2022 m. liepą Klaipėdos apygardos teismas R. Žurinską ir S. Lenkauskį pripažino nesąžiningais skolininkais, kaltais dėl nusikalstamo bankroto. Eksparlamentaras taip pat pripažintas kaltu ir dėl turto iššvaistymo.

2023 m. vasarį Apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pastarąją nutartį nuteistieji kasacine tvarka apskundė LAT. R. Žurinskas ir jo gynėjas prašė LAT panaikinti apkaltinamuosius žemesnės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba panaikinti Apeliacinio teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

S. Lenkauskis ir jo advokatas kasaciniu skundu LAT prašė panaikinti Apeliacinio teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti apkaltinamuosius žemesnių instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

LAT šiuos nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad žemenės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai.

„Įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad S. Lenkauskis ir R. Žurinskas, žinodami apie bendrovės („Jurtinga Shipping“ – ELTA) nuostolingą veiklą, sunkią ekonominę būklę ir faktinį nemokumą, sąmoningai blogai ją valdė“, – teigiama LAT nutartyje.

LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Bylos duomenimis, S. Lenkauskis, beveik penkerius metus būdamas formaliu bendrovės „Jurtinga Shipping“  direktoriumi (faktiškai jai vadovavo R. Žurinskas), sąmoningai ją blogai valdė ir taip nulėmė bankrotą bei padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Teisėsaugos duomenimis, jis su Estijos įmone pasirašė bendrovei žalingą cisternų nuomos sutartį, atnešusią 2,6 mln. eurų nuotolių, o vėliau su vienu ūkininku pasirašė 291 tūkst. eurų dydžio paskolos sutartį ir nereikalavo mokėti palūkanų, paskolos likučio. Anot teisėsaugos, dėl tokie veiksmai lėmė „Jurtinga Shipping“ bankrotą, įmonė kreditoriams liko skolinga per 2,762 mln. eurų.

Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepą buvusį Seimo narį R. Žurinską ir S. Lenkauskį pripažino nesąžiningais skolininkais, kaltais dėl nusikalstamo bankroto. Eksparlamentaras taip pat pripažintas kaltu ir dėl turto iššvaistymo.

Nei S. Lenkauskis, nei R. Žurinskas kaltės nepripažino.

S. Lenkauskiui teismas skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. R. Žurinskui skirta trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Pernai LAT atmetė eksparlamentaro S. Žurinsko kasacinį skundą prostitucijos byloje, kurioje jis pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo teisme. Už tai vyrui buvo skirta 5,6 tūkst. eurų dydžio bauda.

S. Žurinskas Seimo nariu dirbo 1993-1996 m. parlamento kadencijoje.

Klaipėdos apygardos teismas, pakeitęs išteisinamąjį apylinkės teismo nuosprendį, skyrė buvusiam politikui  5 649 eurų baudą.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, kaltinimai vyrui buvo pareikšti dėl to, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje asmenys buvo kaltinami dėl nusikalstamų veikų, tarp kurių buvo pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, prisiekęs sakyti tiesą ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad striptizo klube dirbusi mergina sūkurinės vonios kambaryje jam suteikė seksualines paslaugas, patenkindama jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau bylą nagrinėjant teisme jau nurodė, kad seksualinės paslaugos jam nebuvo suteiktos.

Pasak teismo, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, o bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apylinkės teismas jį išteisino tuo pagrindu, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Prokuratūra dėl apylinkės teismo nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą – prašė išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir vyrą nuteisti.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apygardos teismas prokuroro skundą patenkino – išteisinamąjį nuosprendį panaikino, pripažino vyrą kaltu dėl melagingų parodymų davimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad striptizo klube dirbusi mergina sūkurinės vonios kambaryje jam suteikė seksualines paslaugas.

Teisėjų kolegija nesutiko su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis neteisingai suprato aplinkybes, apie kurias buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o nuogos merginos šokį sukūrinės vonios kambaryje vertindamas kaip suteiktas seksualines paslaugas suklydo.

Apygardos teismas pažymėjo, kad kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ne tik nurodė, jog klube jam buvo „suteiktos seksualinės paslaugos“, bet ir nurodė konkretų jam suteiktos šios paslaugos būdą, todėl kalbėti apie galimą suklydimą nėra pagrindo, juolab kad kaltinamasis yra aukštąjį išsilavinimą turintis ir įmonei vadovaujantis asmuo, buvęs Seimo narys, viešai pristatomas kaip visuomenės ir politikos veikėjas, todėl abejoti jo gebėjimu suvokti, kas yra seksualinė paslauga, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia, t. y. suprasdamas, jog duoda tikrovės neatitinkančius, melagingus parodymus, ir norėdamas taip veikti, melavo, žinomai melagingai parodydamas, kad jo apsilankymo klube metu mergina jam nesuteikė seksualinių paslaugų.

Kaltinamojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymuose užfiksuoti teiginiai apie jam klube suteiktas seksualines paslaugas – lytinės aistros patenkinimą oraliniu būdu – vis dėlto yra objektyvi tiesa.

Pasak bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio teismo, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra priešingi ir prieštaringi.

„Toks jų neatitikimas negali būti paaiškinamas ir pateisinamas nei ilga bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme trukme ir nemažo laiko tarpo tarp apklausų, nei pastarojo neatsargumu ar apklausos ikiteisminio tyrimo metu susiklosčiusios situacijos nesupratimu ir galimu neteisingu įvertinimu, kaip skundžiamame nuosprendyje sprendė pirmosios instancijos teismas“, – teigia teismas.

Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryta tyčia, siekiant suklaidinti teismą ir sutrukdyti nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, dėl to skirta didesnė nei minimali bauda.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.