Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) per pirmuosius trejus neramaus D. Trumpo prezidentavimo metus nerodė didelio nusiteikimo inicijuoti jam apkaltos procesą. 

Tačiau politinis skandalas dėl D. Trumpo bandymo su Ukrainos pagalba apjuodinti savo potencialų varžovą 2020 metų prezidento rinkimuose demokratą Joe Bideną (Džo Baideną) perpildė aukščiausio rango demokratės Atstovų Rūmuose kantrybės taurę.

N. Pelosi antradienį paskelbė, kad šeši Atstovų Rūmų komitetai, dėl įvairių priežasčių jau atliekantys tyrimus D. Trumpo atžvilgiu, tęs darbą. Šie tyrimai bus oficialaus apkaltos tyrimo dalis.  

Niekas nėra aukščiau įstatymo.

„Prezidentas turi būti patrauktas atsakomybėn, – sakė N. Pelosi. – Niekas nėra aukščiau įstatymo.“

Daugiau nei 150 iš 235 demokratų 435 vietas turinčiuose Atstovų Rūmuose išreiškė paramą apkaltai ar iniciatyvai pradėti oficialų apkaltos tyrimą prezidento atžvilgiu. 

Nė vienas Atstovų Rūmų respublikonas nepasisakė už apkaltą. Šiuo metu respublikonai kontroliuoja Senatą, todėl mažai tikėtina, kad apkalta pavyktų.  

D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad apkalta yra „prezidento persekiojimas“ ir „raganų medžioklės šlamštas“.

Nė vienas JAV prezidentas nebuvo pašalintas iš posto apkaltos būdu. Tačiau vienas – Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas) – 1974 metais atsistatydino, kad išvengtų beveik neabejotinos apkaltos dėl Votergeito („Watergate“) skandalo. 

Richardas Nixonas / Scanpix nuotr.

Dviem prezidentams pavyko išvengti atstatydinimo per apkaltą: 1868 metais apkalta buvo surengta Andrew Johnsonui (Enfriui Džonsonui, o 1998 metais – Billui Clintonui (Bilui Klintonui), tačiau jie abu buvo išteisinti Senate.

Kaip tai vyksta?

Jeigu įstatymų leidėjai mano, kad prezidentas kaltas dėl to, kas Konstitucijoje įvardijama kaip „valstybės išdavimas, kyšininkavimas ar kitas sunkus arba nesunkus nusikaltimas“, Atstovų Rūmuose pradedama apkaltos procedūra.

Bet kuris Atstovų Rūmų narys gali pateikti rezoliuciją dėl apkaltos. Ši, kaip bet kuris kitas teisės akto projektas, siunčiama į komitetą. Procesas gali būti pradėtas ir be rezoliucijos, kaip įvyko šiuo atveju.  

Komitetas gali peržiūrėti jam pateiktus įrodymus arba pats atlikti tyrimą. 

Jei įrodymai pakankamai tvirti, komitetas parengia apkaltos straipsnių – oficialių kaltinimų prezidentui – projektą, ir šis persiunčiamas Atstovų Rūmams. 

Apkaltos straipsniams patvirtinti Atstovų Rūmuose reikia paprastos balsų daugumos.

JAV Atstovų rūmai / Scanpix nuotr.

Tada apkaltos straipsniai siunčiami Senatui, kur vyksta apkaltos procesas. Jame žemųjų Kongreso rūmų deleguoti atstovai atlieka kaltintojų vaidmenį, o prezidentas su savo advokatais pateikia gynybos argumentus.  

Procesui Senate pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

100 narių turinčiame Senate per balsavimą dėl kaltinimų pripažinti prezidentą kaltu ir pašalinti jį iš pareigų reikia dviejų trečdalių balsų. 

Jei prezidentas pripažįstamas kaltu, jo pareigas Baltuosiuose rūmuose perima viceprezidentas.

Kuo kaltinami prezidentai? 

Kaltinimai turi atitikti Konstitucijoje minimų „sunkių arba nesunkių nusikaltimų“ sąvoką, kuri yra labai plati.     

B. Clintono ir R. Nixono atvejais nepriklausomi prokurorai atliko nuodugnius tyrimus ir surinko įrodymus baudžiamiesiems kaltinimams pagrįsti.

R. Nixonas buvo išteisintas dėl trukdymo vykdyti teisingumą, piktnaudžiavimo įgaliojimais ir nepagarbos Kongresui.

B. Clintonas dėl Monicos Lewinsky (Monikos Levinski) skandalo buvo kaltinamas melagingu liudijimu ir trukdymu vykdyti teisingumą.

