Likviduoti planuojamos RRA vadovas Artūras Bagotyrius sako, kad teisininkai mato galimybių vėl kreiptis į teismą.
„Ir su ministerija šnekėjome, ir su teisininkais – prašysime atnaujinti teismo procesą, tokia galimybė, mūsų advokatai išaiškino, egzistuoja. Teisininkų nuomone, taip negali skirtis tie sprendimai (...) Su teismo sprendimu, koks jis bebūtų, privalome sutikti, bet, aišku, teisininkai įžvelgia tam tikrų traktavime dalykų (...) Galima trijų mėnesių laikotarpyje tą dalyką daryti“, – BNS sakė A. Bagotyrius.
Pasak A. Bagotyriaus, veikiausiai būtų kreipiamasi į galutinį sprendimą priėmusį Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).
Nepalankią RRA nutartį LVAT priėmė balandį, o kovą, panašioje byloje šis teismas galutinai nusprendė, kad dar apie 200 tūkst. eurų RRA grąžinti neprivalės.
Pinigų agentūra neturi
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad agentūra neturi galimybių gražinti trečdalio milijono eurų, ŽŪM irgi negali skirti RRA lėšų skolos grąžinimui.
„Agentūra šiuo metu neturi galimybės grąžinti 332 184,08 eurų sumos (...) Šiai įmonei biudžeto lėšos skiriamos pagal sutartis už tam tikrų pavestų – valstybės deleguotų funkcijų vykdymą. Taigi skolą grąžinti gali tik Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Niekas kitas to padaryti negali“, – BNS atsiųstame komentare teigia ministerija.
ŽŪM pastebėjo, kad sprendimą dėl skolos tolesnio išieškojimo turi priimti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri yra paskirta vadovaujančiąja ir audito institucija, administruojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšas.
Lėšas bus bandoma išieškoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad artimiausiu metu lėšų išieškojimas bus perduotas Turto bankui.
„Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą teisės aktuose terminą RRA su pažeidimu susijusių lėšų nesugrąžino, jų išieškojimas kartu su priskaičiuotais delspinigiais artimiausiu metu, vadovaujantis teisės aktais, bus perduotas Turto bankui, kuris skolos grąžinimo klausimą derins betarpiškai su RRA“, – atsakyme BNS rašo SADM Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas.
Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), su kuria ir bylinėjosi RRA, teigia, kad lėšos turėjo būti grąžintos nedelsiant.
„Dėl inicijuoto teismo proceso pareiškėjas (RRA – BNS) lėšų negrąžino. Po galutinės ir neskundžiamos nutarties priėmimo lėšos turi būti grąžintos nedelsiant. (...) Kadangi šioje byloje priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, jį turės būti vykdoma. Ar pavyks susigrąžinti lėšas, priklauso nuo RRA finansinės padėties bei šios organizacijos tolimesnės veiklos perspektyvos“, – BNS pranešė ESFA.
ESFA anksčiau yra pareiškusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.
Viešųjų pirkimų tarnyba prieš kelerius metus nustatė, kad 2011-2015 metais miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai – už 732 eurus.
Žemės ūkio ministerija, remdamasi rinkos kainų tyrimu, teigė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keltos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.
Jei Seimas pritars, RRA bus panaikinta, o ją turėtų pakeisti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, dėl įstatymų projektų, kurie sudarytų prielaidas pradėti RRA likvidavimą, Seimas turėtų balsuoti gegužės pabaigoje. Kaip anksčiau BNS teigė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos. Pasak jo, likvidavimas nėra susijęs su minėta „auksinių miltų“ istorija.
