Fasadas netvarkomas

Tarpukariu statytas, saugomu kultūros paveldo objektu pripažintas Kauno kultūros centras (KKC) pastatas atsigauna. Pastaruosius kelerius metus viena po kitos remontuotos įvairios vidaus erdvės, tvarkyti laiptai, perdangos.

Jau spėtas atnaujinti KKC centro kiemelio fasadas. Tačiau pagrindinis pastato vaizdas iš Vytauto ir Kęstučio g. pusių – nepasikeitęs ir atrodo apgailėtinai apleistas. Nors visas pastatas jau seniai turėjo blizgėti it naujas.

Pasirodo, sutartis su milijoninį konkursą tvarkymo darbams laimėjusia bendrove sustabdyta. KKC vadovė Jolitos Rudgalvienė teigia, kad tai esą tik į gera, tačiau KKC steigėjos – Kauno miesto savivaldybės atstovai tai vadina vilkinimu, kaip manoma, rangovui siekiant išpešti sau daugiau naudos.

Pernai sausio viduryje KKC su bendrove "Infes" sudarė sutartį dėl remonto ir tvarkybos darbų už 1,035 mln. eurų su PVM. Darbai, tarp kurių kiemo rūsio perdangos kapitalinis remontas (112 tūkst. be PVM), pastato vėdinimo sistemos įrengimas (145 tūkst. eurų be PVM), lifto įrengimo darbai žmonėms, turintiems negalią įrengimo, įskaitant bendrus statybinius darbus – 46 tūkst. eurų be PVM, pastato III aukšto patalpų ir kitų bendrų erdvių apdailos remontas – 88 tūkst. eurų be PVM, pagal pirminę sutartį turėjo būti atlikti per metus su galimybe terminą pratęsti mėnesiui.

KKC direktorė J.Rudgalvienė tikino, kad atlikti visi projekte numatyti darbai, išskyrus fasadų remontą iš Vytauto ir Kęstučio gatvių pusės bei neįrengtas pastato apšvietimas.

Bendrovės pasiūlyme, kuris buvo pateiktas viešojo pirkimo konkursui, nurodoma, kad pastato apšvietimo įrengimo kaina – beveik 55 tūkst. eurų be PVM, o visų pastato fasadų tvarkybos darbai beveik 409 tūkst. eurų be PVM.

Tačiau savivaldybės atstovų manymu, rangovo apetitas didesnis nei minėtos sumos, todėl darbai ir ėmė strigti.

Apskaičiuojama iš naujo

Teiraujamės KKC direktorės, kodėl fasadai net nepradėti tvarkyti.

"Sutartis su rangovu sustabdyta. Vyksta projekto tikslinimas. Sutartis atidėta, nes pagal projektą nepasidarė tam reikiamas tinkas, todėl reikėjo daryti naujus cheminius bandymus, kad išgauti senovišką tinką", – "Kauno dienai" bandė aiškinti KKC direktorė J.Rudgalvienė.

J.Rudgalvienė sutriko po klausimų apie kėdžių kainą.

Visgi tai kelia įtarimų, kad gali būti bandoma keisti konkurse numatytas sąlygas, o tai būtų pažeidimas.

"Pradžioje neaiškumų nekilo, juo labiau, kad kiti darbai vyko sklandžiai, tačiau pamačius rangovo pasiūlytus išorinio fasado tinko pavyzdžius, paruoštus pagal terazitinio tinko technologiją, buvo akivaizdu, kad taip fasado renovuoti negalima. Todėl KKC, t.y., užsakovas, stabdė išorinio fasado remonto darbus ir užsakė papildomus tyrimus", – tikino J.Rudgalvienė.

Ji nesiėmė vertinti tempų, kuriais vyksta jos įvardintas projekto tikslinimas. "Nesu nei rangovas, nei projektuotojas. Projektuotojas keičia projekto priedus, kuriuose yra nauja fasado sudėtis. Gamintojas iš naujo įvertina įkainius, ir tada kaip įmanoma greičiau startuojame", – kalbėjo vadovė.

Ar po naujo įkainių įvertinimo centrui nekils finansinių problemų? "Negaliu atsakyti. Sąmatas apskaičiuoja rangovai", – nedaugžodžiavo J.Rudgalvienė.

Vėliau ji teigė, kad "lėšų trūkumą nulems projektiniai sprendimai", tačiau projektą prižiūrinčios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kultūros projektų vadovė ją esą informavo, kad "yra galimybė kreiptis į Kultūros ministeriją, kad būtų padidintos lėšos Kauno regionui".

Kritika iš savivaldybės

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" teigė žinąs, kad darbai buvo sustabdyti, tačiau nemato jokių kliūčių jiems tęsti.

"Dabar išsiaiškinti visi nesklandumai, ir paprašyta rangovo tęsti darbus. Tie darbai privalo būti vykdomi", – tvirtino S.Rimas.

Paklaustas, kas iš tiesų vyksta, skyriaus vedėjas prabilo apie povandenines sroves: "Sakykime taip: rangovas tam objekte daugiau nelabai nori dirbti. Tad gal todėl ir mano, kad situacija neišsiaiškinta. Bet tiek savivaldybė, tiek užsakovas KKC traktuoja, kad kaip ir viskas yra išsiaiškinta, ir rangovas turi tęsti darbus."