Billas Clintonas ir Monica Lewinsky / Scanpix nuotr.

D. Trumpui gali būti pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais už tai, kad jis esą spaudė Ukrainą atlikti politiškai motyvuotą tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio), turinčio verslo reikalų šioje Rytų Europos valstybėje. 

Specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris), vadovavęs tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, savo ataskaitoje aprašė ne vieną atvejį, kai D. Trumpas tariamai trukdė vykdyti teisingumą. Ši medžiaga taip pat turėtų būti panaudota kaltinimams paremti. 

Teisė ar politika?

Kaltinimas sunkiais ir nesunkiais nusikaltimais apima platų neteisėto elgesio spektrą, ne tik įprastus pažeidimus, numatytus Baudžiamajame kodekse.  

Pavyzdžiui, vienerių metų trukmės atostogos nėra neteisėtos, tačiau veikiausiai užtrauktų prezidentui apkaltą dėl Konstitucijos numatytų pareigų nevykdymo.  

Nors būtini tvirti įrodymai, apkaltos procedūra savo pobūdžiu iš esmės yra politinis, o ne baudžiamasis procesas.  

Per ankstesnes apkaltas buvo griežtai laikomasi partinės linijos, nors R. Nixono atveju nusikaltimai buvo tokie rimti, kad respublikonai greitai nuo jo nusigręžė.

Donaldas Trumpas / Scanpix nuotr.

Demokrato B. Clintono bylos atveju respublikonai kontroliavo visą Kongresą. Tačiau kai apkaltos straipsniai nukeliavo į Senatą, 45 demokratų senatoriai laikėsi vieningos pozicijos ir užkirto kelią apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriam buvo būtini du trečdaliai balsų.  

D. Trumpo atveju demokratai yra susiskaldę dėl politinių priežasčių.

N. Pelosi tvirtino, kad apkalta D. Trumpui pasmerkta žlugti respublikonų kontroliuojamame Kongrese ir gali pakenkti partijos pastangoms užsitikrinti viso Kongreso ir Baltųjų rūmų kontrolę 2020 metų lapkritį vyksiančiuose rinkimuose.

Kiti demokratai laikosi pozicijos, kad D. Trumpas turi būti patrauktas atsakomybėn – to esą reikalauja partijos elektoratas.  

Pastaruoju metu D. Trumpas ir jo teisininkai ėmė žarstytis teiginiais apie prezidentūros galią ir tvirtinti, esą šalies vadovo nevaržo jokie politiniai apribojimai, kuriais Vašingtone vadovaujamasi jau daugiau nei 40 metų.

D. Trumpas mano, kad prezidentas gali suteikti sau malonę, bet pagal apibrėžimą negali trukdyti teisingumui. Prezidentas neprivalo kalbėti su specialiuoju prokuroru Robertu Muelleriu, net jei šis į Baltuosius rūmus atsiunčia teismo šaukimą. Pirmadienį „Twitter“ paskyroje D. Trumpas pareiškė, kad net pati specialioji komisija pažeidžia konstituciją.

Argumentas dėl valdžios labai primena buvusio JAV prezidento Richardo Nixono žodžius. Šis per pokalbį televizijoje kartą pareiškė: „Jei prezidentas ką nors padaro, tai reiškia, kad tai nėra nelegalu.“ Vykdomoji valdžia kontroliuoja įstatymus, todėl ji pati ir yra įstatymai. Viena seka iš kito. Ar bent jau taip manė buvęs šalies vadovas.

Suprantama, R. Nixonui tai nesibaigė geruoju. Posakis „nėra nelegalu“ nuskambėjo jau po to, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų dėl Votergeito skandalo. Daugelis teisės specialistų su tokio požiūrio detalėmis nesutinka. Šiandien taip pat karštai diskutuojama, ar leistina tokia privilegija kaip malonės sau suteikimas.

Didesnis žiniasklaidos vaidmuo

Tačiau D. Trumpo politinė aplinka gerokai skiriasi nuo R. Nixono ir gali būti, kad tai atsispindi jo pareiškimuose apie valdžią – nepriklausomai nuo to, ar šie teiginiai pagrįsti. R. Nixonas negalėjo pasigirti tokia apsauga nuo apkaltos padarinių, kaip D. Trumpas. Viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, kad šiandien konservatyvioji žiniasklaida yra gerokai veiklesnė ir pasiekia nepalyginti platesnę auditoriją. Deklaruodamas neribotą valdžią D. Trumpas bando įtikinti savo rinkėjus ir šalininkus, kad Rusijos tyrimas bei su juo susiję išpuoliai prieš šalies vadovą yra neteisėti.

