Laivai, nešę laisvę Europai
1944 m. liepos 25 d. iš Niujorko išvyko 120 transportinių laivų vilkstinė lydima karinio konvojaus. Ji gabeno karinę amuniciją sąjungininkams birželio 6 d. išsilaipinusiems Normandijoje.
Vilkstinės laivas, pavadintas JAV nacionalinio didvyrio, žuvusio nepriklausomybės kare, generolo Richardo Montgomerio vardu, triumuose turėjo beveik 7 tūkst. tonų sprogmenų ir šaudmenų. Trijų stiebų, 135 m ilgio garlaivis buvo vienas iš vadinamųjų „laisvės laivų“.
Antrojo pasaulinio karo metais 18 JAV laivų statyklų masiškai gamino pigius transportinius laivus, kurių kiekvienas galėjo gabenti daugiau kaip po 10 tūkst. tonų sveriantį krovinį.
Trauka: nors ir draudžiama, bet atsiranda drąsuolių, norinčių įsiamžinti prie iš vandens kyšančių „Richard Montgomery“ stiebų. / Bobleroi.co.uk nuotr.
Dėl nesudėtingos konstrukcijos tokį laivą iš atskirų blokų buvo galima surinkti vos per 42 dienas. Iš viso nuo 1941 iki 1945 m. jų buvo pastatyta 2 710. Tai buvo didžiausias laivų, pagamintų pagal vieną projektą, skaičius. Karo metais jie pastebimai padidino ginkluotės ir kitokios karinės amunicijos tiekimą antihitlerinės koalicijos sąjungininkams.
Greitai ir masiškai „kepami“ laivai nepasižymėjo patraukliu dizainu, todėl jų nuotraukos nemirgėjo žiniasklaidoje. Žurnalas „Time“ pavadino juos „bjauriaisiais ančiukais“. Sunerimęs dėl tokio prasto labai reikalingų laivų įvaizdžio, prezidentas Franklinas D.Rooseveltas siekė pakeisti visuomenės nuomonę. 1941 m. rugsėjo 27-ąją, kai gamyklas iš karto paliko 14 naujo tipo laivų, prezidentas paskelbė Laisvės laivyno diena. Pasak F.D.Roosevelto, ši nauja laivų klasė atneš laisvę Europai.
Taip atsirado bendras jų pavadinimas „Liberty ship“ („Laisvės laivas“). „Richard Montgomery“, kaip ir kiti „Liberty“ klasės laivai, buvo svarbūs gabenant karinę amuniciją sąjungininkų, britų, amerikiečių ir sovietų, pajėgoms.
Įstrigo ant seklumos
1943 m. pastatytas „Richard Montgomery“ sėkmingai kirto Atlanto vandenyną, kuriame siautėjo vokiečių povandeninių laivų „vilkų gaujos“. Pasiekęs Didžiosios Britanijos vandenis, laivas kelionę tęsė palei Škotijos ir Anglijos rytinius krantus. Kol bus suformuota nauja vilkstinė, turėjusi vykti į Prancūzijos uostą Šerbūrą, jam buvo įsakyta laukti Temzės žiotyse.
Tyrimas: 2002 m. sonaru užfiksuota laivo „Richard Montgomery“ padėtis, kur jis perskilęs į dvi dalis. / Bobleroi.co.uk nuotr.
1944 m. rugpjūčio 19 d. vakare Sautendo uosto kapitonas, atsakingas už visų laivų judėjimą Temzės žiotyse, nurodė kur turi inkaruotis amerikiečių laivas. Vėliau buvo nustatyta, kad uosto kapitonas parinko laivui pavojingą stovėjimo vietą. Kita vertus, jis neturėjo didelio pasirinkimo, nes čia ir taip jau buvo sausakimša anksčiau atvykusių laivų.
Prasidėjus potvyniui, inkarai neišlaikė „Richard Montgomery“. Srovė jį nunešė apie 250 metrų į šoną nuo laivybos kanalo.
Ankstyvą sekmadienio rytą, rugpjūčio 20 d., iš kelių netoliese prišvartuotų laivų buvo pastebėta, kad amerikiečių laivas sparčiai dreifuoja smėlio seklumos link. Sirenomis buvo signalizuojama apie pavojų, tačiau nesėkmingai. „Richard Montgomery“ budintis kapitono vyresnysis padėjėjas kažkodėl nepasivargino pažadinti kajutėje miegančio kapitono.
Nerimas: „Mail on Sunday“ straipsnis įspėja apie 1400 tonų dugne gulinčias bombas, kurios kelia didelį pavojų. / Redakcijos archyvo nuotr.
