Įpareigojanti kaimynystė
"Tai stipriai nuskriausta miesto erdvė, – apgailestauja Justas Leščiukaitis, restorano-baro "Nuogas" bendraturtis. – Ir Nemuno sala su "Akropoliu", ir Senamiestis gerokai nupumpavo lankytojų srautus, o Nepriklausomybės aikštė liko tarsi nuoga."
Verslininkas ne veltui pasitelkia aliuziją į greta M.Žilinsko galerijos stovinčią Petro Mazūro skulptūrą "Žmogus". Ji derinta prie architektų sugalvotos koncepcijos, kad pastatas primintų antikos šventovę, o antikai būdingas nuogo žmogaus vaizdavimas. Nuo 1986-ųjų, kai skulptūra iškilo, miestiečiai kitaip jos ir nevadina – nuogas vyras.
Iš pradžių kontroversiškai vertinta skulptūra, sulaukusi net ir iniciatyvų nugriauti ją ar bent "pridengti gėdą", "aprengti tą pornografiją vidury miesto", ilgainiui tapo neatsiejamu aikštės simboliu. Prie nuogo vyro noriai fotografuojasi miesto svečiai, čia smagiai sėdinėja jaunimas, rengiami koncertai, akcijos ir šventės. Kasmet Kalėdoms žymiausias Kauno nuogalius aprengiamas.
"Ši skulptūra tapo ne tik galerijos, bet ir viso Kauno vienu iš kultūrinių simbolių, todėl ruošdamiesi įsikurti kaimynystėje nė nedvejojome dėl restorano-baro pavadinimo", – sako J.Leščiukaitis.
Mūsų siekiamybė – eiti tuo pačiu keliu ir pasistengti perkelti dalį miesto gyvenimo į šią unikalią aikštę. Juk Kaunas nėra vien Senamiestis.
Reveransas istorijai
Dar viena aplinkybė, į kurią reikėjo atsižvelgti įkurdinant kavinę, – ypatinga pastato istorija. 1895 m. baigus statyti soborą, aplink jį, tuomečio Nikolajaus prospekto pradžioje, netruko iškilti nauji pastatai. Vieno jų savininkė Ona Presienė pagal Nikolajaus Andrejevo projektą 1897 m. pastatė pirmos klasės viešbutį. Pirmame aukšte veikė restoranas, buvo parduotuvių.
"Projektuotas kaip viešbutis, šis pastatas vėliau kam tik netarnavo... Kai mes jį išsinuomojome, apie dešimt metų niekas nebuvo daryta. Galima sakyti, perėmėme griuvėsius", – pasakoja verslininkas.
Šiandien tik nuotraukos primena ankstesnį būvį, istorinis pastatas pagaliau užsitarnavo naują gyvenimą. Naujieji jo šeimininkai J.Leščiukaitis, Daivaras Judinas ir Robertas Mulevičius interjerą stengėsi atkurti su begaline atida istorijai. Tai, kad namą yra nuniokojęs gaisras, tapo pranašumu.
"Koks lieka namas po gaisro? Nuogas. Gaisras jį tarsi išrengia. Toks buvo ir šis pastatas, bet mes nutarėme ne slėpti gaisro padarinius, o panaudoti juos kaip išskirtines interjero detales. Todėl ir palikome nudegusių sienų fragmentų, pajuodusių plytų", – vardija interjero projekto subtilybes J.Leščiukaitis.
Šį pavasarį, gegužės vienuoliktąją, atšvęstos įkurtuvės. Po daugiau nei 100 metų restoranas prisikėlė šiuolaikiškam gyvenimui. "Tai tokia ypatinga vieta. Net medis prie kavinės, pasodintas paties Mykolo Žilinsko, turi ypatingų galių", – nepaliauja džiaugtis verslininkas.
Pabandyta įspėti ir kulinarinius miestiečių poreikius. "Nuogas" laviruoja tarp aukštosios kultūros baro ir azijietiško maisto restorano. "Įgijome teisę naudotis Vilniuje veikiančio vietnamietiško maisto restorano "Briusly" valgiaraščiu. Tai sostinės lankytojų patikrinti ir pamėgti patiekalai, kurių nuo šiol galima gauti ir Kaune", – sako nemenką patirtį restoranų versle turintis J.Leščiukaitis.