R. Nixonas, SIPA/Scanpix nuotr.

„D. Trumpas geba tiesiogiai pasiekti 30–40 proc. savo rinkėjų, – aiškina Virdžinijos universiteto profesorius ir istorijos tinklalaidės „Backstory“ bendraautorius Brianas Baloghas. – Dėl to jis turi galimybę atsikirsti R. Muelleriui ir kitiems.“

Tam tikra prasme D. Trumpo valdžia yra saugi, nors to ir nematyti Vašingtone, kur kartais restorane vienu metu suskamba visų lankytojų telefonai, pranešantys apie naujausius posūkius R. Muellerio byloje.

Partijos palaikymas nemažėja

Tačiau svarbiausia tai, kad D. Trumpą palaiko jo partija. Nauja „Gallup“ apklausa rodo, kad po 500 dienų prezidento pareigose didesniu partiečių palaikymu galėjo pasigirti vos vienas JAV prezidentas po Antrojo pasaulinio karo. D. Trumpą lenkia tik George`as W. Bushas, kurio populiarumą į naujas aukštumas išsviedė Rugsėjo 11-osios teroro aktai.

D. Trumpo reitingai kinta labai nežymiai. Tai gana neįprasta.

D. Trumpo reitingai kinta labai nežymiai. Kaip sako Luizianos valstijos universiteto politinės komunikacijos docentas Nathanas Kalmoe, tai gana neįprasta. Tokį stabilumą galima paaiškinti politiniu susiskaldymu: respublikonai šalies vadovą karštai palaiko, bet demokratai jo visiškai nemėgsta, o nepriklausomi politikai vertina neigiamai.

Be to, daug rinkėjų nereaguoja į skandalus. Jie balsuoja pagal tai, kaip laikosi ekonomika, kiek laiko valdančioji partija praleido valdžioje ir kitus bendrus veiksnius.

O respublikonų rinkėjų palaikymas lemia respublikonų politikų paramą Kongrese. Kol kas respublikonai kontroliuoja abejus rūmus. Lapkritį jie gali prarasti Atstovų rūmus, bet menkai tikėtina, kad demokratams pavyktų susigrąžinti valdžią Senate.

„Remiantis dabartinėmis žiniomis, šis Kongresas prezidentui D. Trumpui apkaltos nesurengs ir jo nenušalins. Abejoju, ar Senate pakaktų balsų pašalinti jį iš pareigų ir kitais metais, net jei demokratai turėtų daugumą. Nebent R. Muellerio tyrimas atskleistų naujų svarbių įrodymų, liudijančių tiesioginę D. Trumpo kaltę“, – rašo N. Kalmoe el. laiške.

Juk apkalta – ne teisinis, o politinis procesas. Jis nėra automatinis. Kad ir kokios būtų R. Muellerio išvados, jos neįjungs mašinos, kuri automatiškai pradėtų ir užbaigtų apkaltos procesą Kongrese. Ir net pritarus apkaltai Atstovų rūmuose, ją įgyvendinti galima tik surinkus dviejų trečdalių daugumos palaikymą Senate.

„Prezidentas gali pridaryti įvairiausių netinkamų dalykų, bet jei Kongreso nariai nenorės jo apkaltinti, jis nebus apkaltintas“, – el. laiške rašo Sirakjuso universiteto Maxwello pilietybės ir viešųjų reikalų mokyklos politikos mokslų docentas Stevenas White`as.

R. Muelleris, Reuters/Scanpix nuotr.

Ar galima prezidentą nuteisti?

Visai kas kita – teismo procesas. Tačiau buvęs Niujorko meras ir dabartinis D. Trumpo teisininkas Rudy Giuliani pareiškė girdėjęs, kad R. Muelleris neketina apkaltinti paties D. Trumpo, kol šis eina prezidento pareigas. Tai atitinka dabartinę Teisingumo departamento teisinę nuomonę, kad pareigas einantis šalies vadovas negali būti patrauktas atsakomybėn.