Pasiteiravus apie finansinius projekto niuansus, S.Rimas teigė, kad ES ir savivaldybės lėšų skirta pakankamai. "Savivaldybei susidaro toks įspūdis, kad rangovas šiek tiek bandė pasinaudoti situacija ir paprašyti papildomų lėšų darbams, o mes manome, kad tam pagrindo nėra", – sakė S.Rimas.

S.Rimas aiškino, kad "Infes" atrastas kabliukas yra klaidingai viename priedų nurodyta išorinio fasado tinko medžiaga. Tyrėjai, anot jo, padarė klaidą, parašė, kad tinkas yra terazitinis, o ne granitinis. "Pati tinko sudėtis parašyta gal ir tinkama, bet skiriasi jų dengimo būdas. Tai yra niuansai. Jeigu rangovas į visą šitą dalyką žiūrėtų geranoriškai... Logiška būtų vadovautis techninio projekto sprendiniais ir dengti granitiniu tinku", – teigė skyriaus vadovas.

Jis kalbėjo, kad granitinis tinkas, kuriuo yra dengtas pastato išorinis fasadas, yra autentiškas, tarpukario laikotarpio.

"Restauruojant pastatas turi būti dengiamas tokiu pačiu būdu, naudojant tą pačią technologiją. Ji yra brangi. Bet būtent tokiai technologijai buvo parengtas pastato tvarkybos darbų projektas ir paskaičiuota sąmata, investicinio projekto vertė. Rangovas su sąmata nebuvo susipažinęs, nes tai yra konfidenciali informacija rengiant viešąjį pirkimą, tačiau žiniaraščius, kiekius, techninį projektą matė, žinojo, kad darbai turės būti atliekami pagal autentiškas technologijas", – dėstė S.Rimas.

"Infes" atstovai dokumentuose radę prieštaravimą, savivaldybės atstovo teigimu, bando pasinaudoti situacija. Tačiau tai, ką S.Rimo žiniomis, jie siūlo, sunku pavadinti sąžininga pozicija.

"Jie iš viso siūlo ne terazitinį, ne granitinį tinką, o pigią šiuolaikinę sintetinę granitinio tinko imitaciją. Mes su tuo nesutikome. Nes tai yra didžiulis ir kainų skirtumas. Tai yra daugiau nei perpus pigiau. Mes su tokiu variantu nesutikome, ir prasidėjo, mūsų nuomone, darbų vilkinimas", – rangovo veiksmus vertino S.Rimas.

Viešąjį pirkimą skelbė KKC, tačiau  didelės apimties projektą rengė samdyta bendrovė. Tad dabar atsiradę netikslumai, kelia keistų abejonių.

J.Rudgalvienės teigimu, rangovas yra kreipęsis į savivaldybę ir užsiminęs apie papildomų lėšų poreikį: "KKC ir savivaldybėje vyko susitikimai su rangovu, projektuotoju ir technine priežiūra. Šie klausimai taip pat buvo svarstomi."

Minėta "Virmalda"

J.Rudgalvienė pokalbio metu tvirtino, kad sutartis sustabdyta su steigėjo – savivaldybės žinia. "Niekaip nesuprantu, kodėl jūs to klausiate. Aš dvejus metus tariuosi su visais įmanomais skyriais, administracijos direktoriumi", – ėmė vardyti moteris.

Kaip jau minėjome, nesklandumų atsirado prieš imantis išorinių fasadų remonto. Jie priskiriami šio paveldosauginio pastato vertingosioms savybėms ir turi būti atkuriami autentiški.

"Infes" pasiūlyme, kuris prie bendrovės sutarties su KKC pateikiamas CVPP, nurodoma, kad dalį tvarkomųjų paveldosaugos darbų atliks subtiekėjas MB "Virmalda".

Šios bendrovės bendraįkūrėjas – Romaldas Rabačius, iki šio pavasario ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvęs savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos vadovas.

Romaldas Rabačius

Savivaldybės puslapyje buvo nurodoma, kad jam, kaip administracijos direktoriaus pavaduotojui, buvo pavaldus Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.

Jis "Virmaldai" vadovavo iki 2015 m. gegužės, o paskui oficialiai bendrovės vairą perėmė jo brolis Virginijus Rabačius. Dar pernai metų pabaigoje, BNS duomenimis, R.Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo nurodęs, kad yra "Virmaldos" dalininkas, kad joje tuo metu dirbo ir jo sutuoktinė.

"Kokiame kultūros centre? Nėra ten jokios "Virmaldos". Pirmą kartą girdžiu", – tikino buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Netrukus jis pridūrė, kad "Virmaldoje" nedirba, o jam dirbant savivaldybėje "tų pastatų statybos jam nepriklausė".

"Nu koks skirtumas? – nervingai nutraukė žurnalistę R.Rabačius, kai ši įpusėjo užduoti dar vieną klausimą. – Aš dabar jau nebedirbu ir nesiruošiu jums nei lankstytis nei atsakinėti. Iki."

