Europa turi realiai įvertinti Rusijos grėsmes ir atvirai pradėti diskusijas, ar yra pasiruošusi karui su Maskva, sako Vokietijoje įsikūrusio Martens tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Rolandas Freudensteinas (Rolandas Froidenšteinas).
„Vokietijoje NATO branduoliniai pajėgumai susideda iš 20-ies rūdijančių branduolinių B-61 tipo bombų, kurios gali būti nušluotos vienu Rusijos pajėgų smūgiu. Šiuos dalykus turime keisti. Tuo pat metu tai bus labai sudėtinga pateikti visuomenei, nes net ir visiškai suprantant naujas grėsmes, klausimas, ar mes esame pasiruošę karui, visiškai nebuvo tinkamai viešai aptartas. Tai turi keistis“, - sakė jis.
Šią nuomonę Vokietijos ekspertas išsakė Briuselyje dalyvaudamas Europos liaudies partijos diskusijose, skirtose aptarti europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio parengtą ataskaitą apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius.
G.Freudensteinas pabrėžė, kad dabartinė krizė „nėra tik geopolitinis dviejų jėgų, dviejų šalių grupių susidūrimas, tai yra demokratijos ir teisės kova su kleptokratija bei autoritarizmu“.
Eksperto teigimu, viena iš konflikto priežasčių yra rusų neteisingai suvokiamas pažeminimo jausmas, ir jis gali tęstis, kol valdžioje bus Vladimiras Putinas.
„Ponas Putinas nori galios, jis siekia galios grasinimais. Antra, nesvarbu, ką rusai galvoja apie Putiną asmeniškai, jie, dėl klaidingų priežasčių, jaučia pažeminimą ir jie sako - mes niekada negrįšime prie to pažeminimo, kurį suteikė JAV dešimtajame dešimtmetyje, jie sako, mes nesiklaupsime ant kelių. Trečia, dėl šių priežasčių Putinas ir etniniai rusai mato tris su Rusija besiribojančias valstybes kaip grėsmę: sėkmingas demokratijas, kurios tapo pavojumi pačiai jėgos sistemai Rusijoje. Ketvirta, tai reiškia, kad NATO ir ES turi būti susilpnintos pono Putino akyse“, - sakė R.Freudensteinas.
„Mano spėjimas būtų, kad šis konfliktas baigsis, kai ponas Putinas paliks Kremlių bet kokia fizine forma“, - pridūrė ekspertas.
Ekspertas taip pat pabrėžė gynybos stiprinimo svarbą ES lygmeniu, tačiau, anot jo, reikėtų atsižvelgti, ar tai nepakenks ryšiams tarp NATO valstybių.
„Kai kalbame apie pavadinimus, tokius kaip autonominė strategija, karinės ES bazės, būkime labai atsargūs, kad tai nesusilpnintų transatlantinės sąjungos“, - sakė jis.
Mokslininkas pabrėžė ir ES Rytų partnerystės programos svarbą, kurią, pasak jo, reikia iš naujo apibrėžti atsikratant požiūrio, jog pirmiausia dėl Rytų partnerystės valstybių reikia tartis su Rusija.
„Kalbantis su Rusija pirmiausia apie viską, mes iš tiesų prašome leidimo. Tai yra nepakenčiama, tai yra netvaru, tuomet galime pamiršti Rytų partnerystę (...). Nieko neturime prieš gerus santykius su Rusija, bet Muitų sąjunga tiesiog nesirimuoja su ES Laisvosios prekybos susitarimais“, - tikino R.Freudensteinas.
Tuo metu Londone įsikūrusio „Chatham House“ instituto ekspertas Jamesas Sherras (Džeimas Šeras), kalbėdamas apie Rusijos grėsmę, priminė pernai spalį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo išsakytą įspėjimą, kad Moldova ir Baltijos valstybės turėtų „padaryti išvadas“ vertindamos įvykius Ukrainoje. Jis pripažino, kad tik žlugus dabartiniam Kremliaus režimui Europa galėtų realiai įvertinti, kokios plačios ir ilgalaikės yra „Rusijos investicijos“ į ES priešus pačioje ES viduje.
J.Sherras taip pat patikino europarlamentarus, kad Kremlius reaguos tik į sankcijas, tiesiogiai veikiančias jos karinės ir energetinės modernizacijos galimybes.
„Vienintelės sankcijos, kurias Kremlius vertina rimtai, yra sankcijos, nukreiptos į Rusijos galią: priėjimas prie tarptautinio kapitalo rinkų, prie pažangių technologijų, nuo kurių priklauso jos būsimos energetinių resursų paieškos ir karinio sektoriaus modernizacija. Mes turėtumėme pamiršti suvokimą, kad Rusija bus įtikinta pakeisti kursą, nes žymių asmenų dukterys ir sūnūs negali lankyti mokyklų Anglijoje“, - sakė britas.
„Rusijos politika pasikeis, kai jos jėgos struktūros padarys išvadą, kad dabartinė politika pažeidžia Rusijos ir tik jos interesus. Šis tikslas yra pasiekiamas: Rusija yra silpnesnė, nei Kremlius mano, ir kur kas silpnesnė, nei apsimeta. Bet šis tikslas nemažai pareikalaus iš mūsų“, - pridūrė J.Sherras.
Antradienį Europos liaudies partijai pristatytoje G.Lansbergio parengtoje ataskaitoje atvirai smerkiama Rusijos vykdoma agresija, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos informacinį karą ir siekį skaldyti Europą.
Pasiūlymus ir pataisymus ataskaitai EP atstovai galėjo teikti iki kovo pabaigos, galutinis balsavimas dėl dokumento parlamente numatomas birželį. Jei europarlamentarai pritars, dokumentas bus teikiamas kitoms europinėms institucijoms (ES prezidentui, Europos Komisijai, Europos Tarybai, ES Išorinių veiksmų tarnybai), taip pat Rusijos bei Rytų Partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.
