Nuo rugsėjo mažiausiai 66 Meksikos politiniai veikėjai buvo nužudyti vykstant smurto aptemdytai rinkimų kampanijai. Tarp jų buvo du kandidatai į merus, nužudyti tą pačią dieną praėjusią savaitę.

Be to, narkotikų kontrabandininkų karteliai ir kitos gaujos savo galią įtvirtinti bando grobdami žmones, grasindami kandidatų artimiesiems, padeginėdami namus ir prievartaudami turtą.

„Nusikalstamos organizacijos siekia sustiprinti savo pozicijas grasindamos ir siekdamos politinės įtakos“, – sakė saugumo ministrė Rosa Rodriguez (Rosa Rodriges).

Vyriausybė praeitą savaitę įsipareigojo sustiprinti kandidatų apsaugą prieš birželio 6 dieną vyksiančius šalies, regionų ir savivaldybių rinkimus.

Kai merai pradėjo įgyti galią paskirti savo kandidatus, politikų ir kandidatų nužudymų pradėjo daugėti.

„Meras, kuris laimi (rinkimus) dėl nusikalstamų gaujų įtakos ar sukčiavimo, bus lengvai paveikiamas jų įtakos“, – sakė šalies prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopezas Obradoras).

Šios Lotynų Amerikos šalies politikams rinkimai, ypač vietos valdžios lygiu, gali būti mirtinai pavojingi dėl smurto, susijusio su korupcija ir milijardų dolerių vertės prekyba narkotikais.

Taip nutiko ir kandidatui į merus Karibų jūros pakrantėje esančiame Puerto Morelos miestelyje Ignacio Sanchezui (Ignacijui Sančesui) – jis buvo nušautas vasario 24 dieną.

„Jis buvo gerai vertinamas... kitaip negu kiti, susiję su nusikalstamomis grupuotėmis ir vaikštinėjantys su apsauginiais. Tai buvo politinis nusikaltimas. Buvo aišku, kad jis laimės (rinkimus)“, – AFP sakė vienas iš I. Sanchezo artimųjų.

Pasak vieno I. Sanchezui artimo asmens, nepanorusio viešinti savo vardo, prieš mirtį 42-ejų kandidatas savo artimiems draugams sakė, kad jo oponentas galimai pasiūlė 5 mln. pesų (200 tūkst. eurų) atlygį už jo nužudymą.

Garantuoti nebaudžiamumą

Meksikoje veikia dešimtys kartelių ir gaujų, užsiimančių narkotikų kontrabanda, degalų vagystėmis ir prekyba žmonėmis.

Be grasinimų kandidatams, kai kurios nusikalstamos organizacijos, tokios kaip Chalisko naujosios kartos ar Sinaloa karteliai, „bando remti kandidatus“, sakė tiriamosios žurnalistikos reporterė ir publicistė Anabel Hernandez (Anabel Hernandes).

Šie politikų nužudymai yra tik dalis smurto, apėmusio Meksiką, kur daugiau nei 300 tūkst. žmonių žuvo nuo 2006 metų, kai vyriausybė pasiuntė kariuomenę kovoti su karteliais.

Pasak konsultacinės bendrovės „Etellekt“, 2018 metais daugiau nei 150 politikų buvo nužudyti per itin kruviną rinkimų kampaniją, kuomet į valdžią atėjo dabartinis šalies prezidentas A. M. Lopezas Obradoras.

Nepriklausomo Pueblos universiteto saugumo ekspertas Gerardo Rodriguezas (Cherardas Rodrigesas) sakė, kad nusikalstamos gaujos „stengiasi pasitelkti smurtą, kad būtų išrinkti būtent tie merai, kurie garantuotų nebaudžiamumą gaujų veiklai“.

Kitas veiksnys – kad „vietiniai politiniai vadovai pasitelkia smurtą, nes jiems gresia prarasti galią“, pridūrė G. Rodriguezas.

Pasak Meksikos vietos valdžios asociacijos, nuo 2006-ųjų iki 2020 metų liepos buvo nužudyti 192 buvę ar esami merai bei kiti vietos politikai.