"Virmaldos" telefonu, nurodytu puslapyje rekvizitai.lt, kurio telefono numeris nuo R.Rabačiaus skyrėsi tik vienu skaitmeniu, atsiliepęs asmuo teigė, kad "Virmalda" nedalyvavo įgyvendinant KKC pastato remonto projektą.

Pasiteiravome, kodėl tada bendrovė buvo įrašyta į pasiūlymą kaip subtiekėja. "Jūs tyrėja, jūs ir tirkite, o mes nedalyvavome", – sakė bendrovės atstovas. Pasikeitė planai? "Taip", – sutiko pašnekovas.

Pasigenda sprendimų

Bendrovės "Infes" atstovai, nenurodę nei savo vardo, pavardės, nei pareigų, pateikė komentarą dėl esamos situacijos.

Anot jų, fasadų tvarkomieji paveldosaugos darbai sustabdyti, nes taip nurodyta ekspertizės akte.

Savivaldybės išsakytus teiginius, kad tik vilkinamas laikas, "Infes" atrėmė teigdami, kad "rangovas yra suinteresuotas kuo greičiau įgyvendinti rangos sutartį ir nuolatos prašo užsakovo pateikti darbų vykdymui privalomuosius dokumentus, be kurių darbų vykdymas negalimas".

"Infes" tvirtina, kad tvarkybos darbai stringa ne dėl noro pasipinigauti, o esą dėl to KKC "iki pat šiol nepriima reikiamų sprendimų."

Paklausti, ar siekiama iš savivaldybės gauti daugiau pinigų, "Infes" atstovas nuo tikslaus atsakymo išsisuko, teigdami, kad buvo sulaukę kvietimo susitikti su savivaldybės atstovais.

Paklausus, ar prašė daugiau pinigų, aiškaus "ne" neišgirdome, tik tvirtinimą, kad KKC yra raštu pateikta apie būtinybę patikslinti tvarkybos darbų projektą.

Kėdės – už beveik 400 eurų

Įtarimų kelia ir daugiau Kauno kultūros centro sudarytų sandorių. Įsigytas naujas fortepijonas, lauko baldai, kiemeliui pirkta mobili stoginė. Tiesa, pažvelgus į su įvairiomis bendrovėmis sudarytas sutartis, kai kurios sumos ir sąsajos kelia nuostabą.

Kauno socialdemokratų lyderio, neseniai buvusio Kauno miesto savivaldybės, kuri yra KKC steigėja, tarybos nario Židrūno Garšvos bendrovė "Dextera", kaip nurodoma Centrinėje viešųjų pirkimų portale (CVPP), Kauno kultūros centrui įsipareigoja pastatyti mobilią stoginę. Ji su visais montavimo darbais, pagal CVPP įkeltą sutartį, centrui atsieis 37,7 tūkst. eurų su PVM.

Bendrovė "Montema" yra laimėjusi KKC skelbtą viešąjį pirkimą lauko baldams įsigyti. Už jos pasiūlytas lauko kėdes be porankių KKC nepagailėjo po 333 eurus su PVM. Jų įsigyta penkiolika. Lauko kėdės su porankiais su pristatymu ir montavimu – po 387 eurus su PVM. Iš viso tokių pirkta 40.

Šios kėdės su porankiais įkainotos po 387 eurus, be porankių – po 333 eurus, o staliukai – po 260 eurų su PVM.

Bendrovės pateikto pasiūlymo įsigyti kėdes, staliukus, modulinių lauko baldų komplektą, medinę terasą, šiukšlių konteinerių aptvarą bendra suma – 42,3 tūkst. eurų su PVM.

Įsigytos kėdės, anot centro direktorės J.Rudgalvienė, yra "ypatingo grožio". "Kviečiu pasižiūrėti, nufotografuoti ir įdėti į šitą straipsnį. Tobulos", – iš pradžių "Kauno dienai" siūlė J.Rudgalvienė.

Ar kėdžių kainą ji irgi pavadintų tobula? Išgirdusi klausimą, vadovė nutilo ir pareiškė, negalinti pakomentuoti išgirstų skaičių. Paprašė klausimus, susijusius su kiekiais ir skaičiais, atsiųsti raštu. O kaip apskritai vertintų lauko kėdžių kainą, siekiančią beveik 400 eurų? "Gilinčiausi. Pasižiūrėsiu ir pakomentuosiu", – teatsakė pašnekovė.

Vėliau ji raštu atsakė, kad "projekto įgyvendinimą administruojanti Centrinė pirkimų valdymo agentūra (CPVA), prieš patvirtindama mokėjimus tikrina, ar įsigyti darbai, prekės ir paslaugos neviršija rinkos kainų, nepriklausimai nuo viešųjų pirkimų rezultatų."

Užkliuvo Viešųjų pirkimų tarnybai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė "Kauno dienai" nurodė, kad tarnyba pernai ir šiemet vertino trijų Kauno kultūros centro, ankstesniu pavadinimu "Tautos namai", vykdytų pirkimų pažeidimų riziką.

Vienas KKC skelbtas koncertinio fortepijono pirkimas pasibaigė, bet pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta po VPT tarnybos pastabų, nes visų pateiktų pasiūlymų kainos buvo per didelės.

