teigimu, yra kūrybiški, laisvi žmonės, kurie turi labai daug idėjų ir kurie nori būti išgirsti. Dirbti su aktyviais žmonėmis, trykštančiais energija, labai smagu. Tereikia sugebėti tą energiją suvaldyti, nukreipti reikiama linkme, suformuoti erdvę, kur mokiniai galėtų atsiskleisti. Jei mokytojui pavyksta tai padaryti, prasideda labai gražūs dalykai, atsiskleidžia visas vaikų potencialas ir jie įgyvendina labai didelius dalykus.

A.Motiejūnė teigia per dvejus metus įsitikinusi, kad ji eina teisingu keliu, tad ir ateityje liks dirbti švietimo sistemoje – ten, kur mato prasmę ir jaučia poreikį. "Tiems, kurie šiemet tik pradeda savo pedagoginį kelią, patariu nepasiduoti susidūrus su pirmomis problemomis, kurių tikrai bus, labiau pasitikėti savimi ir mokiniais, nepamiršti, kad viskas ateina per patirtį. Ir stengtis suprasti mokinius – tai, kuo jie gyvena ir kas jiems svarbu", – linkėjo pedagogė.