Penki bankai – „Barclays“, UBS, „Citigroup“, „JPMorgan Chase“ ir „Royal Bank of Scotland“ (RBS) – pripažino manipuliavę valiutos rinka.

„Bank of America“ tokių JAV teisingumo departamento kaltinimų išvengė, tačiau šiam banko dėl tokio elgesio buvo skirta Federalinio iždo banko 205 mln. JAV dolerių bauda.

Bendra baudų suma siekia 5,6 mlrd. JAV dolerių, įskaitant 2,4 mlrd. JAV dolerių baudas, skirtas „Barclays“.

Pasak reguliavimo institucijų, šie finansų milžinai, siekdami padidinti savo pelną, manipuliavo pasauline užsienio valiutos rinka, kurios vertė siekia 5,3 trln. JAV dolerių per dieną.

Bankų prekiautojai siuntė vieni kitiems trumpuosius pranešimus ir bendravo pokalbių svetainėje, kurią vadino „karteliu“.

Baudų sumos skiriasi atsižvelgiant į bankų dalyvavimo šioje manipuliavimo schemoje mastą.

„Barclays“ skirta baudų suma yra didelė, nes šis bankas nedalyvavo ankstesniame bankų ir tam tikrų reguliavimo institucijų susitarimuose.

JAV, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos reguliavimo institucijos penkiems bankams už bandymą manipuliuoti užsienio valiutos rinkomis skyrė 3,4 mlrd. JAV dolerių baudą.

JAV žaliavų ateities sandorių prekybos komisija, Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų rinkos priežiūros institucija (FCA) ir Šveicarijos rinkų priežiūros institucija pranešė, kad baudos skirtos „Citibank“, „JPMorgan Chase Bank“, „Royal Bank of Scotland“, „HSBC Bank“ ir UBS.

„Šiandienos rekordinės baudos parodo nustatytų pažeidimų sunkumą ir įmonės turi prisiimti už tai atsakomybę“, - pareiškė FCA vadovas Martinas Wheatley‘s (Martinas Vitlis).

„Jos turi užtikrinti, kad jų prekiautojai nežaistų su sistema siekdami padidinti pelną“, - pridūrė jis.

Dienos apyvarta pasaulio užsienio valiutos rinkoje sudaro apie 5,3 trln. JAV dolerių ir 40 proc. sandorių sudaroma Londone. Rinkoje, kuri nėra griežtai reguliuojama ir kurioje dominuoja nedidelė grupė bankų, prekiaujama JAV doleriais, eurais ir jenomis.

Tačiau ta prekyba turi platesnį poveikį, nes rinkos kainas turtui vertinti ir valiutos rizikai valdyti naudoja viso pasaulio įmonės.

Reguliavimo institucijos nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 metų sausio 1 dienos iki 2013 metų spalio 15 dienos šių penkių bankų prekiautojai buvo sudarę grupes, kurios dalijosi informacija apie klientų aktyvumą. Šios grupės buvo susigalvojusios pravardes, kaip antai „žaidėjai“, „trys muškietininkai“ ir „viena komanda, viena svajonė“.

„Prekiautojai dalijosi per šias grupes gauta informacija ir jos pagrindu rengė savo prekybos strategiją. Po to jie bandė manipuliuoti fiksuotais kursais ir skatinti klientus duoti nurodymus pirkti ar parduoti valiutą už geriausią kainą“, - rašoma FCA pranešime.

Didžiausią baudą – iš viso 800 mln. JAV dolerių – sumokės UBS. „Citigroup“ reguliavimo institucijoms sumokės 668 mln. JAV dolerių, „JPMorgan Chase“ – 662 mln. JAV dolerių, „Royal Bank of Scotland“ – 634 mln. JAV dolerių, o HSBC – 618 mln. JAV dolerių.