Po VPT pastabų buvo nutrauktas ir KKC mobilios scenos su garso ir apšvietimo įranga pirkimas. Tačiau vertintas remonto ir tvarkybos darbų pirkimas, kaip informavo VPT, pasibaigė sudarius pirkimo–pardavimo sutartį.

"Tarnyba nėra atlikusi Kauno kultūros centro "Tautos namai" vykdyto pirkimo "Kauno kultūros centro "Tautos namai" pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai" (pirkimo Nr. 347249, skelbtas 2017 06 25) pirkimo procedūrų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, tarnyba negali pasisakyti dėl UAB "Virmalda" dalyvavimo pirkime", – komentavo D.Vilytė.

Perka tai, kas jau įdiegta

Kauno miesto savivaldybės administracija buvo paskelbusi, kad atviro konkurso būdu perka automatizuotų šilumos punktų kontrolės ir valdymo sistemų įrengimo paslaugas 30-yje Kauno miesto vaikų lopšelių-darželių ir mokyklų.

Nurodyta, kad bendra pasiūlymo kaina neturi viršyti 150 tūkst. eurų su PVM. Vadinasi, vienai įtaigai nusiteikta skirti iki 5 tūkst. eurų. Ir tai – tik dvejiems metams. Specialistų vertinimu, tai ne kas kita, kaip mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.

Daugumos, o gal net ir visų 30-ies nurodytų švietimo įstaigų šilumos punktai yra modernizuoti. Tą "Kauno dienai" patvirtino ir pačios švietimo įstaigos.

"Savaitgaliui šiluma primažinama automatiškai. Dienomis, kai šilčiau, šildymas irgi automatiškai sumažinamas", – teigė darželio "Ežiukas" vadovė Irma Žilinskienė. Ši ugdymo įstaiga renovuota prieš ketverius metus. "Iki 2014 m. įstaigos patalpos buvo labai prastai šildomos", – kalbėjo direktorė. Anot jos, anksčiau patalpose, esančiose vienoje darželio pusėje, būdavo normali temperatūra, kitoje – per karšta arba per šalta.

Kauno lopšelio-darželio "Žingsnelis" direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Asta Stoškelytė pasakojo, kad šilumos punktas buvo renovuotas maždaug prieš trejus metus, ir įstaigoje temperatūra taip pat reguliuojama automatiškai pagal oro sąlygas lauke. "Yra termoreguliatorius, bet temperatūrą, jeigu per šalta ar per karšta, galime ir patys pasireguliuoti kiekvienoje patalpoje", – aiškino A.Stoškelytė.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Daiva Trimailovienė žurnalistus informavo, kad renovuojant progimnaziją buvo atnaujintas ir šilumos punktas. "Šiluma automatiškai nustatoma – reguliuojama pagal tai, ar diena, ar naktis, ar išeiginės", – teigė pavaduotoja.

Kauno Rokų gimnazijos šilumos punktas renovuotas šiemet. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Ramunė Tamulionienė patvirtino, kad šiluma įstaigoje automatiškai mažinama ir didinama.

Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymo aprūpinimui Daiva Kikienė, kaip ir dar ne vienos įstaigos, į kurią kreipėmės, atstovai, "Kauno dienai" taip pat teigė, kad viskas vyksta automatiškai.

"Jeigu ne visose, tai daugumoje iš 30-ies ugdymo įstaigų šilumos punktuose jau yra sumontuota beveik visa savivaldybės planuojama pirkti įranga. Nėra tik telemetrijos įrenginio, vidaus patalpų mikroklimato jutiklių ir patalpos temperatūros jutiklių", – komentavo žurnalistus šiais klausimais konsultavę energetikos specialistai.

Daugumos iš visų savivaldybės atsirinktų ugdymo įstaigų šilumos punktai buvo modernizuoti prieš 3–5 metus tiek, kiek leidžia pasirinkta šildymo sistema. "Daugiau juose automatizuoti nėra ką. Norint visiškai automatizuoti šildymo sistemą, reikalinga kiekvienoje patalpoje įrengti jutiklius ir radiatorių reguliatorius, o tai milžiniškos investicijos, ir toks sistemos modelis šiuo atveju nėra perkamas", – teigė specialistai.

Savivaldybė šiemet užsimojo pirkti sistemą, kuri susideda iš techninės įrangos, programinės įrangos ir jos palaikymo. Pagal pirkimo sąlygas numatyta, kad į kiekvieną nurodytą įstaigą bus reikalinga pristatyti ir sumontuoti šilumos punkto valdiklį, lauko temperatūros jutiklį, įleidžiamą temperatūros jutiklį karšto vandens temperatūrai matuoti, telemetrijos įrenginį, vidaus patalpų mikroklimato parametrų jutiklį, temperatūros jutiklius patalpos temperatūrai matuoti, paviršinį temperatūros jutiklį šilumnešio temperatūrai matuoti.

Sutaupys nieko nekeisdami?

