Baltijos šalys – tarp lyderių

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.

Kai kuriose šalyse ši problema laikoma rimtu nusikaltimu, už tai baudžiama laisvės apribojimu ir milžiniškomis baudomis, kitose – įstatymai gerokai švelnesni. Situaciją galėtų optimizuoti bendras valstybių požiūris į ridos klastojimą, panašūs įstatymai ir atviresnis keitimasis sandorių duomenimis.

8,3 proc. visų Lietuvoje tikrintų automobilių buvo suklastota rida, Estijoje tokių transporto priemonių dalis siekė 7,8 proc., o Latvijoje – 12,9 proc.

Baltijos šalys jau daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose ridos klastojimo atvejų daugiausia.

Lietuvos teisės aktuose už ridos klastojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nuo 2023 m. liepos 7 d. suklastota automobilio rida buvo pradėta laikyti nedideliu trūkumu, o praėjus dvejiems metams po šio sprendimo įsigaliojimo ji bus laikoma kritiniu trūkumu, dėl kurio automobilis taps netinkamas eksploatuoti eisme. Nors įstatymai aiškiai apibrėžia atsakomybę už ridos klastojimą, atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų rinkoje vis dar pasigendama.

Panaši tendencija vyrauja ir kitose šalyse.

Latvijoje privatiems asmenims už automobilio, kurio rida suklastota, pardavimą taikoma 100 eurų bauda, o juridiniams – 1 tūkst. eurų. Asmenims, kurie teikė odometro rodmenų klastojimo paslaugas, bauda siekia 200 eurų, o įmonėms – 2 tūkst. eurų.

Atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų Lietuvos rinkoje vis dar pasigendama.

Estijoje nėra specialių ridos klastojimo įstatymų. Ši veikla traktuojama kaip ir bet kuris kitas sukčiavimo atvejis ir gali užtraukti baudą arba kalėjimą iki trejų metų.

Nuostolių – milijonai eurų

„carVertical“ duomenimis, jeigu visi ridos klastojimo atvejai būtų identifikuoti, o visiems kaltininkams būtų pritaikytos hipotetinės 3 tūkst. eurų baudos, Lietuvos biudžetas kasmet pasipildytų apie 66,9 mln. eurų.

„Baudų surinkimas yra viena, tačiau visai kas kita būtų sukurti gerąją praktiką arba precedentą. Tikėtina, kad perspektyvoje tai padėtų spręsti ridos klastojimo problemą ir suteiktų daugiau skaidrumo skylėtai naudotų automobilių rinkai“, – sakė automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

„carVertical“ skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl ridos klastojimo šalies vairuotojai patiria apie 48,5 mln. eurų nuostolių per metus.

Dauguma valstybių už ridos klastojimą taiko baudas ir net laisvės atėmimą, tačiau įstatymai skiriasi.

Prancūzijoje sukčiams gresia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, Ispanijoje – iki pusketvirtų, Italijoje – iki trejų, o Vokietijoje – iki vienų.

Vis dėlto maksimalios bausmės taikomos itin retai ir dažniausiai apsiribojama baudomis.

Tačiau net ir griežtos bausmės neatgraso nusikaltėlių nuo ridos klastojimo. Ši tendencija ypač juntama Rytų Europoje, kurioje istoriškai ridos klastojimas daug labiau paplitęs nei Vakarų Europoje dėl mažesnės perkamosios galios, didelio importo ir senesnio automobilių parko.

Ledkalnio viršūnė

Už ridos klastojimą daugumoje šalių baudžiama griežtai, tačiau teisme įrodyti, kad odometro rodmenys buvo tyčia pakoreguoti, sudėtinga.

Slovakijoje vienam automobilių pardavėjui už ridos klastojimą 2023 m. buvo skirta 35 tūkst. eurų bauda, tačiau tai – išskirtinis atvejis.

Vengrijoje 500 tūkst. km ridą pakoregavęs asmuo buvo nubaustas 630 eurų bauda, kuri net neatperka tokį automobilį įsigijusio vairuotojo permokos.

Latvijoje per pastaruosius trejus metus už ridos klastojimą nebuvo nubaustas nė vienas asmuo.

Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti keli atvejai, kai sukčiams buvo skirtos 4–5 tūkst. svarų sterlingų baudos. Visgi, turint galvoje, kad regione kasmet suklastojama šimtų tūkstančių automobilių rida, tai tik ledkalnio viršūnė.

Prancūzijoje už ridos klastojimą nubaustas asmuo sulaukė 1 tūkst. eurų baudos ir buvo įkalintas šešiems mėnesiams. Tačiau ši 2014-ųjų istorija tik parodė, kad dauguma ridos klastojimu užsiimančių pavienių asmenų ar įmonių jaučiasi nebaudžiami.

Prancūzijoje deklaruojama, kad bauda už ridos klastojimą gali siekti iki 300 tūkst. eurų ir tai yra didžiausia bauda, galimai taikoma už tokį nusikaltimą.

„Visi nori vairuoti BMW. Bent jau toks įspūdis susidaro. Pažvelgus į Lietuvos rinką, matome, kad pagal naudotų automobilių sandorių skaičių pirmauja „Volkswagen“, tačiau ant kulnų lipa BMW. Nors ekonominės klasės automobilį mes lyginame su premium segmentu, bet visiems, pasirodo, norisi sėsti prie BMW vairo“, – šyptelėjo pašnekovas.

„Subaru Outback“ taip pat atsidūrė penketuke, nors ir nelabai garbingame. Ekspertas spėjo, kad taip nutiko dėl to, kad šio modelio automobiliai yra itin gerai perkami iš JAV aukcionų. Todėl gali būti, kad tokius automobilius parsiplukdę nesąžiningi perpardavėjai, tiesiog mato kaip galimybę papildomai padidinti savo pelno maržą. Kitaip tariant, už kelių šimtų eurų vertės ridos suklastojimo procesą galima labai reikšmingai padidinti automobilio vertę.

„Analizavome apie pusę milijono tikrintų automobilių – kaip atrodė jų kainos prieš ridos klastojimą ir po. Nustatėme, kad automobilio vertė gali pasikeisti, kai rida sumažinama. Matėme ir tokių atvejų, kai buvo maždaug šešiais tūkstančiais eurų padidinta automobilio vertė, tada, kai rida sumažinama“, – pasakojo M. Buzelis.

Jei valstybės tarpusavyje keistųsi duomenimis, tai tas tikrai padėtų ir sumažintų nusikaltimo mastą.

Pasak jo, ridos klastojimo problema Lietuvoje yra įsišaknijusi, todėl išnykti galėtų tik per labai daug metų. „Jei valstybės tarpusavyje keistųsi duomenimis, tai tas tikrai padėtų ir sumažintų nusikaltimo mastą. Nėra įvykusio normalaus precedento, kai žmogus, suklastojęs ridą, atsidurtų nelaisvėje. Netgi, taip sakoma, kad ridos klastojimas yra nematomas nusikaltimas. Labai sunku išsiaiškinti, kas atsuko. Pirkėjams yra ne taip svarbu aiškintis, kas atsuko, ar eiti prie to, – reikėtų tiesiog vengti tokio automobilio“, – patarė ekspertas.

Jo teigimu, jei rekordiškai – 820 tūkst. km, nuvažiavusio automobilio rida bus atsukta iki 200 tūkst. km, tai pirkėjas, nusipirkęs tokį automobilį, bus visiškai pametęs vadinamąjį aptarnavimo grafiką, ir tik laiko klausimas, kada automobilis ims byrėti bei pavirs visiška finansine katastrofa.

„Apie 16 proc. visų automobilių, tikrinamų internete pagal VIN kodą, yra suklastota rida. Jų gali būti kur kas daugiau. Problema yra tarptautiniai sandoriai, kai vienoje šalyje nuperkamas automobilis, keliauja į kitą valstybę. Tuo metu ir vyksta ridos klastojimas. Kitu atveju, ridos klastojimą būtų pernelyg lengva išaiškinti, nes kas dvejus metus reikia pereiti techninę apžiūrą ir jei pasimatytų, kad rida buvo sumažėjusi, – viskas aišku“, – pabrėžė M. Buzelis.

Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama 37 tūkst. eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimu. „Ten, mano žiniomis, yra įvykę tokių precedentų, kai žmonės pateko už grotų už tai, kad atsuko ridą. Pas mus, Lietuvoje, ta problema nėra labai didelis prioritetas. Tai pareikalaus labai daug laiko, kol su tuo susitvarkysime“, – spėjo pašnekovas.

Pirmauja BMW

Automobilių istorijos patikros platformos "carVertical" specialistai išnagrinėjo per 0,5 mln. ataskaitų, pateiktų nuo 2019-ųjų spalio iki 2020-ųjų spalio.

Duomenys surinkti iš skirtingų rinkų – Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Latvijos, Bulgarijos, Ukrainos, Serbijos, Vokietijos, Kroatijos, Rusijos, Lietuvos, JAV.

Tyrimo rezultatai liudija: dažniausiai klastojamos vokiškų automobilių – BMW, "Audi", "Volkswagen" – ridos. Sukčių dėmesio nestokoja nei senesni, nei naujesni modeliai, daugumą sudaro dyzeliniai automobiliai.

Populiariausių klastočių penketuką sudaro 7-os serijos BMW (34 proc. atvejų), BMW X5 (29,5 proc.), 5-os serijos BMW (27,5 proc.), 3-ios serijos BMW (21 proc.) ir BMW X3 (17,1 proc.).

Iš Vakarų – į Rytus

BMW modelių rida klastojama, kai automobilių amžius 10–15 metų. "Mercedes-Benz" E klasės odometrai "koreguojami" dar senesniems modeliams – ypač pagamintiems 2002–2004 m.

"Volkswagen Passat", "Škoda Superb" ir "Škoda Octavia" ridos dažniausiai atsukamos per pirmą automobilių eksploatacijos dešimtmetį.

Vakarų šalių vairuotojai parduoda dyzelines transporto priemones su itin didele rida, bet tokie automobiliai į Rytų Europos rinką atkeliauja stebuklingai atjaunėję.

"Audi A6", "Volkswagen Touareg" ir E klasės "Mercedes-Benz" ridos klastojamos dažniausiai tik dyzelinėms jų versijoms. Benzininės versijos su nelegaliomis ridos korekcijomis sudaro vos kelis procentus.

Pavyzdžiui, dyzelinio 7-os serijos BMW – 77,7 proc. klastojimo atvejų, benzininio – 22,3 proc., dyzelinio "Audi A6" – net 97,5 proc., tačiau benzininio – vos 2,5 proc.

Lietuva – ne išimtis

Ridos klastojimo atvejai dažniausiai fiksuojami Centrinėje ir Rytų Europoje.

"carVertikal" duomenimis, kas dešimtas naudotas automobilis Latvijoje (10,50 proc. atvejų) ir Rumunijoje (11,50 proc.) gali būti su suklastotais odometro rodmenimis.

Lietuva – tarp liūdnos statistikos prizininkių (10,54 proc.).

Dvigubai mažiau ridos klastojimo atvejų fiksuojama Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.

Nesąžiningi naudotų automobilių pardavėjai rečiausiai ridos korekcijų imasi Prancūzijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje ir JAV.

Pigu ir lengva

Autoplius.lt surengta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) vairuotojų ridą laiko svarbiu naudoto automobilio kriterijumi. Šiek tiek mažiau nei pusė (45 proc.) apklaustųjų tvirtino, prieš pirkdami automobilį, tikrinantys jo ridą. Skelbimų portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, įvežto automobilio pardavimą neretai lydi neskaidrūs procesai.

"Girdėjome šimtus atvejų, kai žmonės skundėsi įsigiję automobilį su paslėptais defektais, suklastota rida ar net padirbta serviso istorijos knygele. Susidaro įspūdis, kad į pirkimo procesą vairuotojai žiūri per pirštus, nė neįtardami, kad gali būti apgauti. Apklausa atskleidė, kad net 64 proc. respondentų vienaip ar kitaip yra susidūrę su ridos klastojimo problema", – tvirtina M.Buzelis.