JAV reguliavimo institucija minėtiems bankams skyrė bendrą 1,4 mlrd. JAV dolerių baudą, įskaitant 290 mln. JAV dolerių baudą UBS, 310 mln. JAV dolerių baudą „Citigroup“, 310 mln. JAV dolerių baudą „JPMorgan“, 290 mln. JAV dolerių baudą „Royal Bank of Scotland“ ir 275 mln. JAV dolerių baudą HSBC.

Didžiosios Britanijos reguliavimo institucija bankams skyrė bendrą 1,1 mlrd. svarų (1,75 mlrd. JAV dolerių) baudą. UBS teks sumokėti 233,814 mln. svarų, „Citigroup“ – 225,575 mln. svarų, „JPMorgan“ – 222,166 mln. svarų, „Royal Bank of Scotland“ – 217 mln. svarų, o HSBC – 216,363 mln. svarų.

Šveicarijos reguliavimo institucija UBS nurodė sumokėti 134 mln. frankų (139 mln. JAV dolerių) baudą.

Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“, kuris taip pat derėjosi dėl pretenzijų sureguliavimo šioje byloje, paskutinę akimirką atsisakė susitarimo.

„Po derybų su reguliavimo institucijomis ir valdžia padarėme išvadą, kad įmonei būtų naudingiau ieškoti labiau suderinto sprendimo“, - pareiškė bankas.

Manipuliavimo valiutos rinka tyrimas pradėtas pernai ir šie bankų susitarimai su reguliavimo institucijomis šioje byloje yra pirmieji.

Analitikai mano, kad užbaigus tarptautinį bankų veiklos šioje rinkoje tyrimą bendra baudų suma gali siekti dešimtis milijardų JAV dolerių.

Lietuvos bankas, reaguodamas į pastarųjų metų Europos ir pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų raidą bei atsižvelgęs į Pasaulio banko rekomendacijas, atnaujino finansinio turto valdymo politiką. Pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau ir ilgainiui pelningiau investuoti Lietuvos užsienio atsargas.

„Vieno iš pagrindinių užsienio atsargų valdymo pajamų šaltinio – itin saugių vyriausybių vertybinių popierių – grąža pastaraisiais metais sumenko ir šiuo metu yra artima nuliui. Siekiant efektyviau investuoti užsienio atsargas ir labiau išskaidyti riziką, būtina peržiūrėti šių lėšų valdymo principus“, – komentuoja Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis.

Lietuvos bankas numato investicijų portfelį papildyti investicinio reitingo bendrovių skolos, nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis), taip pat investuoti į didesnę grąžą užtikrinančias ilgesnio laikotarpio obligacijas.

Tačiau Lietuvos užsienio atsargos ir toliau bus valdomos prioritetą teikiant jų saugumui ir likvidumui, t. y. garantuojant visišką apyvartoje esančių litų padengimą konvertuojamąja valiuta, taip pat užtikrinant kitas Lietuvos banko funkcijas.

„Šio investicijų portfelio svyravimai gali būti didesni trumpuoju laikotarpiu dėl rinkos verčių pasikeitimų, tačiau ilgesniu 3 m. laikotarpiu pasiektume didesnę grąžą dėl taikomų mažai tarpusavyje susijusių investavimo strategijų“, – sako M. Vaičiulis.

Pasak jo, tendencija skaidyti investicijų riziką ryškėja ir kitiems Vidurio ir Rytų Europos šalių centriniams bankams valdant finansinį turtą, kai ieškoma investavimo galimybių kitose geografinėse rinkose ar potencialiai pelningesniuose finansų rinkos segmentuose. Ši tendencija pastebima ir pasaulio mastu. Pavyzdžiui, „Central Banking Publications“ ir „Royal Bank of Scotland“ pasaulio centrinių bankų apklausoje apie finansinio turto valdymo tendencijas keturiolika respondentų teigė jau investuojantys ar svarstantys galimybę investuoti nacionalines atsargas į nuosavybės vertybinius popierius, t. y. į akcijas.

Atsargų valdymo pokyčiai pradedami įgyvendinti laipsniškai nuo šių metų lapkričio 30 d., kai įsigalios naujoji Lietuvos banko finansinio turto valdymo politika.