Nuo 2018 iki 2023 metų Lietuvos startuolių ekosistemos vertė augo daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. iki 13,7 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutiniškai Rytų ir Vidurio Europos šalių ekosistemos.
Be to, ji sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės, pranešė Inovacijų agentūra.
Pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse užima pirmą vietą ir prilygsta Estijos, Izraelio ir JAV startuolių ekosistemoms.
Pagal 2023 metais pritrauktas rizikos kapitalo investicijas Lietuvos startuoliai pakilo net keturiomis pozicijomis – juos pralenkia tik Estijos ekosistema.
„Pagal rizikos kapitalo investicijas Lietuva šiuo metu yra antra Vidurio ir Rytų Europoje. Visi turėtume didžiuotis tokiu milžinišku pasiekimu“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Dealroom“ duomenimis, 2023 metais Lietuvoje įkurti ir įsikūrę startuoliai pritraukė 292,3 mln. eurų investicijų – 30 proc. mažiau nei 2022 metais (414,3 mln. eurų), tačiau daugiau nei prieš pandemiją. Anot analitikų, Europoje rizikos kapitalo investicijos mažėjo vidutiniškai 38 proc.
Pernai Lietuvoje didžiausias investicijas pritraukė pasaulinio saulės parkų projektavimo programinės įrangos kūrėja „PVcase“ (89 mln. eurų), informacijų technologijų startuoliai „Nord Security“ ir „Cast AI“ (atitinkamai 89 mln. ir 51,6 mln. eurų).
Vilniuje sukuriama 91 proc. visos Lietuvos startuolių įmonių vertės, sostinės ekosistemos vertė, palyginti su 2019 metais, išaugo penkis kartus iki 12,4 mlrd. eurų.