Ridą fiksuojantis odometras iš esmės nurodo galimą transporto priemonės nusidėvėjimą ir labai dažnu atveju atspindi automobilio būseną. Tačiau suklastoti ridą yra labai paprasta ir pigu, o nesąžiningus perpardavėjus domina kuo paprastesnė galimybė savo automobilį parduoti kuo brangiau. Ne paslaptis, kad, priklausomai nuo automobilio modelio, rinkoje ridos korekcijos paslaugos kainuoja nuo 40 iki kelių šimtų eurų.

Transporto skelbimų portalas nustatė, kad kas dešimtam vairuotojui 150 tūkst. km rida jau yra per didelė, renkantis naudotą automobilį. Kas penktas respondentas pažymėjo, kad nesirinktų automobilio su 250 tūkst. ar didesne kilometrų rida, o beveik trečdalis apklaustųjų atsisako transporto priemonės, kurios odometras rodo didesnį skaičių nei 300 tūkst. km. Įdomu tai, kad 18,2 proc. apklausos respondentų teigė, nekreipiantys dėmesio į ridą.

Nepagautas – ne vagis

Ridos klastojimo atvejų nemažėja dėl vienos labai elementarios priežasties – pernelyg sudėtingo kaltinamųjų nustatymo ir įrodymų trūkumo.

"Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sudėtinga užfiksuoti ridos klastojimo atvejus – sudėtinga pasakyti ir nustatyti, kurioje šalyje buvo galbūt suklastota rida – ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį. Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino. Taip pat asmuo gali teigti, kad pakeistas prietaisų skydelis ar panašiai", – tvirtina Policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Policijos departamento atstovas R.Matonis atskleidžia, kad per 2018 m. dėl ridos klastojimo buvo pradėti penki ikiteisminiai tyrimai, o 2017 m. – aštuoni. M.Buzelis pastebi, kad tokie skaičiai – tik lašas jūroje ir tikrosios ridos klastojimo apimties šalyje neatspindi.

Ramūnas Matonis. Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Atsukta rida

"Kartais pastebime net tokius atvejus, kada parduodami automobilius žmonės netyčia įdeda kelias nuotraukas, kuriose skiriasi prietaisų skydelyje matoma rida. Būna ir taip, kad skirtumas tarp dviejų nuotraukų siekia daugiau nei 100 tūkst. km. Automobilio ieškantys vartotojai mūsų klientų aptarnavimo specialistams greitai praneša apie galimus sukčiavimo atvejus ir operatyviai blokuojame tokius skelbimus", – komentuoja M.Buzelis.

Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida.

Problemos dydį labai gerai atspindi ir pasaulinį automobilių istorijų registrą kuriančių lietuvių startuolio "carVertical" analizė. "Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida. Mūsų duomenimis, vidutiniškai rida atsukama 72 tūkst. km, o tarp dažniausiai klastojamų automobilių patenka "Volkswagen", "Audi" ir "Ford" modeliai", – tvirtina "carVertical" produktų ir inovacijų vadovas Arnoldas Vasiliauskas.

Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo, dešimtadalis iš visų nuolatinei registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių sudaro apie 16 tūkst. automobilių per metus. "Tai leidžia suvokti ridos klastojimo problemos mastelį Lietuvoje", – akcentuoja Matas Buzelis.

Bergždžias darbas

Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" specialistai pastebi, kad padėtis yra sudėtingesnė, todėl vien tik atliekant ekspertizę permainų pasiekti greičiausiai nepavyktų. "Transeksta" informacinėje sistemoje kaupiami duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 15 tūkst. lengvųjų automobilių, kurių rida sprendžiant iš 2017-aisiais ir 2015-aisiais surašytų patikros protokolų yra sumažėjusi daugiau nei 30 tūkst. km.

Tačiau akivaizdu, kad yra daugybė transporto priemonių, kurių odometrų paklaidos kur kas didesnės. Net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais (dėl objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį naujame odometre turėtų būti nustatomi realūs parodymai), tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais. Todėl visų pirma reikėtų užtikrinti informacijos keitimąsi tarp atskirų institucijų ir iš esmės peržiūrėti kontrolės mechanizmą.

