Ši paroda – ne apie ženklus, kuriais kas nors draudžiama ar leidžiama, ne įtvirtinančius kokias nors taisykles ar nurodančius kryptį (pavyzdžiui, Eismo ženklai). Atvirkščiai – apie individualius, savitus, subjektyviai pamatytus ženklus, kurie svarbūs ne globaliame kontekste, dažnai net ne asmeninio gyvenimo istorijoje, o trapią dienos akimirką. Kai netikėtai nušvitusi saulė kitaip apšviečia kambaryje augančią gėlę, numestą suknelę, danguje tolstantį oro balioną ar net musę, kuri suvibruoja visiškai kita konotacija: ne kaip bjaurus, įkyrus vabzdys, o juvelyriška, perregimais, spindinčiais sparneliais figūra, galinti taip pat būti ženklu. Ne, ne lemtingu, kažką nulemiančiu, o akimirkos metamorfozės – kai įprastos prasmės staiga pasikeičia. Galbūt dėl apšvietimo, gal dėl minčių ar išsilaisvinimo iš jų (įsitikinimų, stereotipinių požiūrių), o gal dėl aplankiusios ramybės palaimos, neaprėpiamo grožio stebuklo suvokimo, nes tie maži, kasdienybėje nušvitę daiktai-ženklai galbūt ir yra tikroji laimės / akimirkos pajauta?

„Citrinų skonio vaikystė“ 2020 m. / Organizatorių nuotr.

„Sustok, akimirka, žavinga!“ – turbūt nėra žmogaus, nežinančio šios Fausto frazės iš Johanno Wolfgango Goethe’ės kūrinio. Šie žodžiai skaudūs ir dramatiški, nes sustabdyti akimirkos neįmanoma – visa praeina. Tačiau ją galima nutapyti, tarkim, kaip ženklą. Tai ir atsispindi dailininkės R. Marcinauskaitės tapybos darbuose. Juose abstrakcijos susipina su realizmu, kartais net hiperrealizmu, kasdieniai daiktai – su simboliais, tapybinis figūratyvas – su tekstu, laisvas, ekspresyvus potėpis ir taškymas – su racionaliai apgalvota kompozicija, lesiruotė – su grubia faktūra ir trafaretais, išryškinant tapybos darbo esmę, vyraujantį ženklą. O šis kiekvienam rezonuoja subjektyviai, nes darbuose nepasakoma iki galo, paliekama daug erdvės individualioms mintims. Kita vertus, tik taip ženklas ir atsiranda, jei, žinoma, kalbame ne apie kelio ženklus, o apie vidines patirtis, apie apmąstymus ir pajautas.

„Pasjansas dviem“ 2023 m. / Organizatorių nuotr.

„Paveiksluose man svarbi kompozicija, nes darbuose yra nedaug elementų, jų vieta yra ten ir niekur kitur būti negali, todėl gana sunku būna darbą pasirašyti, neretai tai daryti tenka paveikslo nugarinėje pusėje. Esu sakiusi, kad darbus pasirašinėsiu piršto atspaudu, galbūt taip ir darysiu“, – pasidalija mintimis dailininkė, tapybos studijas baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, pastaruoju metu itin aktyviai kurianti ir rengianti parodas.

Kas? Paroda „Ženklai“.

Kur? Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rūmuose (Gedimino pr. 11, Vilniuje).

Kada? Veikia iki rugpjūčio 4 d.

Dėl parodos lankymo kreiptis į R. Marcinauskaitę tel. + 370 678 48 924, nes bus reikalingi leidimai įeiti į Vyriausybės rūmus.