Apie kraujo tyrimus LNK reportaže pasakojo Santaros klinikų  laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. Dalius Vitkus.

– Ar galima drąsiai sakyti, kad kraujo tyrimai parodo viską, kas vyksta žmogaus organizme?

–  Sakyti, kad parodoma viskas, būtų per drąsu, bet parodoma labai daug. Ypač, jei tyrimų rezultatai suderinami su klinikiniu kontekstu, dėl kurio tie tyrimai yra atliekami. Tikriausiai niekad dar neatrado tokio tyrimo, kuris atspindėtų nuotaiką, su kuria mes šiandien atsikėlėme ir atėjome į darbus. Tačiau patologines būkles iš tikrųjų, absoliučia dauguma tyrimų, vienaip ar kitaip jų atspindį galime matyti tyrimų rezultatuose. Nuo paprasčiausių, visiems geriausiai suprantamų tyrimų kaip selektyvaus baltymo, kuris parodo uždegimą arba ūminę fazę, iki cholesterolio tyrimų, kuriuos daugelis žmonių turbūt supranta, sklerozes rizikos veiksnį, ar gliukozės koncentraciją kraujyje cukrinio diabeto rizikai vertinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek kraujo tyrimas, jo rezultatai tikslūs, priklausomai nuo to, koks pacientas buvo duodamas kraują?

– Palietėte labai svarbų ir labai aktualų klausimą. Įvairūs procesų prieš tyrimą veiksniai gali turėti labai daug įtakos tyrimų rezultatui. Žinoma, jei tai yra ligos ar patologijos atspindys, viskas gerai, tačiau tai, ką mes valgome, ką mes darome, kokius žalingus įpročius turime, visą tai vienaip ar kitaip atsispindi mūsų tyrimų rezultatuose. Todėl tikrai nepatartina tirtis, jei iš vakaro stipriai šventėte, jei gausiai valgėte, o galbūt net ir vartojate maisto papildus. Apie vartojamus papildus reikėtų informuoti tyrimą atliekančius specialistus, tiek savo gydytoją, kai su rezultatais kreipėtės dėl konsultacijos.

– Kaip dažnai reikia daryti kraujo tyrimą?

– Priklauso nuo situacijos. Iš tikrųjų kaip aš sakiau, geriausia, kai tyrimo rezultatai derinami su klinikine situacija, su kontekstu, dėl kurio buvo tie tyrimai atliekami.  Be abejo, profilaktiniai tyrimai taip pat yra svarbūs, tiesiog bent kartą per metus pasižiūrėti svarbiausius rodiklius, kurie atspindi pagrindines organizmo funkcijas. Širdies kraujagyslių sistemos, inkstų funkcijos veiklą, elektrolitų balansų sutrikimus. Visa tai tikrai pravartu, kaip ir daugeliui žinomas bendras kraujo tyrimas. Bent kartą per metus.

– Šiais laikais, kai medikus nėra paprasta pasiekti, yra platus privačių laboratorijų tinklas. Medikai pastebi, kad žmonės ateina, susimoka, atlieka tyrimus privačiai ir be jokių konsultacijų. Ar žmogus geba savarankiškai perskaityti, ką rodo kraujo tyrimas?

– Ir taip, ir ne. Tai  priklauso nuo tyrimų – koks rezultatas gaunamas, ar tikrai visi veiksniai buvo įvertinti apžvelgiant tyrimų rezultatus, ar atsižvelgiama į tai, ką pacientas veikė, valgė ar gėrė, gal intensyvus sportas buvo, daug įvairių veiksnių. Tai gali nebūtinai klaidinti, bet parodyti tą ne visiškai, žmogus gali įsivaizduoti, kad jam yra patologija, kurios iš tiesų nėra. Geriausia, kai tyrimus skiria specialistas, kai žmogus juos atlieka gydytojo siuntimu, bet tai tikrai nereiškia, kad negalima tirtis pačiam. Tačiau rezultatus irgi reikia mokėti skaityti.

– Ar įmanoma sumaišyti  mėginius?

– Sudėtinga. Šiandien visi mėginiai yra ženklinami brūkšniniais kodais, tai kaip ir parduotuvėje, tikimybė yra, bet ji artėja prie nulio.

Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 milijono.

Nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tarptautinė tyrėjų komanda, atlikusi naująjį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Tačiau tendencija, kodėl sergančiųjų amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški.

Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.

Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai.

Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys.

Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.

Priežastys vis dar neaiškios

Tyrėjai remdamiesi 2019 metų Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse.

Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys.

Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.

Tyrime teigiama, kad šią tendenciją gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.

Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų jaunesnių nei 50 metų asmenų, sergančių vėžiu, skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40–49 metų amžiaus žmonių.

Tyrėjai pripažino, kad įvairių šalių duomenys apie vėžį labai skiriasi, o besivystančios šalys galimai nepakankamai praneša apie vėžio atvejus ir mirtis.

Tyrime nedalyvavę ekspertai teigė, kad naujų vėžio atvejų yra daugiau nei mirties atvejų, greičiausiai dėl to, kad pagerėjo ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.

Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett (Doroti Benet) atkreipė dėmesį į tai, kad 1990–2019 metais pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 procentais.

Dvi Belfasto Karalienės universiteto tyrėjos dr. Ashleigh Hamilton (Ešli Hamilton) ir dr. Helen Coleman (Helen Koulman) teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kodėl daugėja tokių atvejų.

„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias stebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad prie to prisideda gyvenimo būdo veiksniai, o naujos tyrimų sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobiomas, lauko oro tarša ir patirtis ankstyvajame amžiuje, yra tyrinėjamos“, – teigiama su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.

Reikia pasitikėti gydytoju

Viena pagrindinių nemažėjančio susirgimų skaičiaus priežasčių yra didelis rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, nejudra bei metabolinis sindromas, dažnis ir vis dar nepakankama jų korekcija.

"Gydytojai turi sparnuotą posakį, kad pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus. Diagnozė svarbi, bet ne mažiau reikšmingos ir paciento pastangos laikytis gydymo režimo jo savavališkai nekoreguojant, taip pat reguliarus visų paskirtų vaistų vartojimas, nes gydymas tiek vaistais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais trunka visą likusį gyvenimą. Reikia pasitikėti gydytoju, o ne ieškoti informacijos "Google": medikai 10 metų mokosi universitete, nuolat skaito medicininę literatūrą, kelia kvalifikaciją, tad internete pateikta informacija niekaip nepakeis gydytojo konsultacijos", – sako gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė.

Jos teigimu, dar viena priežastis – ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, nes amžius yra reikšmingas, nors ir nemodifikuojamas rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 2001 m. vyrų gyvenimo trukmė buvo 65,9 m., moterų – 77,4 m., o 2020 m. – atitinkamai 71,5 m. ir 81 m.

Gydytojai turi sparnuotą posakį, kad pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus.

Serga kas trečias

Lietuvoje arterinė hipertenzija (AH) diagnozuojama maždaug trečdaliui suaugusiųjų, ji dažnesnė vyresniame amžiuje – net jei sulaukus 50 metų kraujospūdis yra normalus, tikimybė, kad ateityje jis pakils, yra 9 iš 10. Prof. G.Šakalytė sako, kad negydant AH pusė ja sergančiųjų numirtų nuo išeminės širdies ligos, trečdalis – nuo insulto, 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.

"Keičiamieji AH išsivystymo rizikos veiksniai yra antsvoris ir nutukimas, nejudra, gausus riebaus ir sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nervinė įtampa, rūkymas, naktinis darbas. Sveika gyvensena gali užkirsti kelią AH atsirasti ar atitolinti kraujospūdžio padidėjimą. Sergantiesiems AH reikėtų riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną – tiek sumažinus suvartojamo natrio kiekį 1 mln. sumažėtų AH sergančių pacientų skaičius, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika – net 13 proc. Svarbu įvertinti natrio kiekį maisto produktų etiketėse, nes net 80 proc. druskos yra pagamintame maiste ir tik 10 proc. pridedama papildomai gaminant maistą ar valgant", – komentuoja gydytoja kardiologė.

Alkoholio vartojimas neturi viršyti 14 vnt. per savaitę vyrams ir 8 vnt. moterims, kai 1 vnt. yra 125 ml vyno ar 250 ml alaus. Pacientai turėtų stebėti, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų normalus – 20–25 kg/kv. m, o juosmens apimtis – mažesnė nei 102 cm vyrams ir 88 cm moterims. Rekomenduojama suvalgyti bent 300 g daržovių per dieną, vartoti neriebius pieno produktus, daugiau vaisių, žuvies, riešutų, mažinti raudonos mėsos kiekį.