Dabar pasigirdę siūlymai tokiais atvejais skirti ekspertizę iš tiesų būtų bergždžias darbas ir beprasmis pinigų leidimas, nes, kaip rodo patirtis, odometro parodymai koreguojami prieš automobilį parduodant. Jei toks sandoris įvyksta praėjus, tarkim, pusmečiui ar metams po paskutinės techninės apžiūros, apie apgavystę naujasis automobilio šeimininkas atitinkamai sužinotų po metų ar pusantrų ir turėtų nebent teorinių galimybių peradresuoti pretenzijas pardavėjui. Tačiau absoliučia dauguma atvejų siūloma ekspertizė niekaip neapsaugotų pirkėjo nuo apgavystės ir niekaip neatgrasytų pardavėjo nuo pagundos klastoti ridą, siekiant pelningiau parduoti autromobilį. Greičiau priešingai – kartą apgautas žmogus patirtų papildomų nuostolių ir sugaištų laiko atlikdamas ekspertizę.

Antano Slavinsko nuotr.

Sisteminis tikrinimas

Bene vienintelis būdas iš tiesų užkirsti kelią odometro parodymų klastojimui – oficialiai fiksuoti ridą atvykus į "Regitrą" įregistruoti automobilio ir kiekvieno vizito į servisą metu.

Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams.

Padėtis keistųsi tik imantis kompleksinių priemonių ir pradėjus realiai įgyvendinti automobilių remonto įmonių priežiūrą (reikalavimai servisams jau seniai užfiksuoti "Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme") ir pradėjus keistis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis.

Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams. Tik realizavus šiuos sprendimus būtų galima atsekti, kada ir kaip kito rida, kas už tai yra atsakingas, o pirkėjas ir pardavėjas turėtų galimybę išsiaiškinti visus ginčytinus klausimus drauge. Kol kas "Transeksta" gali rekomenduoti, žinant identifikacinį numerį, patikrinti automobilio techninės būklės istoriją ir fiksuotą ridą TAIS duomenų bazėje ir taip išvengti nusivylimo, įsigijus lūkesčių neatitinkančią mašiną.

Nuobaudos galioja seniai

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už transporto priemonės ridos suklastojimą (už tai numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Privalomosios techninės apžiūros (TA) kontrolieriai Centralizuotoje duomenų bazėje pažymi kiekvienos atvykusios transporto priemonės ridą.

Įtarus pastarosios klastotę, gali būti kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl transporto priemonės techninės ekspertizės (TE) skyrimo. Tokį sprendimą priima ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, jei būtinas specialus tyrimas galimos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

Be to, jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje galioja nuostata, kad Kelių transporto priemonių registre (KTPR) žymima ir transporto priemonės rida (kilometrais) jos pardavimo, perleidimo ar identifikavimo metu. Nuo 2015 m. spalio 26 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti motorinės transporto priemonės ridą – odometro rodmenis yra privaloma. Ministerijos specialistai taip pat pažymi, kad asmenys, įsigyjantys automobilį ir abejojantys, ar pardavėjas nurodo tikslius odometro rodmenis, gali juos patikrinti Lietuvos TA įmonių asociacijos "Transekst" interneto svetainėje www.vta.lt, žinant transporto priemonės identifikavimo (VIN) kodą ir registracijos dokumento numerį, galima peržiūrėti TA istoriją ir ridą TA metu.

Įtarimai ikiteisminiame tyrime pareikšti keturiems Šiaulių gyventojams. Nustatyta, kad vienas jų vykdavo į Vokietiją ir Olandiją bei iš ten į Lietuvą gabendavo automobilius. Kitas įtariamasis atsukdavo jų ridos skaitiklį, kad automobiliai atrodytų patrauklesni pirkėjui. Dar du įtariamieji automobilius pardavinėdavo.

Automobilius iš užsienio gabenęs šiaulietis, policijos teigimus, turėjo ir autoserviso įmonę, taip pat dirbusią nelegaliai. Čia buvo remontuojami iš užsienio vyro pargabenti ir pardavimui skirti automobiliai.  Autoservise teisėsauga išaiškino, kaip įtariama, nelegaliai dirbusį vyrą.

Lapkričio 28-ąją Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai šiame autoservise rado išardytą be valstybinių numerių automobilį "BMW X5", kurio kėbulo identifikavimo numeriai buvo su klastojimo požymiais. Nelegalaus autoserviso savininkui pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo.