– Ar teisingas posakis, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę?

– Dažniausia slogos priežastis – peršalimo ligos, kurias sukelia virusinės infekcijos. Kiekviena infekcija turi jai būdinga eigą, bet statistiškai pirmas tris paras pasireiškia intensyviausi simptomai. Ir sloga būna intensyviausia. Pasveikstama maždaug per septynias paras.

– Jei sloga užsitęsia, tai jau – turbūt nebe sloga?

– Užsitęsusi sloga gali signalizuoti apie komplikaciją, pavyzdžiui, sinusitą. Apsunkęs kvėpavimas gali būti ir dėl dėl iškrypusios nosies pertvaros ar lėtinės slogos, t. y. rinito. Taip pat viena iš priežasčių neretai būna ir alergija.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– O kaip dėl purškalų į nosį. Ar savigyda ir besaikis preparatų naudojimas gali pridaryti žalos?

– Na, lietuviai pakankamai kantrūs. Matau tendenciją, kad ir į gydytojus kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Nelinkę piktnaudžiauti vaistais, kurių, beje, galima įvairių įsigyti vaistinėse be recepto. Vis dėlto jei žmonės užsiima savigyda ir papiktnaudžiauja preparatais nuo slogos, tai vien todėl, jog mano, kad be recepto įsigyti vaistai yra saugūs naudoti. Kiekvienas vaistas yra tinkamas, jei naudojamas pagal paskirtį ir laikantis nurodymų. Svarbu purškalus naudoti ne per ilgai. Kaip minėjau, virusinė infekcija būna intensyviausia pirmas tris dienas, tad tiek laiko ir užtektų purkšti ar lašinti į nosį atitinkamus preparatus, palengvinančius kvėpavimą.

Vis dėlto jei žmonės užsiima savigyda ir papiktnaudžiauja preparatais nuo slogos, tai vien todėl, jog mano, kad be recepto įsigyti vaistai yra saugūs naudoti.

 

– Ar tiesa, kad per ilgai purškiant nosies purškalus, daugiau kaip 5–7 dienas, galima įsitaisyti ir medikamentinį rinitą?

– Taip. Medikamentinis rinitas yra sloga, kurią sukelia per ilgas tam tikrų vaistų naudojimas, nes sukeliamas priešingas efektas – nosies kriauklių kraujagyslių išsiplėtimas. Toks rinitas pasireiškia nosies užgulimu, didesniu sekreto kiekiu.

– Kaip reikėtų gydyti medikamentinę slogą?

– Pirmiausiai reikėtų nutraukti to vaisto naudojimą. Tam tikriems simptomams malšinti vaistai yra keičiami, bet juos turėtų skirti gydytojas. Pavyzdžiui, – steroidinius purškalus, kurie mažina uždegimą. Na, tiems, kurie nelinkę kreiptis į medikus, rekomenduočiau pakeisti anksčiau naudotą purškalą jūros vandeniu. Šie purškalai į nosį būna įvairios druskų koncentracijos. Kai kada prireikia netgi chirurginio gydymo. Tačiau tai – kraštutinis atvejis, kai medikamentinis gydymas neveiksmingas.

– Kai kurie žmonės, nors ir neserga alergija, bet prasidėjus slogai, sako, jiems padeda vaistai nuo alerginės slogos. Ar jie nekelia pavojaus, saugu naudoti?

– Į nosį purškiami vaistai nuo alergijos dažniausiai būna hormoniniai. Veiksmingiausi jie būna maždaug devintą parą nuo slogos pradžios, kai jau atsiranda komplikacijų, nes jie mažina uždegimą. Na, o pirmomis paromis, esant virusinei infekcijai, jie nebus tokie efektyvūs. Nors trumpalaikis vaistų nuo alerginės slogos naudojimas nėra pavojingas, juos turėtų skirti gydytojas.  