Žinodami, kad ir dabar tikriausiai visi šilumos punktai turi beveik visas nurodytas technines galimybes, ir jomis naudojamasi, tai yra, šildymo sezono metu savaitgaliams daugumoje iš 30-ies į modernizavimo sąrašą įtrauktų vaikų darželių, mokyklų jau maždaug keleri metai kaip užprogramuojama palaikyti žemesnę nei darbo dienomis temperatūrą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Romaldo Rabačiaus pasiteiravome, kaip įdiegus savivaldybės nurodytas minėtas sistemas bus dar labiau taupoma nei dabar, tai yra, kur slypi perkamų sistemų gėris.

"Iš pradžių aš irgi buvau skeptiškas. Bet ypač vaikų darželiuose, jeigu savaitgaliui išjungiama šiluma, pirmadienį reikia žiūrėti, kad vaikai neateitų į šaltas klases, kokia temperatūra koridoriuose. Ten, kur buvo eksperimentai, per mėnesį objekte gal kažkur po tūkstantį eurų sutaupoma", – bandė aiškino direktoriaus pavaduotojas apie tai, kas jau yra įgyvendinta.

Anot jo, bus sutaupoma, nes automatiškai bus sumažinamas šildymas, jeigu lauke atšilo, ir šildoma daugiau, jeigu atvėso. "Dabar viskas priklauso nuo ūkvedžio. Jeigu yra geranoriškas ir penktadienį kur nors nenuklydo, jis šilumą prisuka. Jeigu iš viso doras žmogus, sekmadienį jaučia pareigą ir ateina arba kažką įpareigoja ateiti ir atsukti. Jeigu ne, darželis visu tempu šildomas ir savaitgalį. Dabar tas žmogiškas faktorius bus nereikalingas. Viską darys automatai. Prie kompiuterio sėdės žmogus. Eksploatacines išlaidas mokėsime, bet kelis šimtus per visą miestą. Nieko nekeisdami sutaupysime, kad nereikėtų šildyti oro, lauko ir tuščių patalpų", – kalbėjo R.Rabačius.

Jis tvirtino, kad investicijos atsipirks per dvejus metus. "Investicija į mokyklą, darželį ten 5 tūkst. eurų. Nešiojamasis kompiuteris, keli varikliukai ant sklendžių užsideda. Sistemas prižiūrės bendrovė. Dabar prižiūri nemokamai, paskui pasirašysime sutartį. Metams mokėsime labai nedaug. Mėnesiui gal kelis šimtus, panašiai kaip saugos firmai", – dėstė R.Rabačius, nors visos tai leidžiančios techninės galimybės ugdymo įstaigose, kurias norima tobulinti, jau yra.

Kyla klausimas, kodėl planuojama pirkti įrangą, jeigu didesnė jos dalis jau yra nupirkta ir sumontuota įstaigose?

"Taip pat kyla klausimas, kiek savivaldybės administracija apskritai susipažinusi su procesais, kadangi modernizuotuose šilumos punktuose jau nebėra žmogiškojo faktoriaus – tokie šilumos punktai yra valdomi automatinių valdiklių", – dėstė energetikos subtilybes išmanantys specialistai. Automatinius valdiklius programuoja šilumos punktus prižiūrinčios bendrovės, šiuo atveju tai yra "Kauno butų ūkis".

"Taip pat pirkimo dokumentuose paminėtos įrangos kaina su montavimo darbais preliminariai turėtų siekti apie 50–60 tūkst. eurų, vadinasi, už priežiūrą bus mokami ne keli šimtai, kaip teigia R.Rabačius, o keli tūkstančiai eurų", – apskaičiavo žinovai.

Anot jų, lyginant su daugiabučių šilumos punktų priežiūra, savivaldybė, sprendžiant pagal pirkti numatytą didžiausią sumą, už darželių ir mokyklų šilumos punktų priežiūrą nusiteikusi mokėti dešimt kartų daugiau.

Specialistų nuomone, sistemos aprašyme daugiausia kalbama apie statistikos kaupimo galimybes. "Vadinasi, sistema už 150 tūkst. eurų perkama kaupti statistikai, kuri niekam nereikalinga, ir vargu, ar savivaldybė turi galimybes ir analitikus, kuriems reikalinga statistika", – komentavo žinovai. Statistiką apie 1 kv. m šildyti reikalingą energiją ir jos kainą įstaigos gauna iš "Kauno energijos".

Be to, kyla klausimas, kas bus po dvejų metų, kai pasibaigs pirkti nurodytas sistemos aptarnavimo laikas? "Sistemos priežiūrai bus konkursas kaip ir dabar. Įrangos niekas neatims. Ji tokia paprasta, kad kitur nepanaudosi. Ant sklendžių – elektrinės pavaros, nešiojamasis kompiuteris, davikliai temperatūrai matuoti. Tiek žinių", – detalizavo R.Rabačius.

Neįmanoma, bet įmanoma?

Dėl išsamesnių komentarų R.Rabačius patarė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyrius vedėją Raimondą Mačikėną. R.Mačikėnas atsakė tik į savivaldybei patogius klausimus ir taip, kad kai kuriuos atsakymus sunkoka suprasti ir specialistams.