Potvynio banga užnešė laivą ant seklumos. Kai prasidėjo atoslūgis, „Richard Montgomery“ tvirtai įstrigo. Pasibaigus potvyniui, laivo krovinio svoris tapo per didelis, kad jį galėtų atlaikyti ant povandeninės smėlio kalvos pakibęs korpusas. Jis pradėjo deformuotis ir sproginėti. Žinodami, kokį krovinį jie gabena, kapitonas ir įgula staigiai apleido laivą gelbėjimosi valtimis ir plaustais.
Nuolaužos – mirtini spąstai
Praėjus trims dienoms po to, kai „Richard Montgomery“ užplaukė ant seklumos, atvyko du gelbėjimo laivai su krovikų komandomis. Jie pradėjo kraustyti mirtiną krovinį. Pirmiausia buvo ištuštinti tie triumai, kurie vis dar buvo virš vandens.
Per dvi savaites iš laivo buvo pašalinta 1 514 t sprogmenų. Rugsėjo 4 d. stiprus vėjas ir didelės bangos privertė nutraukti krovinių gelbėjimo operaciją. Besikartojantys potvyniai ir atoslūgiai kas kartą vis labiau blogino laivo padėtį. Galiausiai pakibęs ant povandeninės smėlio kalvos laivas perlūžo pusiau. Nuolaužos, pasvirusios į dešinį bortą, atsidūrė 15 m gylyje. Virš vandens liko styroti trys laivo stiebai.
Schema: „Liberty“ klasės laivų, koks buvo ir „Richard Montgomery“, profilio planas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Audringi orai laimėjo mūšį kovoje su „Richard Montgomery“ gelbėtojais. Laivas buvo prarastas. Dar tebevykstant karui, atsirado daugybė kitų neatidėliotinų reikalų. Britų vandenyse nuskendusio amerikiečių laivo gelbėjimas buvo atidėtas ateičiai. Laikas bėgo, tačiau Admiralitetas nusprendė palikti nuolaužas ir pavojingus krovinius netrikdomus.
Viena iš priežasčių, nulėmusių tokį sprendimą, buvo nevykęs bandymas neutralizuoti panašų krovinį lenkų laive „Kielce“. Pajudinus 1946 m. Folkstono uoste prie Lamanšo sąsiaurio nuskendusį laivą, įvyko sprogimas, prilygstantis 4,5 balo žemės drebėjimui pagal Richterio skalę. Jis jūros dugne paliko didžiulį kraterį ir sukėlė paniką bei chaosą Folkstono uoste. Lenkų laivo nuolaužose buvo kur kas mažiau sprogmenų. Be to, jos buvo maždaug už 3–4 jūrmylių nuo kranto ir giliame vandenyje.
Šiomis dienomis Jungtinės Karalystės ekspertai teigia, kad „Richard Montgomery“ laive likusios bombos gali sukelti dar didesnį sprogimą nei tas, kuris neseniai įvyko Libano sostinėje Beirute, sulyginęs su žeme beveik visą uostą.
Kiek ilgai tiksės bomba?
Pavojingą nuolaužą, esančią viename judriausiame Jungtinės Karalystės laivybos kelyje, supa 800 m draudžiamoji zona. Ją nuolatos stebi Jūrų ir pakrančių apsaugos agentūra. Tačiau „Medway Ports“ uostų vadovybė nerimauja, manydama, kad pavojingas skenduolis nėra taip gerai apsaugotas, kaip tvirtina valdžios institucijos.
Per pastaruosius kelis dešimt-mečius mažiausiai 22 laivai pažeidė draudžiamąją zoną. Neseniai vienas nuotykių mėgėjas įkėlė į „Facebook“ nuotrauką, kurioje jis vaizduojamas stovintis ant banglentės, kuria atplaukė, ir atsirėmęs į vieną iš vandens kyšantį laivo stiebą. Ši nuotrauka sukėlė didžiulį ažiotažą socialiniuose tinkluose.
Ką daryti su nuskendusio laivo nuolaužomis, kuriose pilna sprog- menų? Apie tai diskutuojama jau ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais šis klausimas tapo aktualesnis, nes šalia siūloma išplėsti didžiulį aerouostą, kurio pajėgumai trigubai viršytų netoliese esančio Hitrou oro uosto srautus.
Valdžia yra pasirengusi nupjauti virš vandens kyšančius laivo stiebus. 2020 m. birželį Jungtinės Karalystės Transporto departamentas paskelbė, kad ieško rangovo, kuris pašalintų laivo stiebus, nes jie „kelia pernelyg didelę įtampą likusiai laivo konstrukcijai“.
Gynybos ministerija siūlo sumokėti 5 mln. svarų sterlingų „pavojaus pinigų“ bet kuriai įmonei, pasirengusiai nulaužti rūdijančius amerikiečių „bombų laivo“ stiebus.
Pastaruosius 76 metus „Richard Montgomery“ išgulėjo Temzės žiotyse beveik nepaliestas. Dabar nemažai vietos gyventojų nerimauja, ar bandymas sutrumpinti stiebus nesukels galingo sprogimo.
