Išgyventi nevaizduojant

2019-ieji – metai, kai minime net dvi vokiečių kompozitoriaus R.Strauso sukaktis: 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Vakarų Europos muzikos istorijoje jis pasižymėjo ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip itin talentingas dirigentas, eruditas ir subtilaus kritinio mąstymo asmenybė, davusi pradžią ne tik ekspresionistinio stiliaus muzikai, bet ir pakeitusi muzikos atlikimo kultūrą.

"R.Strausso muzika labai tikra. Ją reikia atlikti labai jausmingai – nieko nevaizduojant, o tiesiog gyvenant ja kiekvieną sekundę. Tai jausmo ir meilės muzika", – apie R.Strausso kūrybą mąsto koncerte dainuosianti latvė mecosopranas A.Lebedyantseva.

R.Strausso vardas neatsiejamas nuo orkestrinės muzikos šedevrų – jis puikiai žinojo simfoninio orkestro galimybes, tad kompozitoriaus opusuose dera veržli fantazija ir "mocartiška" precizija, atsiskleidžia grafinis linijų raiškumas, o kartu ir polifonijos meistriškumas.

Jis buvo bene pirmasis kompozitorius, savo kūrinių programoms naudojęs filosofinius veikalus, kurių vienas žymiausių – simfoninė poema "Štai taip Zaratustra kalbėjo", skambėsianti ir balandžio 13-osios koncerte. Šis orkestrinis šedevras – Friedricho Nietzsche's filosofinio veikalo tokiu pačiu pavadinimu muzikinė interpretacija. Smuiko solo partiją grieš Rasa Vosyliūtė.

Paskutinės dainos

Balandžio 13-ąją taip pat skambės vokalinis ciklas "Keturios paskutinės dainos" – tarytum ilgametės R.Strausso kūrybos apibendrinimas, paprastumo ir sublimacijos kombinacijos pavyzdys. Šis vokalinis ciklas – tai kompozitoriaus gulbės giesmė: kupinas simbolių, filosofijos, meilės gyvenimui ir žmonai sopranui Pauline de Ahna, tad iš vokalistės jis reikalauja ne tik vokalinės, bet ir gyvenimiškos brandos, o kartu tai ir vienas gražiausių vokalinės muzikos pavyzdžių muzikos istorijoje.

Jo muzika tarsi sako atlikėjui: "Leisk man įsiskverbti į tavo širdį, tekėti tavo venomis ir pripildyti tave spalvomis".

"Jo muzika tarsi sako atlikėjui: "Leisk man įsiskverbti į tavo širdį, tekėti tavo venomis ir pripildyti tave spalvomis", – mintimis apie R.Strausso vokalinę kūrybą dalijosi A.Lebedyantseva. Jos nuomone, kompozitorius savo kūryboje kalba apie labai gyvenimiškus ir suprantamus dalykus – meilę, aistras, netektis ir išsiskyrimus. Tačiau nuo kitų kompozitorių jį skiria neįtikėtina gelmė ir filosofinis atspalvis. "Man jo muzika – labai jaudinanti, gili ir sudėtinga. O tuo pačiu ir labai maloni", – sakė ji.

Vokalinę "Keturių paskutinių dainų" partiją atliks naujosios kartos Lietuvos operos solistė, dviejų Auksinių scenos kryžių laimėtoja V.Miškūnaitė. Naująją Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primadoną yra pamėgusi ne tik publika, bet ir muzikos kritikai – spaudoje ji tituluojama operos gulbe. Daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė operos solistės karjerą pradėjo 2012 m. pabaigoje, kai Rozalindos vaidmeniu sėkmingai debiutavo naujai LNOBT pastatytoje Johanno Strausso operetėje "Šikšnosparnis".

"Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti", – duodamas interviu Austrijos televizijai apie V.Miškūnaitę sakė Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius Jürgenas Flimmas, stebėjęs solistę Giuseppe Saverio Mercadante operos "Apleistoji Didonė" premjeroje.

Jausmų pliūpsniai

LNSO rengiamą muzikos šventę vainikuos koncertinis R.Strausso operos "Rožės kavalierius" fragmentų atlikimas. Po skandalą sukėlusių vienaveiksmių operų "Salomė" ir "Elektra" R.Straussas ūmai pasuko stiliaus skaidrinimo link, todėl operoje "Rožės kavalierius" tarsi juntamas Wolfgango Amadeus Mozarto šešėlis. "Jeigu negalime rašyti muzikos taip švariai kaip W.A.Mozartas, pabandykime bent kurti taip pat lengvai", – kadaise pasakė kompozitorius.

Vis dėlto greta grakštaus lyrizmo ir melancholiško mąslumo išlieka R.Straussui taip būdingi netikėti siužeto vingiai, šiurkštoko humoro apraiškos, ryškiai juntamos ir komiškoje operoje "Rožės kavalierius", kurios fragmentus su maestro M.Pitrėno diriguojamu LNSO koncerte atliks solistės V.Miškūnaitė, G.Gelgotė ir A.Lebedyantseva.

Šią komišką operą komponuodamas lengvu klasicizmo stiliumi R.Straussas į atlikėjų sudėtį įtraukė tris moteriško balso tipus – lyrinį sopraną Sofiją, dramatinį sopraną Maršaliną ir mecosopraną Oktavianą. Bene labiausiai intriguojantis tikriausiai yra pastarasis, mat vyro partija senu operos papročiu parašyta moteriškam balsui.