"Kitas reikšmingas keičiamas rizikos veiksnys – padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis. Pacientai, kuriems diagnozuota dislipidemija, dažnai nevartoja arba nereguliariai vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, vietoj jų renkasi papildus ir tiki mokslu nepagrįstais cholesterolio mažinimo būdais. Kartais neteisūs būna ir gydytojai, skirdami per mažas vaistų dozes, neskirdami vaistų derinių ar naujausių vaistų", – pastebi prof. G.Šakalytė.

Prof. G.Šakalytės teigimu, sėkmingam kardiologinių pacientų sveikatinimui svarbus farmacinių kompanijų indėlis, atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus medikamentus.

Dėmesys miokardo infarktui

AH ir dislipidemija – vieni pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti lėtiniams vainikinių arterijų sindromams, anksčiau vadintiems išemine širdies liga.

Lėtiniai vainikinių arterijų sindromai yra dažniausia širdies patologija ir mirties priežastis. "Eurostat" duomenimis, 2016 m. ES mirtys nuo šių sindromų sudarė 11,9 proc.: nuo ūminio miokardo infarkto – 4,3 proc., nuo kitų sindromų – 7,6 proc.

"Nekeičiamieji lėtinių vainikinių arterijų sindromų rizikos veiksniai – paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, vyresnis amžius ir lytis – vyrai serga dažniau. Dislipidemija, AH, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas judrumas, metabolinis sindromas yra keičiamieji rizikos veiksniai, kuriuos pašalinus galima sumažinti susirgimo riziką", – kalba medicinos profesorė.

Miokardo infarkto priežastis – ūmus širdies kraujagyslės užsikišimas, kurią būtina kuo skubiau atverti, atstatant širdies kraujotaką, išsaugant raumenį, tokiu būdu užkertant kelią numanomoms komplikacijoms ir mirčiai. Todėl pajutus spaudžiantį skausmą už krūtinkaulio, plintantį į kairę ranką ar kaklą, lydimą šalto prakaito pylimo, stiprėjantį nuo fizinio krūvio, būtina nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pasak prof. G.Šakalytės, Lietuvoje nuo 2014 m. visi pacientai, ištikti miokardo infarkto, skubiai atverti kraujagysles yra vežami į penkis 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę dirbančius centrus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Reikia tik naudotis

Pastarieji 20 metų, anot prof. G.Šakalytės, į kasdienę kardiologų praktiką atnešė daug naujų mokslo pasiekimų ir inovacijų. XXI a. naujiena kardiologijoje tapo ilgai veikiantys injekuojami vaistai lipidų sutrikimams gydyti.

Ištobulėjo vaizdo tyrimai: nuo linijinio širdies echoskopijos tyrimo pereita prie dvimatės ir trimatės echoskopijos, kurių metu detaliai įvertinami širdies dydžiai, funkcija, vožtuvų būklė. Širdies ir kraujagyslių būklė vertinama, pasitelkiant kompiuterinę tomografiją, taip pat būtinybe tapo sudėtingi širdies magnetinio rezonanso tyrimai. Profesorė sako, kad šiandien kardiologinio paciento tyrimų galimybės Lietuvoje nesiskiria nuo taikomų geriausiose pasaulio klinikose.

"Kalbant apie gydymą, ypač progresuoja intervencinė kardiologija, kai per kateterius išplečiamos susiaurėjusios širdies kraujagyslės, implantuojami stentai, keičiami širdies vožtuvai, taip pat širdies chirurgija – mūsų šalies chirurgai implantuoja širdį pavaduojančius prietaisus, sudėtingiausiems pacientams persodina širdis ir plaučius. Itin patobulėjo elektrofiziologija: per kateterius gydomi įvairūs ritmo sutrikimai, implantuojami elektrostimuliatoriai ir defibriliatoriai. Taigi, turime tobuliausią įrangą, mūsų ligoninėse dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, taikomi moderniausi instrumentiniai ir medikamentiniai gydymo metodai", – tikina prof. G.Šakalytė.