Tačiau ši pozicija nesaugo D. Trumpo administracijos narių ir artimųjų. Taigi gali būti, kad D. Trumpą ištiks R. Nixono likimas: jis bus įvardytas neapkaltintu bendrininku, o kiti atsidurs teisme. (R. Nixono administracijos vadovas H. R. Haldemanas buvo nuteistas 1,5 metų kalėjimo už priesaikos sulaužymą, sąmokslą ir trukdymą įgyvendinti teisingumą.)

Formuojasi informaciniai burbulai

Tačiau, ko gero, didžiausia D. Trumpo apsauga, kuria negalėjo pasigirti R. Nixonas, yra žodžiai ir vaizdai. Šiandien išpopuliarėjusi konservatyvioji žiniasklaida – „Fox News“, Rushas Limbaugh ir kiti pokalbių laidų vedėjai, „Breitbart“ ir kitos konservatyvios naujienų svetainės – anuomet būtų pastačiusi aukštą bangolaužį, į kurį būtų sudužusios visos Votergeito tyrimo agentūrų ir asmenybių pastangos. Įsivaizduokite, ką tokie laidų vedėjai kaip Seanas Hannity būtų padarę su prezidento patarėju Johnu Deanu, kuris atsivertė ir nutarė liudyti prieš šalies vadovą Senate. Epitetu „persimetėlis“ viskas tik prasidėtų.

Kaip sako Pensilvanijos universiteto politikos ir žiniasklaidos istorikas bei radijo pokalbių laidų politinio poveikio specialistas Brianas Rosenwaldas, konservatyviosios žiniasklaidos vaidmuo D. Trumpo gynybai yra didžiulis. Mokslininkas tvirtina, kad populiarėjant dešiniųjų pažiūrų žurnalistams ir nuomonių laidų vedėjams amerikiečiams atsivėrė galimybė gyventi pasirinktuose informaciniuose burbuluose. D. Trumpo retorika pasiekia ne „The New York Times“ nuomonių skilties skaitytojus ir „Pod Save the People“ klausytojus, o „Fox & Friends“ žiūrovus ir S. Hannity auditoriją.

Dėl to D. Trumpui visai nesunku pateikti argumentus ištikimiausiems rėmėjams. „Tai labai svarbus jį saugantis veiksnys. Kuriama visiškai alternatyvi tikrovė“, – sako B. Rosenwaldas.

Bet kas nutiks, jei informaciniai burbulai susidurs? Jei D. Trumpas laikysis pozicijos, kad niekas negali jo priversti kalbėti, bet R. Muelleris vis dėlto nusiųs teismo šaukimą? Arba jei R. Muelleris paskelbs ataskaitą, kurią demokratai laikys lemtinga, o Kongresas tik gūžtelės pečiais?

Taip gali nutikti. Tuomet rinkėjams tektų iš esmės įvertinti padėtį, kad ir kokia ta esmė, jų nuomone, būtų. O mums tektų pažiūrėti, kuo viskas baigsis.

Dangaus kūnai: saulė teka 5.43 val., leidžiasi 21.16 val. Dienos ilgumas 15.33 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 10.57 val., leidžiasi 22.54 val.

Vardadieniai:

Donatas, Drąsutis, Jogailė, Jogilė, Kajetonas, Klaudija, Sikstas.

Datos:

1858 — gimė Martynas Jankus, lietuvių švietėjas, publicistas, vienas tautinio atgimimo sąjūdžio vadovų , „Aušros“ ir „Varpo“ redaktorius, daugelio žurnalų bei laikraščių leidėjas. Mirė 1946 metais Vokietijoje.

1861 — Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

Rugpjūčio 7-oji pasaulio istorijoje:

1867 — gimė ekspresionizmo dailininkas Emilis Nolde (Emilis Noldė), daugiausiai tapęs žiaurius, religinės temos paveikslus.

1900 — Masačiūsetso valstijoje (JAV) prasidėjo pirmasis Deviso taurės vyrų teniso turnyras, kurį laimėjo amerikiečiai.

1942 — šeši vokiečiai tapo pirmaisiais diversantais, kuriems JAV įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje.

1945 — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

1963 — Didžiojoje Britanijoje įvykdytas „didysis traukinio apiplėšimas“. Nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

1974 — JAV prezidentas Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas) per televiziją paskelbė, jog dėl Votergeito skandalo rugpjūčio 9 dieną atsistatydins iš savo pareigų. R. Nixonas tapo pirmasis atsistatydinęs prezidentas JAV istorijoje.

1990 — Irakas paskelbė, jog aneksavo Kuveitą, kuris taps 19-ąja šalies provincija.