Klausėme, kuo remiantis buvo skaičiuotos galimos sistemų įdiegimo ir priežiūros išlaidos, kaip nustatyta 150 tūkst. eurų suma, kurią savivaldybė sutiktų mokėti? Pasitikslinome, ar šiuo metu minėtų 30-ies įstaigų patalpos jau šildomos reguliuojant temperatūrą jose ne tokiu pačiu principu, kokį planuojama diegti. Kam bus naudojamas inžinerinių sistemų procesų monitoringas, parametrų analizė, kita statistika, kurią skaičiuoti iš surenkamų duomenų pirkti prašomas paslaugų pardavėjas?

"Atskirose, pavadinkime kritinėse patalpose, esantys davikliai nustato reikiamą pagrindinį šilumos kiekį, pagal tos patalpos pageidaujamą temperatūrą. Tai pirmasis šilumos taupymo žingsnis, kadangi, kintant oro sąlygoms, visa šildymo sistema pradeda operatyviai reaguoti į pokyčius ir keisti šiluminį rėžimą", – komentavo R.Mačikėnas.

"Kauno dieną" konsultavę specialistai pastebėjo, kad modernizuotuose šilumos punktuose jau yra prijungtas lauko temperatūros daviklis, kuris reaguoja į kintančias oro sąlygas ir dabar visa šildymo sistema operatyviai keičia šildymo rėžimą. "Taigi papildomo sutaupymo, priklausančio nuo oro sąlygų, nebus, nes kiek jų yra dabar, tiek ir liks, – lauko davikliai jau yra. Čia kalbama apie sutaupymus tarp modernizuotų šilumos punktų ir nemodernizuotų. Tačiau pirkti nurodytų įstaigų šilumos punktai yra modernizuoti", – tvirtino pašnekovai.

Jie pusiau mokslo, pusiau verslo atstovai. Tie, kurie įdiegė mokslą į tikrovę. Tokia kažkokia kompanija buvo. Jų pasiūlymo neatsisakyta.

Toliau R.Mačikėnas aiškino, kad "žinant patalpų eksploatacijos grafiką, sistema užprogramuojama išjungti šildymą, pavyzdžiui. pertraukų metu, kai vyksta patalpų vėdinimo ciklas. Taip pat po pamokų, išeiginėmis dienomis, nakties metu ir kitais panašiais atvejais, sistema mažina patalpų temperatūrą keliais laipsniais ir laiku pradeda tą temperatūrą kelti, kad pamokos prasidėtų šiltose patalpose". Tačiau šilumos punktuose jau yra valdikliai, kurie turi visas išvardytas galimybes, tiesiog laiko grafikų suprogramavimas atliekamas šilumos punkte, o ne nuotoliniu būdu. Įstaigos turi šilumos punktus prižiūrinčias įmones, kurios jau dabar gali viską suprogramuoti.

Abejoja naudingumu

"Temperatūrinio proceso stebėjimo galimybė leidžia nustatyti įvairių sutrikimų faktą. Tai gali būti išmušti langai, šildymo sistemos avarijos ir panašiai. Patalpų apsauga patikėta elektroninėms sistemoms, tokių įvykių kaip trūkęs vamzdynas elektroninės apsaugos sistemos nefiksuoja", – apie naująją sistemą toliau kalbėjo R.Mačikėnas.

"Kauno dieną" konsultavusių specialistų manymu, išmuštus langus turi stebėti apsaugos sistemos, o šildymo sistema to tikrai nepastebės, juk ir šilumos daviklius savivaldybė prašo įrengti tik keturiose patalpose. "Trūkusį vamzdyną sistema gal ir leistų identifikuoti, nors ir čia galima ginčytis", – teigė specialistai.

R.Mačikėnas dar dėstė, kad "perspektyvoje prie šių valdymo sistemų bus galima jungti tiek vėdinimo automatikos valdymą, tiek kitų procesų reguliavimo, fiksavimo įrangą". "Dabar irgi galima jungti vėdinimo automatikos valdymą. Na bent jau dalyje įstaigų tikrai, tik bėda, kad to vėdinimo įstaigose nėra, o jeigu bus nuspręsta įrenginėti, manau, vienos įstaigos sąmata turėtų būti nuo maždaug 200 tūkst. eurų, todėl jeigu dabar esantis valdiklis netiks, jį pakeisti nauju už 500 eurų prie 200 tūkst. eurų sąmatos nebus problemų", – šyptelėjo konsultantas.

Dar kitos R.Mačikėno komentaro pastraipos specialistai negalėjo pakomentuoti, nes jos visiškai nesuprato: "Jūsų paklausime minimas šilumos gamintojų rėžimų reguliavimas ir duomenų bazių reikšmė nurodyta teisingai, tačiau žinant kokie šilumos tiekėjo kiekiai yra valdomi, apie tikslius ir operatyvius rėžimo pokyčius kalbėti neverta. Taupymas, apie kurį kalbame, visiškai neįmanomas".

2016–2017 m. įgyvendintų bandomųjų projektų metu, kas R.Mačikėno turimais duomenimis, kai kuriose mokyklose kainavo po 3 tūkst. eurų, kitur – kiek daugiau. "Praktiškai sunaudotas šilumos kiekio sumažėjimas visiškai padengė išlaidas per pirmą šildymo sezoną. Žinoma, kad skirtingi pastatai gali būti sudėtingesnėje situacijoje, tačiau šios investicijos tikrai yra pamatuotos tiek finansine, tiek technine prasme", – komentavo R.Mačikėnas.

