Ne skaičius, o išskirtinumas
Šiandien klaipėdietės kolekcijoje – apie 1,5 tūkst. eksponatų ir, žinoma, šis skaičius – nebaigtinis.
Apžiūrinėjant moters namuose apsigyvenusias kvarkles akys raibsta ne vien nuo jų gausybės, bet ir dydžių, spalvų, formų, medžiagiškumo įvairovės, ką jau kalbėti apie kiekvieno daikto atsiradimo kolekcininkės rankose, jo pagaminimo, klajonių ar paskirties istoriją.
O viskas prasidėjo dar 1993-iaisiais nuo kaimynės padovanoto rankdarbio – vąšeliu nertos varlės.
Esu užsibrėžusi tikslą surinkti varles iš visų pasaulio šalių ir iš visų medžiagų, iš kokių tik įmanoma jas pagaminti.
"Iš pradžių džiaugdavausi bet kuo, ką gaudavau, nes anuomet didelio pasirinkimo nebuvo", – prisimena moteris.
Kaip prisipažįsta pašnekovė, kasmet pamažu turtėjant kolekcijai, atsirado ir siekis medžioti ne bet kokius, o išskirtinesnius, įdomesnius egzempliorius.
"Renku ne skaičių, o išskirtinumą, – įvardija R.Anusienė. – Esu užsibrėžusi tikslą surinkti varles iš visų pasaulio šalių ir iš visų medžiagų, iš kokių tik įmanoma jas pagaminti."
Anot kolekcininkės, dabar daugybė dirbinių gaminama Kinijoje, tad jei pavyksta sumedžioti ar gauti dovanų eksponatą iš šalies, kurioje jis dar ir pagamintas, tai jau galima vadinti dviguba sėkme.
Prabanga deimantinėmis akimis
Šiuo metu klaipėdietės kolekciją sudaro daugiau nei 50-yje valstybių pagamintos ar iš ten atkeliavusios varlės ir varlytės – nuo Ganos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Senegalo iki Kambodžos, Peru, Urugvajaus.
Bene didžiausia dalis eksponatų parkeliavo iš įvairių kelionių, buvo pamatyti ir įsigyti įvairiose prekybvietėse Lietuvoje ar internetu – anot pašnekovės, pastaraisiais metais išskirtinesnių dirbinių paieškose itin gelbsti būtent internetiniai aukcionai.
Draugija: pusantro tūkstančio eksponatų kolekcija jau vargiai išsitenka būsto lentynose.
Klaipėdietės aistrą kursto ir jos draugai, artimieji, žinantys, kad kolekcininkei nėra mielesnės dovanos už dar vieną varlę.
Antai rankų darbo riboto leidimo statulėlė iš kiniško porceliano, R.Anusienę pradžiuginusi 50-mečio proga, kadaise kainavo net 400 litų.
Tuo metu itin prabangūs, išskirtiniai eksponatai vertinami jau ne triženklėmis ir net ne keturženklėmis sumomis.
Kaip vieną pavyzdžių kolekcininkė įvardijo Fabergé varlę deimantinėmis akimis – jos kaina siekė daugiau nei 60 tūkst. dolerių.
"Tokie dirbiniai įprastai parduodami tik dideliuose aukcionuose", – paaiškina varlių kolekcininkė.
Ne vienintelis pomėgis
Pašnekovė neneigia – nebūtinai tai, kas brangu pinigine išraiška, yra labiausiai vertinga ir brangu emocine prasme.
Ji pati pačia mylimiausia vadina 1998 m. vyro iš Čekijos parvežtą varlės skulptūrėlę, kuri sukurta iš parazitinio medžio šaknies.
Šis eksponatas moterį žavi ne vien unikalumu, meniškumu – pirmoji sutuoktinio padovanota ir 25-oji visos kolekcijos varlė tapo ir tarsi nebyliu pritarimu žmonos kolekcionavimo aistrai.
Kaip sako pašnekovė, tiek iš bičiulių, tiek artimųjų gautos varlės taip pat yra kažkuo išskirtinės – gal todėl, kad dovanotos širdžiai mielų žmonių.
"Turbūt būtų sunku patikėti, bet per tiek metų tarp dovanotų varlių pasikartojančių beveik nebuvo", – patikina kolekcininkė.
Buhaltere dirbanti moteris ne tik skrupulingai kataloguoja turimus eksponatus, bet ir rengia jų aprašus. Anot pašnekovės, šios informacijos paieškos jai tapo įdomių ir netikėtų faktų lobynu.
Manau, kad reikia gilintis į kažkokį vieną dalyką. Juolab kad tai yra nesibaigiantis hobis, žinoma, jei tik pačiam neatsibosta.
Be varlių, klaipėdietė taip pat renka euro monetas – sako norinti surinkti visas, kokias yra išleidusios ES šalys.
Moteris įvardija ir originalesnius savo pomėgius: siuva suvenyrines progines detales šampano buteliams dekoruoti ir gamina Venecijos karnavalines kaukes.
Slapta meilė – pelėdos
Šiandien klaipėdietei būtų sunku pasakyti, kodėl prieš beveik tris dešimtmečius jos dėmesį patraukė būtent varlės.
Kita vertus, ne vienoje šalyje, įskaitant ir Lietuvą, tai gana populiarus kolekcionavimo objektas – būtent Klaipėdoje šio mėnesio pradžioje mūsų šalies varlių kolekcininkus subūrusi asociacija surengė jau devintąjį savo suvažiavimą.
"Pavyzdžiui, Rusijoje varles renka Ermitažo direktorius", – žiniomis dalijasi pašnekovė.
Tiesa, pati kolekcininkė prisipažįsta aplenkianti kasdienybėje naudojamus buities daiktus ar minkštus žaislus – nes tai neįdomu, argumentuoja.
"Jei pamatyčiau patalynę su varlės motyvais – vien dėl to tokios patalynės tikrai nepirkčiau, – patikina pašnekovė. – Pašto ženklai, pinigai ar atvirukai su varlėmis – taip, tokius dalykus renku, tačiau kaip kolekcijos jų neskaičiuoju."
Pašnekovė svarsto, jei šiandien sąmoningai rinktųsi kolekcionavimo objektą, veikiausiai tai būtų pelėda. "Šis paukštis man – kažkas tokio", – šypteli klaipėdietė.
Kaip sako kolekcininkė, rimtai atsidėti dar vienai kolekcijai – ne tik brangus malonumas.
"Manau, kad reikia gilintis į kažkokį vieną dalyką. Juolab kad tai yra nesibaigiantis hobis, žinoma, jei tik pačiam neatsibosta. Galiausiai ir vietos namuose ima nebeužtekti", – prozišką azartiško pomėgio pusę atskleidžia R.Anusienė.