Politinė konkurencija iki mirtinai pavojingos augti pradėjo nuo 2000 metų, kai Institucinė revoliucinė partija prarado 71-erius metus kontroliuotą prezidento postą, sakė „Etellekt“ vadovas Rubenas Salazaras (Rubenas Salasaras).

Nuo tada „prezidento valdžios vertikalė subyrėjo“, teigė jis.

„Kai merai pradėjo įgyti galią paskirti savo kandidatus, politikų ir kandidatų nužudymų pradėjo daugėti“, – pridūrė jis.

Darbininkų partijos narė iš Mičoakano valstijos Flora Resendiz Gonzalez (Flora Resendis Gonsales) „6 val. 30 min. (14 val. 30 min. Lietuvos laiku) buvo pašauta savo namuose“ Čikontepeko miestelyje ir vėliau mirė, informavo vietos teisėsaugos pareigūnai.

Vėliau sekmadienį centrinėje Pueblos valstijoje buvo nušautas valdančiosios Institucinės revoliucinės partijos (PRI) narys Fernando Herrera Silva (Fernandas Herera Silva).

„Reikalaujame, kad valstybė užtikrintų šio rinkimų proceso saugumą“, – savo pareiškime rašo PRI.

Šį rinkimų sezoną politinės žmogžudystės Meksikoje tapo beveik kasdieniu reiškiniu. Remiantis konsultavimo įmonės „Etellekt“ duomenimis, nuo rugsėjo šalyje buvo nužudyti mažiausiai 145 politikai.

Šie rinkimai laikomi kruviniausiais per visą Meksikos istoriją.

Tarp aukų yra 48 rinkimuose dalyvavę kandidatai; iš jų 28 buvo nužudyti per pirminių rinkimų kampaniją, o dar 20 – per visuotinių rinkimų kampaniją.

Dauguma nužudytųjų buvo vietos politikai – dažniausi įtakingų Meksikos narkotikų kartelių taikiniai.

Smurto banga užklupo šalį 2006-aisiais, kai vyriausybė kovai su narkotikų kontrabanda pasitelkė kariuomenę.

Nuo to laiko žuvo per 200 tūkst. žmonių, tačiau statistikoje nefiksuojama, kiek nužudymo atvejų susiję su organizuotu nusikalstamumu.

Dar 30 tūkst. žmonių yra dingę.

„Etellekt“ direktorius Rubenas Salazaras (Rubenas Salasaras) nurodė, kad smurtą prieš politikus skatino nusikalstamų organizacijų skilimas nuo karteliams paskelbto karo pradžios.

„Atsirandančios naujos kuopelės... atsikrato (politikų), su kuriais joms nepavyksta susitarti“, – neseniai interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Šių metų rinkimai yra didžiausi Meksikos istorijoje: 88 milijonai balsuotojų rinko ne tik prezidentą, dirbsiantį šešerių metų kadenciją, bet ir abejus Kongreso rūmus. Iš viso bus išdalyta daugiau nei 18 tūkst. federalinių, valstijų ir vietos valdžios mandatų.

Rinkimų favoritu laikomas kairysis politikas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras).

Daugiau nei 20 procentų rinkimų apklausose pirmaujantis aštrialiežuvis, kaip „AMLO“ žinomas politikas sėkmingai pasinaudojo rinkėjų įniršiu dėl šalyje nesibaigiančių korupcijos skandalų ir siaubingo smurto, pernai nulėmusio 25 tūkst. žūčių.

Pirmas į savo rinkimų stotį balsuoti atvykęs A. M. Lopezas Obradoras balsavimą pavadino istoriniu.

„Mes atstovaujame tikrų pokyčių galimybei“, – šimtams žurnalistų sakė politikas.

„Mums pavyks pasiekti taikios transformacijos be smurto. Vyks tvarkingi, bet gilūs pokyčiai, nes mes pašalinsime pagrindinę Meksikos problemą – korupciją“, – pridūrė jis.

Maždaug šimtmetį Meksiką valdžiusios dvi partijos yra įkyrėjusios rinkėjams – tai valdančioji Institucinė revoliucinė partija (PRI) ir konservatyvi Nacionalinio veiksmo partija.

64-ių A. M. Lopezas Obradoras abi šias partijas vadina „galios mafija“, o toks pareiškimas atitiko tai, kas sukosi daugelio rinkėjų galvose.