Koncerte Oktaviano arijas dainuosianti A.Lebedyantseva prisipažino, jog šis vaidmuo – jos svajonė, tačiau muzikinėje literatūroje toli gražu nėra vienas lengviausių. "Visas atlikimo sudėtingumas slypi pasažuose, per kuriuos dainininkai turi perteikti klausytojui operos atmosferą – kompozitoriaus sumanytą intrigą", – sakė ji. Ir pridūrė, kad operos muzikoje – labai daug įvykių, tad vokalistams tenka nelengva užduotis išgyventi itin daug jausmų, kurie išsiskleidžia finaliniame meilės trikampio trio, peraugančiame į visiškai kontrastingą duetą.

Būtent šis finalinis "Rožės kavalieriaus" trio tikriausiai ir taps bene pagrindine koncerto intriga – Sofijos vaidmenį atliksianti G.Gelgotė, itin besižavinti R.Strausso orkestriniais ir vokaliniais opusais, pasidalijo įspūdžiais, išgyventais stebint Niujorko Metropoliteno operos "Rožės kavalieriaus" pastatymą su garsiąja Renée Fleming. "Man atrodė, kad finalinis trio yra tokio begalinio grožio, kad galima pakilti ir skristi. Esu laiminga, kad dalyvausiu šios muzikos atlikime su LNSO. Taip pat ir klausytojams linkiu patirti tokį pat gražų muzikinį skrydį!" – sakė ji.

Kas? Koncertas "Richard Strauss gala koncertas". Dalyvauja LNSO (dirigentas M.Pitrėnas), solistės V.Miškūnaitė (sopranas), G.Gelgotės (sopranas), A.Lebedyantseva (mecosopranas).

Kur? Koncertų salėje "Compensa".

Kada? Balandžio 13 d. 19 val.

Prie dirigento pulto stovės orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Baltijos Asamblėjos meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas.

Šiame „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncerte dainuos net trys solistės: sopranai Viktorija Miškūnaitė, Gunta Gelgotė ir mecosopranas Anastasia Lebedyantseva.

Spinduliuojantis deimantas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primadona, publikos numylėtinė, spaudos tituluojama operos gulbe V.Miškūnaitė – daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė. „Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – taip apie šią artistę atsiliepė režisierius Jürgenas Flimmas. V.Miškūnaitė net du kartus įvertinta aukščiausiu šalies teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi ir pripažinta geriausia Lietuvos metų operos soliste. V.Miškūnaitės balsu žavėjosi Leipcigo koncertų salės „Gewandhaus“ klausytojai, ji surengė pasirodymus įvairiuose teatruose bei festivaliuose Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Anot pačios solistės, muzika yra jos didžiausia gyvenimo aistra.

Studijavo Lietuvoje

Iš Latvijos kilusi ir Lietuvoje gyvenanti G.Gelgotė išsiskiria itin subtiliu koloratūriniu sopranu. Po studijų Rygoje ji atvyko į Vilnių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė vokalinio meno magistrantūrą. Dainininkė yra parengusi vaidmenų Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre, surengė pasirodymų su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dalyvavo keliuose „Vilnius City opera“ ir LNOBT pastatymuose. Taip pat G.Gelgotė yra aktyvi šiuolaikinės muzikos atlikėja.

A.Lebedyantseva baigė vokalo bakalauro studijas Latvijos J.Vitolio muzikos akademijoje, o solinio dainavimo magistro diplomą įgijo LMTA. Šiuo metu ji yra kviestinė LNOBT solistė.

Vadovauja dviem orkestrams

Jau antrus metus maestro M.Pitrėnas gyvena ir Lietuvoje, ir Šveicarijoje, nes, be vadovavimo LNSO, jis yra Sankt Galeno teatro vyriausiasis dirigentas. Jo vadovaujamas LNSO kasmet surengia maždaug 50 koncertų Filharmonijos Didžiojoje salėje ir kitose Lietuvos scenose, dažnai gastroliuoja užsienyje – muzikavo daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Pietų Amerikoje, Pietų Korėjoje. Orkestrui dirigavo istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, su juo koncertavo daug žymių įvairių kartų ir tautybių atlikėjų. LNSO sukauptame repertuare – praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai ir moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.

Tikra muzikos šventė

R.Straussas buvo ne tik talentingas austrų kompozitorius, bet ir dirigentas, subtilaus kritinio proto asmenybė, padariusi didelį poveikį savo epochos muzikos menui ir atlikimo kultūrai. Pagrindinis jo dėmesio objektas buvo milžiniškas orkestras. Kompozitorius puikiai išmanė simfoninio orkestro galimybes ir jomis naudojosi. Jis sukūrė daugiau kaip 20 stambių orkestrinių veikalų, tarp kurių – simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Šio kūrinio muzikinės interpretacijos objektu tapo filosofinis Friedricho Nietzsche’s veikalas.

Kita programoje skambėsianti kompozicija – tai didžiųjų pasaulio sopranų pamėgtas vokalinis ciklas „Keturios paskutinės dainos“. Jis yra tarytum ilgametės R.Strausso kūrybos apibendrinimas, dar vienas ir jau paskutinis instrumentuotės meistro triumfas. Kūrinio solo partiją dainuos V.Miškūnaitė.

Muzikos šventę apibendrins bene žymiausios R.Strausso operos „Rožių kavalierius“ fragmentų koncertinis atlikimas. Po skandalą sukėlusių vienaveiksmių operų „Salomė“ ir „Elektra“ R.Straussas pasuko „stiliaus skaidrinimo“ link, todėl operoje „Rožių kavalierius“ tarsi juntamas „dieviškojo Mozarto“ šešėlis. Vis dėlto greta grakštaus lyrizmo ir melancholiško mąslumo išlieka R.Straussui taip būdingi netikėti siužeto vingiai, šiurkštoko humoro apraiškos. Koncerte skambės simfoninė siuita ir finalinis Sofijos, Maršalienės ir Oktaviano trio – dainuos V.Miškūnaitė, G.Gelgotė ir A.Lebedyantseva.