R. Tillersoną valstybės sekretoriaus poste pakeis Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike'sa Pompeo (Maikas Pompėjas).

„CŽV direktorius Mike'as Pompeo taps mūsų naujuoju valstybės sekretoriumi. Jis atliks fantastišką darbą!“ – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.

„Rexai Tillersonai, ačiū už tavo tarnybą!“ – pridūrė jis.

Tuo tarpu į atsilaisvinantį CŽV vadovo postą prezidentas nurodė paskirsiantis profesionalią žvalgybininkę Gina Haspel (Džiną Haspel). Ji yra pirmoji į šias pareigas pasiūlyta moteris.

D. Trumpas gyrė M. Pompeo, buvusį JAV armijos karininką ir Kongreso narį, vadovavusį CŽV beveik 14 mėnesių, vadino jį „tinkamu asmeniu darbui tokiu kritišku metu“.

„Jis toliau tęs programą, kuria siekiama atkurti Amerikos vietą pasaulyje, stiprinti mūsų aljansus, kovoti su mūsų priešininkais ir siekti Korėjos pusiasalio denuklearizavimo“, – pažymėjo prezidentas.

D. Trumpas ėmėsi esminių pokyčių savo nacionalinio saugumo komandoje Vašingtonui pradėjus trapias derybas su Šiaurės Korėja.

„Prezidentas norėjo įsitikinti, kad jo komanda jau surinkta, artėjant deryboms su Šiaurės Korėja“, – pridūrė pašnekovas.

Ši administracijos pertvarka atliekama praėjus kelioms dienoms nuo įspūdingo paskelbimo apie D. Trumpo derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu); tiesa, derybų data ir dienotvarkė dar nenustatyta.

D. Trumpas ragino kuo greičiau patvirtinti M. Pompeo naujoms pareigoms, kai administracijai reikia ruoštis svarbioms deryboms.

Tačiau jis pagailėjo pagyrų R. Tillersonui, kuris lankosi Afrikoje tuo metu, kai D. Trumpas praėjusią savaitę apsisprendė priimti Kim Jong Uno pasiūlymą susitikti.

Paskelbus tą žinią, R. Tillersonas apkarpė savo kelionių dienotvarkę, nes esą „sunegalavo“, ir galiausiai nutraukę kelionę ir grįžta į Vašingtoną.

„Noriu padėkoti Rexui Tillersonui už jo tarnybą, – sakė D. Trumpas. – Daug kas nuveikta per pastaruosius 14 mėnesių; linkiu jam ir jo šeimai gerovės“.

Buvusiam firmos „Exxon“ vadovui vyriausiojo JAV diplomato poste nelabai sekėsi, ir senokai sklando gandai, kad jo paslaugų bus atsisakyta.

R. Tillersonui vis tekdavo neigti, kad esąs susipykęs su D. Trumpu, ir sakydavo liksiąs poste, net ir po sensacingo pranešimo, kad jis kartą pavadinęs prezidentą silpnapročiu („moron“).

Gerbiamas žmogus naftos versle, 65-erių teksasietis dėl savo tarnybos Valstybės departamente susilaukė paniekos iš D.Trumpo oponentų, buvusių diplomatų ir Vašingtono politikos elito.

Vadovaudamas departamentui jis susidūrė su didžiausiu pluoštu užsienio politikos iššūkių: nuo Šiaurės Korėjos grėsmės iki Rusijos ardomosios veiklos ir išpuolių prieš JAV diplomatus Kuboje.

Jo pastangas užtemdydavo nediplomatiškas D. Trumpo stilius ir tarptautinę įtampa keliančios pastarojo pašaipios žinutės socialiniame tinkle „Twitter“.

„Išsakėme bendrą poziciją, kad ekonominiai karai, prekybos karai nėra tai, ko mes tikimės. Mes tikimės, kad būtų galima suderinti pozicijas“, – BNS telefonu iš Vašingtono antradienio naktį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

D. Trumpas praeitą savaitę paskelbė, kad įves 25 proc. muitą plienui ir 10 proc. muitą aliuminiui. Europos Sąjunga (ES) netrukus pareiškė, kad atsakydama apmokestins JAV produkciją, o Kinija įspėjo, jog „nesėdės sudėjusi rankų“, jeigu bus kenkiama jos interesams.

L. Linkevičiaus teigimu, šiuo metu Europa svarsto, kaip reikėtų reaguoti. Jo teigimu, Baltijos šalių ministrai JAV kolegai pabrėžė, kad „nenori konfrontacijos šioje srityje“.

Pasak ministro, preliminariais vertinimais, Lietuva „nėra tarp tų šalių, kurios labiausiai nukentėtų“ dėl naujų JAV muitų.

Ekonomistai sako, kad tiesioginis šių priemonių poveikis Lietuvos ekonomikai bus nedidelis, tačiau verslas gali prarasti dalį užsakymų ES šalyse, kurių prekyba su JAV yra aktyvesnė.

Saugumas ir gynyba

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai su JAV valstybės sekretoriumi susitiko naktį į antradienį Lietuvos laiku.

Pabrėžėme, kad esame labai dėkingi už tai, kas vyksta, tačiau norėtume nuolatinio buvimo – ar mokymų forma, ar vizitų ar pratybų.

Anot L. Linkevičiaus, susitikime jis išsakė lūkesį dėl aktyvesnio JAV karinio dalyvavimo regione.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną, JAV nedelsdamos 2014 metais atsiuntė po kelis šimtus karių į kiekvieną iš Baltijos šalių. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos buvo atitrauktos, dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijos.

„Pabrėžėme, kad esame labai dėkingi už tai, kas vyksta, tačiau norėtume nuolatinio buvimo – ar mokymų forma, ar vizitų ar pratybų“, – sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius taip pat teigė R. Tillersonui pristatęs Lietuvos siūlomą ES finansinės paramos planą Ukrainai, neformaliai vadinamą naujuoju Maršalo planu. Jo teigimu, susitikime aptarta būtinybė koordinuoti JAV ir ES taikomas sankcijas Rusijai.

Lietuviai nepasitiki

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.

Vasarį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.

Tačiau diplomatai pabrėžia, kad tapęs prezidentu D. Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.

Pernai Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas ), Estijoje – viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (Polas Rajanas).

Balandžio 3 dieną trijų Baltijos šalių prezidentus  Baltuosiuose rūmuose priims D. Trumpas. Prezidentai ketina aptarti pasirengimą liepos NATO viršūnių susitikimui, kur Baltijos šalys tikisi pažangos stiprinant oro gynybą ir karinius pajėgumus Baltijos jūroje.