Kaunas – ne vien Senamiestis
Išties verslininkai geriausiai jaučia, kaip ir kurią miesto vietą reikia labiausiai gydyti. Juk taip buvo ir su ilgus metus merdėjusiu Kauno senamiesčiu, kol jame įsikūrę verslininkai nesurėmė pečių. Susibūrę į Rotušės aikštės draugiją, jie didele dalimi prisidėjo, kad istorinė miesto vieta šiandien gyventų visavertį ir patrauklų kauniečiams bei miesto svečiams gyvenimą.
Akivaizdūs ir Kauno senamiesčio draugijos veiklos rezultatai. Jos iniciatyva vyksta daugybė verslo, meno, muzikos, sporto, kultūros, religijos, labdaros renginių, puošiamos Senamiesčio erdvės.
"Senamiesčio visuomeniniams sambūriams pavyko atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę. Mūsų siekiamybė – eiti tuo pačiu keliu ir pasistengti perkelti dalį miesto gyvenimo į šią unikalią aikštę. Juk Kaunas nėra vien Senamiestis. Tikime, kad ir į Nepriklausomybės aikštę sugrįš jos aukso amžius", – sako J.Leščiukaitis.
Ypatinga aikštė – ypatinga istorija
XIX a. pabaigoje Kauno naujamiestyje, rytinėje tuomečio Nikolajaus prospekto dalyje, buvo specialiai suformuota kvadratinė Nepriklausomybės aikštė, kurią iš rytų į vakarus kerta Laisvės alėja, iš pietų į šiaurę – Gedimino gatvė.
Svarbiausia Kaune pėsčiųjų gatvė, besidriekianti 1621 m., kelis kartus keitė pavadinimą: nuo 1847 m. – Nikolajaus prospektas, nuo 1918 m. – Kaizerio Vilhelmo gatvė, nuo 1919 m. – Laivės alėja, nuo 1946 m. – Stalino prospektas, 1961 m. sugrąžintas Laisvės alėjos pavadinimas. Nuo 1973-iųjų – pėsčiųjų zona.
Aikštės dominantė – 1895 m. jos centre pagal karo inižinieriaus Konstantino Limarenkos projektą pastatyta ir rugsėjo 17 d. pašventinta Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Pirmojo pasaulinio karo metu juo naudojosi vokiečių kariuomenė. Nuo 1919 m. pertvarkyta į Šv.Arkangelo Mykolo Lietuvos kariuomenės įgulos bažnyčią ir perduota Kauno įgulos reikmėms. Kulto reikalams pastatas naudotas iki 1962 m. 1965 m. pertvarkytas į Vitražo ir skulptūros galeriją. 1991 m. pabaigoje pastatas grąžintas Bažnyčiai, 1992 m. birželio 1 d. čia aukotos pirmosios Mišios.
Nepriklausomybės aikštės pietrytiniame kampe įsikūrusi seniausia veikianti Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Bajorų Jacevičių mūrinį namą tuomečiame Nikolajaus prospekte 1897 m. suprojektavo architektas Nikolajus Andrejevas. 1907 m. pastatas pertvarkytas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Ši gydymo įstaiga, atidaryta 1908 m. lapkričio 29 d., – sveikatos apsaugos istorijos liudytoja. Šioje ligoninėje gimė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Aikštės pietvakarinėje pusėje 1989 m. specialiai pastatytuose rūmuose atidaryta Mykolo Žilinsko dailės galerija, didžiausias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Šio pastato architektai – Saulius Juškys, Kęstutis Kisielius ir Eugenijus Miliūnas, kauniečiams žinomi dėl "Žalgirio" arenos projekto. Šioje galerijoje eksponuojami vertingiausi M.Žilinsko kolekcijos kūriniai.
M.Žilinsko galerija neatsiejama nuo nuogu vyru vadinamos Petro Mazūro skulptūros "Žmogus", iškilusios 1986-aisiais. Ši kontroversiškai vertinama skulptūra buvo pasirinkta neatsitiktinai: galerijos pastato architektūra primena antikos šventovę, su kolonomis, laiptais, atiku. Skulptūra "Žmogus" taip pat remiasi antikos tradicija: vaizduojamos formos artimos realybei, vertinamas apnuoginto kūno grožis.
Prie galerijos prisišliejęs pastatas – XIX a. pabaigoje teismo valdininko žmonos Anos Press (Onos Presienės) pagal Nikolajaus Andrejevo parengtą projektą 1897 m. pastatytas viešbutis. Jis O.Presienei priklausė ir III dešimtmetyje. Po jos mirties palikuonių paveldėtas turtas buvo parduotas.