Gali varginti ištisus metus

Skaičiuojama, kad bene kas ketvirtas europietis gali sirgi alerginiu rinitu, kitaip – šienlige. „Sergamumo šia liga mastas tikrai yra didelis. Nors alergenų gamtoje esama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, dabar stebime sezoninės alergijos protrūkį – varginančių simptomų kamuojamų žmonių kreipiasi vis daugiau“, – pastebėjo VUL Santariškių klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, pulmonologė doc. dr. Audra Blažienė.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Alergija žiedadulkėms prasideda atbudus pirmiesiems šilumos pažadintiems lazdynų, gluosnių, alksnių žiedams ir savo apogėjų pasiekia balandžio–gegužės mėnesiais, kada pradeda žydėti beržai. Tačiau pavasarį šienlige sergančių žmonių vargai nesibaigia: gegužės pabaigoje–birželio mėnesį prasideda pievų žydėjimas, kuris gali tęstis ne trumpiau kaip iki liepos vidurio. „Toliau sužydi stipriai alerguojančiuos piktžolės – kiečiai, varpučiai. O kai rugpjūčio pabaigoje jau atrodo, kad alergenų sumažėja, rudenį gali pasireikšti alergija pelėsiniam grybui. Jeigu žmogus alergiškas ir namų dulkių erkutėms ar naminiams gyvūnams, alerginis rinitas gali varginti praktiškai visus metus“, – sakė gydytoja.

Kodėl susergama?

Pasak A. Blažienės, esama genetinio polinkio sirgti alerginėmis ligomis. Tačiau tai nėra iš kartos į kartą perduodamas negalavimas. „Reikalingas ne tik genetinio kodo defektas, bet ir atitinkamos aplinkybės. Žiedadulkinei alergijai susiformuoti itin daug įtakos turi aplinkos užterštumas“, – sakė gydytoja.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

„Ypač pavasarį padidėjęs kietųjų dalelių kiekis išdirgina gleivines, tad taip sukuriamos palankesnės sąlygos alergenams patekti į organizmą. O šiltėjant klimatui keičiasi augalų įvairovė, jų žydėjimo trukmė. Kuo ji ir kontaktas su alergenu ilgesni, tuo didesnė tikimybė organizmui įsijautrinti ir užsitęsti ligai“, – aiškino pulmonologė.

Gydytoja pridūrė, kad dar klaidingai galvojama, kad nuvykus į kaimą, gamtą žiedadulkių bus daugiau nei mieste. „Tarp namų didžiuosiuose miestuose susidaro dar didesnė žiedadulkių koncentracija“, – pastebėjo A. Blažienė.

Galima išgydyti

Pašnekovė pabrėžė, kad alerinės ligos yra sisteminės, paveikia visą organizmą – prasideda alerginė sloga, alerginis akių uždegimas, o kai kam – ir astmos priepuoliai.

Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui susiformuoti, ypač vaikams. Infekcijai kartojantis galima ir apkursti.

Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui susiformuoti, ypač vaikams.

Visgi pulmonologė apgailestavo, kad daugelis linkę nemalonius simptomus tiesiog atkentėti, užuot kreipęsi į medikus ieško pagalbos vaistinėse. „Dažniausiai yra įsigyjama tablečių nuo alergijos, kurios tik slopina uždegimą. Tokie vaistai gali šiek tiek padėti, jei sloga nėra sunki“, – kalbėjo kilinikinė imunologė-alergologė.

Pasak jos, labai gaila, kad dauguma žmonių apie turimą alergiją prisimena tik jau prasidėjus pavasariui. „Nemaloniems simptomams varginant ne vienerius metus žmonės pamiršta savo sveikata pasirūpinti dar rudenį. Tuomet alergiją galima pradėti gydyti efektyviausiu būdu – alergenų specifine imunoterapija“, – sakė A. Blažienė.

Šis gydymas ilgas – tęsiasi mažiausiai trejus, kai kada – net penkerius metus, tačiau leidžia žmogui visiškai pasveikti. Kad gydymas būtų sėkmingas, būtina nustatyti konkrečius alergenus. Tam atliekami odos alerginiai mėginiai, kraujo tyrimai.

Kaip palengvinti simptomus?

*Alergiški žiedadulkėms žmonės turėtų vengti ilgai būti lauke, gamtoje augalų žydėjimo piko metu, ypač jei yra saulėta ir vėjuota.

*Nepalikti atvirų langų saulėtą vėjuotą dieną, grįžus iš lauko pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu.

*Nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės, kartu su jais namo vėliau galima parsinešti nemažą kiekį alergenų.

*Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį.

Tarp kita ko

Žiedadulkės gali keliauti šimtus kilometrų, tad jų gali atnešti iš kaimyninių pietų valstybių, kai pas mus dar medžiai nežydi.