2011 — Londone, eidama 99-uosius metus, mirė Nancy Wake (Nensi Veik), ne vieną apdovanojimą pelniusi Antrojo pasaulinio karo laikų šnipė ir legendinė Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyvė, kuri dėl savo gebėjimo išlikti nesusektai pelnė „Baltosios pelės“ pravardę ir vienu metu buvo gestapo labiausiai ieškomas žmogus.

2014 — eidamas 81 metus, mirė buvęs Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentas, smuiko pedagogas Stanislovas Čepinskis.

Rugpjūčio 7-oji šou pasaulyje:

1937 — gimė JAV kino meno akademijos „Oskarais“ apdovanotas kino ir teatro aktorius Dustinas Hoffmanas (Dastinas Hofmanas).

1958 — gimė Bruce'as Dickinsonas (Briusas Dikinsonas), grupės „Iron Maiden“ muzikantas.

1960 — gimė TV serialo „X failai“ žvaigždė Davidas Duchovny (Deividas Duchovnis).

1987 — Los Andželo teisėjas atmetė ieškinį prieš Ozzy Osbourne (Ozį Ozborną). Ieškinį pateikė tėvai paauglio, kuris nusižudė klausydamasis Ozzy dainos „Suicide Solution."

1995 — susituokė reperis LL Cool J (LL Kūl Džei) ir Simone Johnson (Simon Džonson).

2005 — Peteris Jenningsas (Piteris Dženingsas), kuris daugiau kaip du dešimtmečius vedė geriausiu laiku transliuojamą „ABC News“ laidą, savo namuose Niujorke mirė nuo plaučių vėžio.

2009 — mirė JAV dainininkas ir dainų kūrėjas Willy DeVille (Vilis DeVilis), kuris vadovavo 8-ojo dešimtmečio Niujorko pankų grupei „Mink DeVille“ o paskui pradėjo solinę karjerą. Muzikantui buvo 55 metai.

2009 — JAV aktorius Danielis Baldwin (Danielis Boldvinas) ir jo žmona Joanne (Džoan) Los Andžele susilaukė dukros Finley Rae Martineau Baldwin (Finli Re Martino Boldvin).

2010 — būdamas 80 metų vienoje Paryžiaus ligoninėje mirė Prancūzų aktorius Bruno Cremeris (Brunas Kremeris), kurį labiausiai išgarsino policijos inspektoriaus Žiulio Megrė vaidmuo.

2010 — britų popmuzikos žvaigždė Robbie Williamsas (Robis Viljamsas) Los Andžele vedė savo draugę Ayda Field (Aidą Fild).

2010 — supermanekenė Kate Moss (Keit Mos) slapta ištekėjo už savo draugo rokerio Jamie Hince'o (Džeimio Hinso).

Legendinis buvęs „The Washington Post“ redaktorius Benas Bradlee (Benas Bradlis), kuris kuravo reportažus apie Votergeito skandalą, nuvertusį JAV prezidentą Richardą Nixoną (Ričardą Niksoną), antradienį mirė. Jam buvo 93-eji.

B.Bradlee, kuris mirė dėl natūralių priežasčių namuose Vašingtone, savo laikraštyje ir apskritai žiniasklaidoje palieka ilgalaikę žymę. Redaktorius, kuris buvo Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) draugas, vadinamas genijumi ir giriamas už „armijos drąsą“.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuris pernai įteikė B.Bradlee Prezidento laisvės medalį, pareiškė užuojautą ir sakė, kad šiam spaudos žmogui „žurnalistika buvo daugiau nei profesija, tai buvo viešasis gėris, gyvybiškai svarbus mūsų demokratijai“.

1968-1991 metais, kai vadovavo laikraščiui, B.Bradlee įkvėpė reporterius, kad jie „papasakotų istorijas, kurias reikėjo papasakoti, istorijas, kurios padėjo mums truputį geriau suprasti mūsų ... pasaulį“, pridūrė prezidentas.

B.Bradlee žmona, buvusi „The Washington Post“ reporterė Sally Quinn (Sali Kvin) praėjusį mėnesį atskleidė, kad B.Bradlee buvo diagnozuota silpnaprotystė.

Donaldas E.Grahamas (Donaldas E.Grejemas), kuris buvo „The Washington Post“ leidėjas ir B.Bradlee bosas, sakė: „Benas Bradlee buvo geriausias savo laikų Amerikos laikraščių redaktorius ir padarė didžiausią poveikį savo laikraščiui, palyginti su bet kuriuo kitu šiuolaikiniu redaktoriumi“.