Gyvybę gelbstintis defibriliatorius

Šiemet Europos futbolo čempionatas prasidėjo nuo sukrečiančio įvykio – per rungtynes sukniubo Danijos rinktinės futbolininkas Christianas Eriksenas, o jo gaivinimo operaciją tiesioginės transliacijos metu stebėjo milijonai žiūrovų. Laimei, sąmonės netekusį sportininką pavyko atgaivinti pačiame stadione – tam buvo panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius. Tokių prietaisų įvairiose viešose vietose įrengta ir Lietuvoje, bet ar visi žinotume, kur jų, ištikus nelaimei, ieškoti ir kaip nebijoti panaudoti gaivinant?

"Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 proc. Bet jei padėsime, padovanosime žmogui dar vieną gyvenimą", – teigia Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

35-iose savivaldybėse yra įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių (AID) su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu. Visas šias vietas galima rasti į "Google" paiešką įvedus tekstą "Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje".

Naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.

Gelbėjant gyvybę, svarbiausia nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus ir defibriliaciją, jei netoliese yra AID.

Profesorė J. Čelutkienė neabejoja, kad COVID-19 – pamoka tiek medikams, tiek pacientams, kuri paveiks miokardo infarkto susirgimų statistiką, ir tai išryškės artimiausiais mėnesiais. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė įsitikinusi, kad būtina plėsti ir stiprinti nuotolines paslaugas, ruošti daugiau slaugytojų ir išnaudoti jų potencialą. Taip būtų pasiruošiama galimai antrai pandemijos bangai.

– Jeigu žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje atitinka rekomenduojamą normą, ar tikimybė patirti miokardo infarktą yra didelė? Kokios dar priežastys tai lemia?

– Tikimybę patirti miokardo infarktą mes, kardiologai ir šeimos gydytojai, įvertiname pagal rizikos skaičiuoklę. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kai tikriname vidutinio amžiaus žmones Lietuvoje ir vertiname jų rizikos veiksnius, cholesterolis padidėjęs būna 90 proc. žmonių, kurie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, jos metu kasmet patikrinama apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Besikreipiančių dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos.

Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio norma dar nėra pakankamas rodiklis kalbant apie miokardo infarktą. Būtina fiksuoti ir kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį (siekia 50 proc.). Rekomenduojama, kad jis neviršytų 140/90 mmHg, idealiu atveju – 130/80 mmHg.

Taip pat pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kelia cukrinis diabetas, nutukimas. Tiesa, kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pavyzdžiui, paveldimumo ir didėjančio žmogaus amžiaus.

– Ar sumažinus cholesterolio kiekį iki rekomenduojamos normos miokardo infarkto tikimybė stipriai sumažėja? Galbūt galima įvertinti procentais?

– Kardiologams ir šeimos gydytojams svarbiausia ne bendras, o mažojo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, kuris formuoja aterosklerozines plokšteles. Pas sveiką žmogų jis turėtų siekti ne daugiau kaip 3,0 mmol/l. Dažnai pacientų kraujyje randame 4,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei šį kiekį sumažiname 1 mmol/l, tikimybė susirgti miokardo infarktu sumenksta 23 proc. Jei sumažiname 2 mmol/l, rizika sumažėja net 50 proc.

Norėčiau paminėti, kad sveikesnis ir judresnis gyvenimo būdas gali būti tik papildoma prevencinė priemonė. Veiksmingiausias būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, patvirtintas moksliniais tyrimais, – vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų, vartojimas. Tokie medikamentai išsiskiria tuo, kad stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, ko negali užtikrinti kitos priemonės. Tuomet smarkiai sumažėja rizika, kad aterosklerozinė plokštelė įplyš. Tinkamas vaistų indikacijas turi nustatyti šeimos gydytojai ir kardiologai, atsižvelgdami į visumą pacientui būdingų rizikos veiksnių.

– Kokias didžiausias pacientų daromas klaidas, susijusias su rizika patirti miokardo infarktą, pastebite?

– Daugiausia mitais apipinti cholesterolį mažinantys vaistai – statinai. Didžiausia pacientų klaida – įsitikinimas, kad tokie medikamentai yra kažkoks blogis. Žmonės nepagrįstai baiminasi pašalinio vaistų poveikio. Dažnai pacientai su statinais susieja įprastinius raumens skausmus ar virškinimo trakto sutrikimus. Ilgametė medikės patirtis rodo, kad neteisinga sieti šiuos pojūčius su vartojamais medikamentais.

Tokie vaistai ne žalingi, o atvirkščiai. Rizikos grupėje esantiems žmonėms statinai yra pagalbos priemonė gyventi kokybiškiau ir saugiau. Jie neleidžia ligai progresuoti, sumažina sveikatai grėsmingų atvejų skaičių ir pailgina žmogaus gyvenimo trukmę.

