„Šie rinkimai pakeitė tiek Lietuvą, tiek Europą. Nemanykime, kad šie pokyčiai yra galutiniai. Lietuva kiek pavėlavo į tą vadinamą populizmo traukinį. Deja, (...) kai kas bando vytis tuos procesus, kurie kai kuriose kaimyninėse valstybėse yra pajudėję jau anksčiau. To įrodymas – balsavimas už populistines jėgas, kurios kalba gražiai, žada daug, bet, manau, neturi nei galimybių, nei supratimo, kaip tuos pažadus įgyvendinti“, – žurnalistams spaudos konferencijoje teigė P. Auštrevičius.

„Manau, kad tai skambutis Lietuvos rinkėjams suklusti, prabusti – jei tendencija tęsis, galime turėti ne pačią geriausią situaciją šį rudenį“, – teigė politikas.

V. Čmilytė-Nielsen: liberalai savo tikslą pasiekė

Tuo metu partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymi, kad partija sekmadienį pasibaigusiuose EP rinkimuose pasiekė sau išsikeltą tikslą.

„Liberalų sąjūdžio tikslas šiuose EP rinkimuose buvo iškovoti vieną mandatą, tokį tikslą buvau įvardijusi ir prieš rinkimus. Sakėme, kad tokį rezultatą vertintume gerai, tai jis yra pasiektas“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kuo taip pat norisi pasidžiaugti – kad EP yra išlaikyta proeuropietiška linija, radikalios jėgos nepaaugino savo gretų, tiek, kiek galėjo to būti. Tai, iš esmės, rezultatą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje vertiname gerai“, – kalbėjo Seimo pirmininkės pareigas užimanti politikė.

Sekmadienį pasibaigusiuose EP rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Visiškai ne tas pats, koks bus EP, svarbu, kad jis būtų patikimų, stiprių tradicinių partijų rankose, kad galėtume priimti labai svarbius sprendimus“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams antradienį sakė V. Blinkevičiūtė.

LSDP lyderė sakė besitikinti, kad jos vadovaujama partija gaus „ne vieną ir ne dvi, o daugiau vietų“.

„Bet aš puikiai suprantu, kad yra viso labo tik vienuolika vietų, konkurencija yra didžiulė, bet aš tikiu Lietuvos žmonėmis ir prašau jų išmintingo palaikymo“, – teigė socialdemokratų vadovė.

Socialdemokratai šiuo metu EP turi du atstovus – V. Blinkevičiūtę ir Juozą Oleką.

LSDP lyderė vylėsi, kad rinkėjų aktyvumas bus nemažas.

V. Blinkevičiūtė ir toliau neatsako, ar dėl premjero pozicijos atsisakytų EP mandato

V. Blinkevičiūtė ir toliau neatsako, ar iškeistų europarlamentarės postą į premjero poziciją. Politikė tikino, kad visi atsakymai bus pateikti birželio viduryje vyksiančioje partijos konferencijoje.

„Aš su niekuo neflirtuoju, tiesą pasakius. Viskas bus paskelbta birželio 15 d., jau visai čia pat, nedaug beliko laukti“, – po balsavo išankstiniuose EP rinkimuose žurnalistams teigė V. Blinkevičiūtė.

Politikė taip pat pabrėžė, kad nepaisant to, jog šiuo metu dirba EP, jos gyvenamoji vieta yra Lietuva.

„Iš Lietuvos niekada niekur nebuvau išvykusi, man niekada nereikia įrodinėti savo gyvenamosios vietos, aš gyvenu Lietuvoje ir gyvensiu Lietuvoje visą laiką. Mano darbo vieta yra Europos Parlamente, bet, kaip jūs žinote, ko gero, aš dažniau į Lietuvą atvažiuoju, parvažiuoju, grįžtu“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Dar prieš antrąjį prezidento rinkimų turą šalies vadovas Gitanas Nausėda interviu Eltai teigė – jei socialdemokratai rudenį laimėtų rinkimus, jis premjerės pareigose matytų V. Blinkevičiūtę. Šalies vadovas neatmetė galimybės pabandyti įkalbėti LSDP pirmininkę užimti Vyriausybės vadovės postą.

Visgi V. Blinkevičiūtė per „Žinau ką renku“ debatus leido suprasti, kad EP mandato išrinkimo į Seimą atveju neatsisakytų.

Kandidatų, pasižadančių ir po Seimo rinkimų likti dirbti EP paprašyta pakelti lentelę su užrašu „taip“. Tarp lenteles iškėlusiųjų buvo ir į premjero postą tituluojama V. Blinkevičiūtė.

Lietuvoje antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas rinkimuose į EP.

Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžosi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.