Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė tikino, kad užfiksuotas grybas išties yra retas.

"Nuotraukoje – paprastosios poniabudės togotasis varietetas (Phallus impudicus var. togatus). Nelabai dažnai aptinkamas. Kai visai išsivysto tinkliškas baltas šydas, toga, po kepurėle, išties įspūdingai atrodo. Nuo įprastinio paprastosios poniabudės varieteto skiriasi būtent ta tinkliška toga – nuotraukoje ji palyginti menkai išsivysčiusi", – uostamiesčio gyventojų aptikto grybo fotografiją apibūdino mikologė.

Anksčiau Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, šis grybas vadintas togotąja poniabude, jis net buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

"Bet dabar jau žinoma, kad togotoji poniabudė auga tik tropikuose ir subtropikuose Azijoje, Amerikos žemynuose ir Australijoje, o pas mus auga išoriškai panašus paprastosios poniabudės varietetas, kuris Europoje ilgus metus buvo neteisingai identifikuojamas", – paaiškino mikologė.

Šie grybai auga tokiose pat vietose kaip ir įprastinis poniabudės varietetas.

"Augavietės kaip nors ypatingai neregistruojamos, bet visiems žmonėms patarčiau radus ką nors įdomaus įkelti nuotrauką ir užregistruoti radinį piliečių mokslo platformoje, skirtoje biologinės įvairovės registravimui iNaturalist.org. Iš tos platformos duomenų bazės duomenis galime paimti ir mes savo tyrimams", – ragino specialistė.

Poniabudė (Phallus) yra poniabudinių šeimos grybų gentis.

Iš pradžių grybas išaugina kiaušinio formos vaisiakūnį, kuris būna pusiau išlindęs iš žemės. Trūkus luobelei, labai greitai išauga kotas su kepurėle. Kepurėlė būna 3–4 cm aukščio, nukirsta viršūne, smulkiai raukšlėta, padengta storu žalių gleivių sluoksniu su sporomis.

Gleivės nemalonaus kvapo ir privilioja vabzdžius, kurie išnešioja grybo sporas.

Grybo koto apatinį galą gaubia išnara.

Šie grybai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose.

Grybai nevalgomi, nors mažai kas ryžtųsi valgyti šiuos dvokiančius grybus.

Grybas savo išvaizda labai panašus į vyrišką lyties organą, todėl toks jo lotyniškas pavadinimas – Phallus.

Pasak pranešimo, šis retas grybas Lietuvoje aptiktas po daugiau nei 50 metų, kai Kaišiadoryse buvo rastas paskutinis jo egzemplioriaus.

Retąjį radinį aptiko mokslininkė mikologė Reda Iršėnaitė nevyriausybinei organizacijai „Sengirės fondas“ priklausančiame 19 ha ploto Moniškio miške.

„Mėlynlakštė mažasporė neįrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nes jos senoji radimvietė nepatvirtinta ir nėra išlikusio egzemplioriaus. Taip pat Lietuvoje iki šiol nebuvo įsteigta nei viena nacionaliniu mastu saugoma teritorija“, – pranešime cituojama R. Iršėnaitė.

Dabar vienintelė šio grybo radimvietė Lietuvoje yra Utenos rajone, Moniškio miške, o jų visame pasaulyje skaičiuojama vos 400.

Mėlynalakštė mažasporė yra įtraukta į dešimties Europos šalių nacionalines raudonąsias knygas, o per pastaruosius penkis dešimtmečius jos buveinių sumažėjo 15–25 proc. dėl nykstančių senųjų miškų.

Anot mokslininkės, tai, kad šis grybas užaugo būtent šiame miške, lėmė unikalios sąlygos: daug išlikusių senų drebulių ir jų virtuolių. Drebulės, kurios įprastai laikomos mažaverčiu medžiu ūkine prasme, yra ypatingos biologinės įvairovės atžvilgiu, nes jų mediena lengvai prieinama skaidytojams – grybams, vabzdžiams ir gyvūnų rūšims.

Įsteigtas 2020 metų sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 50 ha miškų – būsimų sengirių.

Iš viso Lietuvoje žinoma tik apie 30 raukšliaus kopūstgalvio radaviečių.

Raukšliai kopūstgalviai, primenantys žiedinį kopūstą arba koralą su tankiomis garbanotomis šakutėmis, auga storų pušų kamienų pamatinėje dalyje ar šalia kamienų, ant negyvų ir mirštančių šakų. Taip pat gali išaugti ir šalia stambių pušų kelmų. Pagrindinė grėsmė šiai grybų rūšiai - senų pušynų kirtimas.