"Reikėtų konkrečių skaičių, nes realiai tai neįmanoma", – tvirtino "Kauno dienos" kalbinti specialistai.

Patys pasisiūlė

Pasirodo, konkurse minėtoms paslaugoms teikti dalyvavo vienintelė bendrovė, kuri pati prieš trejus kreipėsi į savivaldybę siūlydama jų technologinius ir programinius sprendimus. Nesinorėtų tikėti, kad konkursas ir jo nuostatos parengtos taip, kad galėtų pretenduoti tik viena bendrovė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius "Kauno dienai" aiškino, kad tobulinti šilumos punktus apsispręsta po eksperimento.

"Buvome padarę tokį taupymo eksperimentą. Metus laiko palaukėm, apskaičiavom, kad per metus iš visų įstaigų susitaupo nemaža suma. Skeptiškai atsiliepė tik senesni ūkvedžiai. Bet vienur sutaupyti 1,5 tūkst. eurų, kitur 1,5 tūkst. eurų", – skaičius žėrė R.Rabačius.

Pasidomėjome, kaip kilo mintis atlikti tokį bandymą. "Atėjo čia į savivaldybę, pasiūlė. Kas? Tiesa sakant, neatsimenu. Tie mokslininkai. Jie pusiau mokslo, pusiau verslo atstovai. Tie, kurie įdiegė mokslą į tikrovę. Tokia kažkokia kompanija buvo. Jų pasiūlymo neatsisakyta. Mes padarėme bandomąjį projektą. Jie tris mokyklas net nemokamai padarė", – prisiminė R.Rabačius.

Jis teigė, kad paskelbus viešųjų pirkimų konkursą šią sistemą įdiegti plačiau, sulaukta tik vieno pasiūlymo. "Jis tilpo į kainą. Negaliu daugiau nieko sakyti, tai konfidenciali informacija", – kitą dieną po vokų atplėšimo teigė R.Rabačius.

"Kauno dienos" žiniomis, vieninteliai siūliusieji – tie patys, R.Rabačiaus teigimu, pusiau verslo, pusiau mokslo atstovai.

R. Rabačius yra ir savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.

Mažoji bendrija „Virmalda“ pastaruoju metu laimėjo 0,68 mln. eurų vertės savivaldybės konkursą tvarkyti Kauno tvirtovės VI-ąjį fortą.

R. Rabačius viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad yra „Virmaldos“ dalininkas. Joje dirba ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo sutuoktinė.

Savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog jo pavaduotojas savo interesus yra deklaravęs ir nuo sprendimų nusišalina, todėl priežasčių atmesti „Virmaldos“ pasiūlymą nebuvo.

Tuo metu nevyriausybininkai sako, kad tokia situacija teisinga atrodo tik formaliai ir ragina Kauno savivaldybę daugiau dėmesio skirti skaidrinant viešuosius pirkimus.

Viešuosiuose pirkimuose figūruoja daugiau kaip dešimtmetį

Registrų centro duomenimis, 1997 metais „Virmalda“ įkurta kaip brolių Virginijaus ir Romaldo Rabačių tikroji ūkinė bendrija, o nuo 2014 metų tapo mažąja bendrija. Virginijus ir Romaldas Rabačiai tebėra jos bendraturčiai.

Centrinės viešųjų pirkimų portalo skelbiamais duomenimis, „Virmalda“ pernai savivaldybės užsakymu už 83,9 tūkst. eurų restauravo paminklą „Pieta“ senosiose Aleksoto kapinėse, 2015 metais už 128 tūkst. eurų atliko „Girstučio“ kultūros ir sporto centro kultūrinės dalies rekonstrukcijos darbus. Šioje įstaigoje „Virmalda“ rekonstrukciją už 191,7 tūkst. litų (55,5 tūkst. eurų) atliko ir 2013 metais.

2011 metais „Virmalda“ Kauno savivaldybės užsakymu už 137,4 tūkst. litų (39,8 tūkst. eurų) rekonstravo Kauno valstybinės filharmonijos žiūrovų salės vėdinimo sistemą. 2007–aisiais „Virmalda“ buvo vienintelė dalyvė 10,6 mln. litų (3 mln. eurų) vertės Kauno filharmonijos pastato rekonstrukcijos konkurse. Dar vieną šio pastato tvarkymo konkursą už 6,3 mln. litų (1,8 mln. eurų) bendrija laimėjo 2005 metais.

Kauno valstybinė filharmonija yra pavaldi Kultūros ministerijai, tačiau, savivaldybės duomenimis, iki 2013 metų šias patalpas Kauno miesto savivaldybė valdė patikėjimo teise.

2006 metais „Virmalda“ laimėjo 3,8 mln. litų (1,1 mln. eurų) vertės Kauno 2–osios klinikinės ligoninės, tuo metu pavaldžios savivaldybei, rekonstruckijos konkursą.

Socialdemokratas R. Rabačius administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas eina nuo 2015 metų, jose jis yra dirbęs ir 2007–2010 metais.