Lietuvos kardiologų draugijos nariai pastebi, kad kitose Vakarų Europos šalyse visuomenė drąsiau vartoja statinus. Tai vaizdžiai koreliuoja su statistika: tokiose valstybėse mirtingumas keturiskart mažesnis nei Lietuvoje. Taip pat būtina įsisąmoninti, kad cholesterolį mažinantys vaistai negali sukelti priklausomybės.

Dar viena pacientų bėda – nežinojimas, kokia jiems asmeniškai normali cholesterolio norma. Svarbu suvokti, kad jos absoliutinti negalima. Dažniausiai žmogaus, kuris neturi rizikos veiksnių, gyvena sveiką gyvenimo būdą, tinkamas mažojo cholesterolio kiekis gali būti ir 3 mmol/l. Gerokai griežtesnė cholesterolio kontrolė būtina tiems, kurie yra persirgę miokardo infarktu arba serga cukriniu diabetu, turi kitų rizikos veiksnių. Jų norma – mažiau 1,4 mmol/l. Pacientams, kuriems buvo du ar daugiau miokardo infarktų, tikslinis cholesterolio kiekis kraujyje turi siekti vos 1 mmol/l.

– Ar miokardo infarktų skaičius Lietuvoje per karantiną išaugo ar nepakito?

– Lietuvos kardiologų draugija ir Vilniaus universitetas šiuo metu kaip tik renka duomenis ir aiškinasi, kaip per karantiną pakito miokardo infarktų skaičius ir su tuo susijusių mirties atvejų skaičius. Tačiau apie tai kalbėti dar anksti – statistika paaiškės artimiausiais mėnesiais. Galiu tik pasakyti, kad per pandemiją akivaizdžiai sumažėjo su miokardo infarktu atvykstančiųjų į ligoninę skaičius. Galime daryti prielaidą, kad dėl to bus išaugęs mirties atvejų skaičius. Tikėtina, kad tokių atvejų daugiausia buvo balandį, kai visas pasaulis, o kartu ir sveikatos sistema, buvo labiausiai sustojęs.

Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę.

– Per koronaviruso infekcijos piką apskritai atrodė, kad egzistuoja tik vienintelė liga. Ar kardiologai pajuto mažesnį dėmesį širdies ligoms?

– Besikreipiančių dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos. Pacientus stengėmės konsultuoti telefonu, jiems išrašyti būtinų vaistų receptus, tačiau tai neatstojo įprastų konsultacijų apimties. Vylėmės, kad žmonės nesikreipia, nes drausmingai vartoja vaistus. Tačiau turime duomenų, kad širdies ligoms gydyti ar rizikos veiksniams sumažinti skirtų vaistų vartojimas per karantiną sumažėjo. Sustojo širdies ir kraujagyslių prevencijos programa.

– Ko galėtume pasimokyti, jei ateitų antra pandemijos banga?

– Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę. Svarbu suprasti, kad, prasidėjus miokardo infarktui, pacientui būtina per 4–6 valandas atverti užsikimšusią kraujagyslę. Kitu atveju įvyksta negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje – jame formuojasi nekrozė, o po to – randas.

Žvelgiant į ateitį, būtina užtikrinti kokybiškesnes nuotolines paslaugas. Lietuvos kardiologų draugija ruošia projektą, kurį įgyvendindami dar labiau tobulinsime kardiologų įgūdžius, paruošime daugiau slaugytojų ir išnaudosime jų potencialą. Siekiame, kad jos galėtų sergančiam lėtinėmis ligomis koreguoti gydymą, išrašyti reikalingų vaistų, paaiškinti rizikos veiksnius.

Taip pat reikalingi patikimi e. sveikatos sprendimai. Būtina praplėsti nuotolinių paslaugų paketą. Turime galvoti, kokios priemonės užtikrintų kokybiškesnį nuotolinį konsultavimą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti vaizdo kontaktas su pacientu. Labai naudinga praplėsti nuotolinės stebėsenos priemones: įtraukti įvairių signalų matavimus iš pacientų namų ir juos perduoti į duomenų centrą. Priimti technologinius sprendimus, kurie leistų nuotolinės konsultacijos metu matyti paciento kardiogramą, instrumentinių tyrimų vaizdus.