34 proc. lietuvių vienam vaikui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį skiria nuo 500 iki 1000 Lt. Tuo metu ketvirtadaliui šalies gyventojų vieno vaiko išlaikymui pakanka nuo 100 iki 500 Lt, o 1000 Lt ir daugiau per mėnesį išleidžia 7 proc. Lietuvoje vaikus auginančių gyventojų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

„Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai dažnai susiduria su problema, kaip tinkamai paskirstyti šeimos biudžetą, kiek lėšų skirti vaikams išlaikyti. Šis klausimas tampa dar opesnis vaikams tik pradėjus eiti į mokyklą. Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai lietuviai linkę skirti nuo 500 iki 1000 Lt, tačiau jų gaunamos pajamos daro didžiausią įtaką šiai sumai – kuo jos didesnės, tuo daugiau lėšų skiriama vaiko poreikiams tenkinti“, – sako banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimas parodė, kad mažiausią sumą (100-500 Lt) vaikui išlaikyti per mėnesį dažniausiai skiria 30-39 m. amžiaus gyventojai, o didžiausią – jauniausi (iki 29 m.) gyventojai.

Apklausa taip pat atskleidė, kad šeimos dydis, šalies gyventojų nuomone, beveik neturi įtakos tam, kaip joje planuojami finansai. Nors beveik tiek pat – 18 ir 19 proc. – lietuvių mano, jog finansai planuojami praktiškiau įprastose (1-2 vaikai) arba gausiose (3 ir daugiau vaikų) šeimose, didžioji dalis apklausos dalyvių (61 proc.) laikėsi nuomonės, kad finansinė šeimų padėtis priklauso ne nuo vaikų skaičiaus, bet nuo tėvų požiūrio.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė ir įkūrėja Jurgita Pocienė sako, kad dažnu atveju gausios šeimos yra praktiškesnės ir finansiškai atsakingesnės nei įprastos. Be to, vaikai, augantys tokiose šeimose, yra daug savarankiškesni ir moka geriau kontroliuoti finansus.

„Gausios šeimos būna dviejų tipų: vienos vaikus gimdo tam, kad gautų pašalpas, tad jos neskaičiuoja ir negalvoja, ar turės pinigų vaikų globai. O kitos daugiavaikės šeimos, dar prieš planuodamos vaiką, apgalvoja ir labai smulkiai apskaičiuoja, ar turės laiko bei pinigų jo išsilavinimui ar kitiems poreikiams tenkinti. Todėl nenuostabu, kad tokios šeimos pinigus ir finansus skaičiuoja labai atsakingai – mažiausiai skiria pramogoms, o daugiausia – vaikų išsilavinimui ir, žinoma, maistui. Pastebiu, kad tokių šeimų vaikai retai būna „mamyčiukai“, todėl jie labiau linkę greičiau pradėti savarankiškai kurti ir tvarkyti savo finansus”, – pasakoja J. Pocienė.

Minėtą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos metu interviu būdu apklausti 1004 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.

Nors 86 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų, penktadalis (22 proc.) tokią paskolą ėmusių žmonių yra pasiskolinę daugiau negu iš tiesų reikėjo. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kiek daugiau vyrų nei moterų ir jaunimo (18-29 m.) atstovų. Tuo tarpu tarp prisipažinusių, kad yra pasiskolinę didesnę sumą nei reikėjo – daugiau moterų ir 30-39 m. amžiaus žmonių. Šioje amžiaus grupėje kas ketvirtas teigia ėmęs didesnę nei reikia paskolą.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami įsigyti kokį nors daiktą ar pasinaudoti paslauga, neapsvarsto reikiamos sumos ir spontaniškai pasiskolina per daug. Tokie neapgalvoti finansiniai sprendimai gali turėti neigiamų padarinių, todėl prieš imant vartojimo paskolą, reikėtų pasidomėti planuojamo pirkti daikto ar paslaugos kaina, apsvarstyti, kiek mėnesinių pajamų galima skirti jai grąžinti ir tik tuomet priimti sprendimą“, – teigia „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad reikiamą sumą geriausiai apgalvoja vyriausio amžiaus žmonės. Tarp 60-69 m. sulaukusių gyventojų tik 14 proc. teigė, kad yra pasiskolinę daugiau negu reikėjo. Neapgalvotus finansinius sprendimus dažniausiai priima Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Anot R. Norvilo, siekiant priimti apgalvotą finansinį sprendimą gyventojai turėtų prisiminti, kad paskolos grąžinimui skirtos lėšos turėtų sudaryti apie 40 proc. tvarių pajamų. Tarkime, jeigu šeimos mėnesinės pajamos yra 3000 Lt ir ji neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų, paskolai grąžinti maksimaliai galėtų skirti 1200 Lt per mėnesį.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2014 m. kovo mėnesį. Jos metu apklausta 1001 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.