Bendrija dalyvauja ir kitų savivaldybių bei įstaigų skelbiamuose konkursuose. Įstaigos puslapyje nurodyta, kad ji įrengė Šakių miesto aikštę, restauravo Gelgaudiškio dvarą, Panemunės pilį, atliko Lietuvos banko Kauno skyriaus kapitalinį remontą.

Kaip BNS informavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Sigita Zumerytė Arlauskienė, tarnyba yra atkreipusi dėmesį į šios mažosios bendrijos veiklą, tačiau ne dėl ryšių su savivaldybe, bet kitų pirkimų, kuriuose „Virmalda“ dažnai dalyvauja jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis.

VPT atliktoje statybos darbų apžvalgoje „Virmalda“ yra patekusi į įmonių, kurios dažniausiai pirkimuose dalyvauja jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis, dvidešimtuką.

Pernai sausį VPT rekomendavo Žagarės regioninio parko direkcijai nutraukti preliminarią sutartį, kur „Virmalda“ drauge su bendrovėmis „Ekstra statyba“, „Plungės lagūna“ ir „Irdaiva“ buvo vienintelės dalyvės 11,2 mln. eurų vertės Žagarės dvaro parko tvarkymo konkurse.

Į klausimus R. Rabačiui atsakė jo vadovas

Kauno savivaldybės administracijos puslapyje nurodoma, kad R. Rabačiui pavaldus yra Centrinis viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrius.

Jis taip pat yra savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.

BNS paskambinus R. Rabačiui, pokalbis nutrūko išgirdus klausimą apie šeimos verslą, vėliau jam prisiskambinti nebepavyko, o į raštu R. Rabačiui pateiktus klausimus atsakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pasak jo, pavaduotojo ryšiai su statybų verslu užsiimančia įstaiga savivaldybės vadovams buvo žinomi, R. Rabačius apie tai informavo, savo interesus deklaravo ir nuo sprendimų nusišalino.

„Santykiai su „Virmalda“ yra deklaruoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o pats pirkimo procesas vyko R. Rabačiui nusišalinus nuo jo. Taigi, jokios įtakos viešajam pirkimui R . Rabačius negalėjo padaryti“, – komentare BNS nurodė G. Petrauskas.

Pasak jo, R. Rabačius taip pat sako visiškai nedalyvaujantis „Virmaldos“ veikloje.

„Svarbu, kad konkursus laimėtų gerą kainą ir kokybę siūlančios įmonės, kurios darbus atliktų per kuo trumpesnį laiką. Konkursą dėl forto pritaikymo visuomenės poreikiams laimėjusi bendrovė darbus pasiūlė atlikti dvigubai greičiau nei buvo numatyta konkurso sąlygose, taip pat pasiūlė mažiausią kainą. (...) Šioje vietoje neturėjome jokių priežasčių, dėl kurių galėtume atmesti „Virmaldos“ pasiūlymą“, – paklaustas, kaip vertina šią situaciją, teigė G. Petrauskas.

R. Rabačius su kitais savivaldybės darbuotojais teistas vadinamojoje auksinio tualeto byloje, bet pirmosios instancijos teismas jį 2012 metais išteisino.

„Transparency International“: tai – ciniškas skaidrumas

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS sakė, kad šioje situacijoje galima įžvelgti formalų taisyklių laikymąsi, tačiau tai savaime nepanaikina korupcijos rizikos.

„Formalus ir apsimestinis taisyklių laikymasis nepanaikina galimybių veikti korumpuotai. Juk taisykles, panorėjus ir gerai pagalvojus, visada gali apeiti. Jokia paslaptis, kad korumpuoti politikai ir valstybės tarnautojai būtent dėl to dažniausiai puikiai išmano įstatymus ir deda itin daug pastangų viską daryti „pagal taisykles“. Vadinčiau tai cinišku skaidrumu“, – teigė jis.

Pasak S. Muravjovo, šioje situacijoje pagrindo nerimauti yra dėl kelių priežasčių. Pirma, organizacijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš septynių Kauno savivaldybės konkursuose dalyvavęs verslininkas mano, kad konkurentai kartais gauna konfidencialios informacijos iš anksto. Trys iš dešimties verslininkų Kaune mano, kad viešuosiuose pirkimuose tikėtini karteliniai susitarimai. Antra, Kauno savivaldybė neturi aiškių ir pamatuojamų rodiklių, kurie leistų pasakyti, kad korupcijos lygis savivaldybėje ir Kauno mieste mažėja.

„Šiuo atveju jaustis ramiai galėtume žinodami, kad Kauno miesto savivaldybė susitvarko su korupcija kasdienėje veikloje ir, kas dar svarbiau, savo viešuosiuose pirkimuose. Deja, šito pasakyti negalime, todėl savaime suprantama, kad pirkimai, kuriuos laimi su savivaldybės vadovais susijusios įmonės, sukelia daug abejonių“, – sakė S. Muravjovas.

„Labai norėčiau, kad Kauno meras, taryba ir administracija skirtų daugiau dėmesio korupcijos prevencijai, nes šiuo metu daugelis Kauno savivaldybės antikorupcinių priemonių atrodo kaip „popierinės“ priemonės“, – pridūrė jis.