Pasak Aplinkos ministerijos, tai ne pirmas kartas, kai Neries regioninio parko direkcijos surengto žygio metu atrandama retų grybų naujų radaviečių. 2015-ųjų pavasarį sengirėje prie Bražuolės žygeiviai rado itin retą grybą - paprastąjį taukių. Daugiau nei tris dešimtmečius buvo manyta, kad ši rūšis Lietuvoje visiškai išnyko.

Paprastieji taukiai vėl buvo rasti 2008 metais, o 2015-aisiais Neries regioniniame parke aptikta radavietė šalyje buvo vienuolikta.

Neries regioninio parko teritorijoje randama 450 grybų rūšių. Iš jų 22 rūšys yra retos ir saugomos. Tai ąžuolinė kepena, korališkasis trapiadyglis, paprastasis taukius, kuokštinė grifolė ir kt. Dūkštų ąžuolyne rasti kuokštinis sėdis, ąžuolinis skylenis ir krokinis minkštenis yra reti visoje Europoje ir aptinkami tik ant senų stambių ąžuolų.

Šalia Gargždų esantys miškai nuo šiol gali būti taip pat įtraukti į Raudonosios knygos žemėlapius kaip teritorijos, kuriose auga reti ir saugotini grybai.

Čia aptiktas keistos išvaizdos grybas – raukšlius kopūstgalvis (Sparassis crispa).

Miške radęs dviejų vyriškų plaštakų dydžio grybą, gyventojas pirmiausia jį apžiūrėjo, nes nuostabą kėlė tai, kad grybas buvo ant kelmo. Tik apvertęs grybą, žmogus suprato, kad čia jį paliko kitas grybautojas, nupjovęs grybą, bet taip ir palikęs jį miške.

Raukšlius panašus į žiedinio kopūsto galvą. Jis sudarytas iš daugybės netaisyklingai suaugusių raukšlėtų ir garbanotų, balsvos, gelsvos ar rusvos spalvos skiautelių.

Šis retas grybas auga ant pušies šaknų, netoli kamieno, ant išvartų, būna – ir ant išvirtusios eglės kamieno. Užauga iki 3–5 kg svorio.

Šis grybas nėra dažnas. Mūsų kraštuose jis aptinkamas, tačiau pranešimų apie tokius rastus grybus pasitaiko ne kiekvienais metais.

Klaipėdos rajone yra žinomos net kelios augavietės, šių grybų grybautojai yra radę ir Šilutės miškuose.

Rinkti šių grybų negalima, jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau prieš keletą metų dienraščio skaitytoja pasakojo ragavusi šio grybo.

"Grybas yra didelis, supjausčiusi gabalėliais, išviriau. Po to ruošiau kelis patiekalus, kepiau omletą su grybais bei ruošiau troškinį. Grybas labai gardus, švelnaus skonio", – anuomet gyrėsi nusižengėlė grybautoja.

Neries regioniniame parke rastas retas ir saugomas grybas - korališkasis trapiadyglis (Hercium coralloides).

Pasak Neries regioninio parko direkcijos vyr,. specialisto Sauliaus Pupininko, didžioji dalis šių retų ir saugomų grybų rūšių randama biologine įvairove ir retų rūšių gausa išsiskiriančiame Dūkštų ąžuolyne. Tačiau šį kartą retasis grybas korališkasis trapiadyglis, augantis ant nudžiuvusio beržo, rastas visai netoli Neries, Velniakampio kraštovaizdžio draustinyje. Šiuo įdomiu, koralą primenančiu grybu,  gali pasigrožėti  Karmazinų pažintinio tako lankytojai.

Regioniniame parke auga 443 rūšių grybai, iš jų net 22 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Korališkasis trapiadyglis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 1992 metų.  Lietuvoje žinoma viso labo tik 15 šio grybo radimviečių.

Baltai gelsvi koralo formos vaisiakūniai yra vienmečiai, išauga rudenį. Jie gali užaugti net iki 40 cm skersmens. Paprastai  šie grybai auga ant senų lapuočių medžių, stuobrių ar virtuolių, dažniausiai stipriai suardytų kitų grybų, prisisunkusių vandens ir jau atšokusia žieve.

Būdingos jų augavietės – drėgni lapuočių miškai bei mišrūs miškai su dideliu negyvos medienos kiekiu. Didžiausia tikimybė šį grybą pasitaiko rasti ant beržų virtuolių, tačiau jis taip pat randamas ir ant kitų lapuočių medžių rūšių -  drebulių, klevų bei  guobų.

Didžiausios grėsmės šiam grybui – stambių lapuočių medienos nuokritų šalinimas iš lapuočių ir mišrių miškų  bei dirvožemio sausinimas.