D.E.Grahamo motina Katharine Graham (Katarin Grejem) buvo „The Washington Post“ leidėja tuo metu, kai B.Bradlee jauniems reporteriams Bobui Woodwardui (Bobui Vudvardui) ir Carlui Bernsteinui (Karlui Bernsteinui) pavedė tirti įsilaužimą į Demokratų partijos štabą, įsikūrusiame Votergeito rajono biurų ir įstaigų komplekse.

Jų straipsniuose buvo atskleista didžiulė sekimo ir purvinų triukų schema, o tolesni reportažai nulėmė R.Nixono apkaltą ir atsistatydinimą 1974 metais, taip pat – dešimčių administracijos pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.

„Benas buvo tikras draugas ir genialus lyderis žurnalistikos (srityje)“, – sakoma bendrame C.Bernsteino ir B.Woodwardo pareiškime, kuris po pranešimų apie B.Bradlee mirtį pasirodė „The Washington Post“ interneto svetainėje.

„Vienas tvirtas jo principas buvo tiesos paieškos ir tų paieškų būtinybė. Jis turėjo armijos drąsą“, – sakoma pareiškime.

B.Bradlee dirbant redaktoriaus poste laikraštis už straipsnius apie Votergeito skandalą pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją, be to, suvaidino vaidmenį teisiškai pasiekiant, kad būtų paskelbti Pentagono dokumentai, atskleidę politinius manevrus prieš prasidedant Vietnamo karui.

JAV prezidento Richardo Nixono (Ričardo Niksono) prezidentavimo metais Baltuosiuose rūmuose darytų telefoninių pokalbių ir paskutinis susitikimų slaptų įrašų rinkinys turėtų būti paviešintas trečiadienį, užbaigiant slaptų pasiklausymo įrašų viešinimo kampaniją.

Ši dalis - paskutinė iš Nacionalinės archyvų ir įrašų administracijos saugotų dokumentų, kuriuos sudaro 3 tūkst. valandų R.Nixono pokalbių, įrašytų nuo 1971 metų vasario iki 1973 metų liepos mėnesio. Joje pateikiami paskutinių trijų itin neramių mėnesių įrašai, kai prezidento atsistatydinimo pareikalavęs Votergeito skandalas jau ėjo į pabaigą.

Tačiau jis vis tiek tęsė taikos derybas su sovietais ir toliau šiltino santykius su Kinija.

Rinkinyje yra juostos, įrašytos nuo 1973 metų balandžio 9 dienos, baigtos įrašinėti 1973 metų liepos 12 dieną – likus dienai iki pranešimo Senato komitetui apie slaptą įrašymo sistemą.

Taip pat bus paskelbta 140 tūkst. puslapių dokumentų, iš kurių daugiau nei 30 tūkst. dar neseniai buvo įslaptinti, tarp jų ir žvalgybos dokumentai, susiję su Vietnamo karu.

Dar 700 valandų R.Nixono įrašų ir toliau liks nepasiekiami visuomenei arba bus riboto naudojimo, atsižvelgiant į grėsmes nacionaliniam saugumui ar saugant asmenų privatumą.

Anksčiau paviešinti įrašai parodė prezidentą kaip paranojišką asmenybę. 2009 metais paskelbtuose įrašuose matyti, kad ramybės jam neduoda įtariamai dėl Kennedy šeimos. Jis nurodė sekti Tedą Kennedy (Tedą Kenedį), tikėdamasis jį pričiupti kokioje nors istorijoje.

Trečiadienį skelbiamas rinkinys turėtų būti ne mažiau informatyvus – jame įrašyti R.Nixono pokalbiai su ilgamečiu diplomatu Henry Kissingeriu (Henriu Kisindžeriu), trimis būsimais prezidentais ir brazilų futbolo žvaigžde Pele.

1973 metais R.Nixonas buvo susitikęs su Sovietų Sąjungos lyderiu Leonidu Brežnevu – tai buvo vienintelis valstybės vadovų susitikimas, kurį įrašė prezidentūros pasiklausymo sistema. L.Brežnevo vizitas buvo atsakas į prieš metus vykusį R.Nixono vizitą Kremliuje ir buvo laikomas pirmuoju taikos derybų su sovietais bandymu per šešerius metus.

R.Nixonas, kuriam grėsė apkalta ir galima baudžiamoji atsakomybė, atsistatydino 1974 metų balandžio 4 dieną, praėjus kiek mažiau nei metams nuo paskutinio padaryto įrašo.