Didžiulę žmonių minią netoli politiko rinkimų stoties stebėjęs 82-ių Salvadoras Sanchezas (Salvadoras Sančesas) sakė, kad jo šalis yra ties lūžio tašku.

„Visi nori jį matyti. Jis mūsų naujasis prezidentas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyras.

„Pagaliau vyksta pokyčiai. Pirmą kartą istorija bus rašoma skurstančiųjų pusėje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto meksikiečiai yra smarkiai susiskaldę dėl tris kartus prezidento rinkimuose dalyvavusio politiko.

56-ių Gustavo Felixas (Gustavas Feliksas) tvirtino besitikintis, kad A. M. Lopezo Obradoro partijos „Morena“ vadovaujama koalicija neiškovos daugumos Meksikos parlamente.

„Jeigu jie tai padarys, gyvensime diktatūroje“, – kalbėjo jis.

„Politikos posūkis“

Visuomenės apklausų bendrovė „Oraculus“ prognozuoja, kad A. M. Lopezas Obradoras rinkimuose surinks 48,1 proc. balsų, o už artimiausią jo konkurentą, buvusį Kongreso pirmininką Ricardo Anayą (Rikardą Anają) balsuos 26,1 proc. rinkėjų.

Anot prognozių, valdančiosios PRI atstovas, buvęs finansų ministras Jose Antonio Meade (Chosė Antonijus Meadis) gaus 20,8 proc. balsų, o nepriklausomas kandidatas Jaime Rodriguezas Calderonas (Chaimė Rodrigesas Kalderonas) – 5 procentus.

A. M. Lopezo Obradoro koalicija yra labai arti to, kad Kongrese iškovotų absoliučią daugumą ir šešis iš devynių gubernatorių postų. Tai žymėtų didžiulį posūkį Meksikos politikoje ir faktinį perversmą.

Partija „Morena“ susikūrė prieš šešerius metus. Ši politinė jėga kilo iš judėjimo, susibūrusio palaikyti A. M. Lopezą Obradorą prezidento rinkimuose 2012 metais.

„Turime atvirai kairįjį ekonominį nacionalistą, kuris yra iš naujos partijos, partijos, kuri net nebuvo paskutiniuose (nacionaliniuose) rinkimuose, kuri ketina iškovoti valdžią ne tik Prezidentūroje, bet ir Kongrese“, – sakė politikos ekspertas Duncanas Woodas (Dankanas Vudas).

„Stebime Meksikos politikos posūkį“, – pridūrė jis.

Pykčiai su verslu

A. M. Lopezas Obradoras kampanijos metu riejosi su Meksikos verslo bendruomene, kai kuriems kritikams perspėjant, kad jis sieks į Venesuelą panašaus socialistinio valdymo, galinčio nuskandinti antrą pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomiką.

Siekdamas sumažinti įtampą, politikas įdarbino verslą palaikančius patarėjus. Jis taip pat atsiėmė daugiausiai prieštarų sulaukusius pasiūlymus, tarp jų – atšaukti prezidento Enrique Pena Nieto (Enrikės Penja Njeto) inicijuotą energetikos reformą. Pagal ją buvo privatizuotas naftos sektorius.

Rinkimų favoritas taip pat žadėjo mažiau skandalingus pokyčius šalyje, kur daugiau nei 40 proc. žmonių gyvena skurde. Pavyzdžiui, jis tvirtino ketinantis rūpintis skurstančiaisiais ir darbininkų klase.

Naujasis Meksikos prezidentas susidurs su daugybe iššūkių. Jam teks atgaivinti blankią ekonomiką ir gerinti pastaraisiais metais suprastėjusius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Sekmadienį prasidėjusiuose rinkimuose turėtų būti išrinkti žmonės į daugiau kaip 18 tūkst. federalinių, valstijų ir vietos valdžios postų – tai didžiausi rinkimai per šalies istoriją.

Jie taip pat skatino gausybę smurto: iki rinkimų dienos buvo nužudyti 145 politikai.

Preliminarūs balsavimo rezultatai turėtų paaiškėti maždaug 11 val vakaro vietos (apie 7 ryto Lietuvos) laiku.