Mato dvi problemas
– Ar teko pačiai dalyvauti „Juodųjų gyvybės svarbios“ („Black Lives Matter“) judėjimo eitynėse ar demonstracijose?
– Pati nedalyvavau, tačiau Pitsburge dienos metu vykusiose taikiose demonstracijose dalyvavo šeimos nariai – vyro brolis ir pusbroliai. Žmonės, nešini plakatais, ėjo eitynėse, o miestas buvo pasirengęs tam, kad jie galėtų išeiti ir išreikšti savo nuomonę: bibliotekose ir viešose vietose buvo įrengtos vietos, kur žmonės galėjo atsigerti vandens.
Asmeninio R. Morelli arch.nuotr.
Pensilvanijoje demonstracijos truko neilgai, bet jos buvo labai neramios: policininkai mušė žmones, kurie tik sėdėjo ant žemės, net nebuvo sukilę. Buvo naudojamos ašarinės dujos, tačiau viskas nublanko prieš vieną incidentą – nepilnametę baltaodę taikią merginą, sėdinčią ant žemės, nuspyrė pareigūnas. Kilo didžiausias skandalas, nuvilnijęs per visą šalį.
„Black Lives Matter“ judėjimą palaikau, nes matau dvi problemas, kurias bandoma spręsti – policijos brutalumas ir rasizmas, mažumų engimas. Problemos atrodo lyg ir labai skirtingos, bet šaknys – iš ten pat. Senieji įstatymai, kurie ir šiandien lyg koks pašvinkęs oras neleidžia šiai šaliai eiti į priekį, prašosi pertvarkos. Visi esame nusipelnę lygių teisių, o ta nelygybė JAV jaučiasi ir matosi.
Buvo naudojamos ašarinės dujos, tačiau viskas nublanko prieš vieną incidentą – nepilnametę baltaodę taikią mergaitę, sėdinčią ant žemės, nuspyrė pareigūnas.
Dėl būdų, kaip tai bandoma pasiekti, jau – kitas klausimas: niekada netikėjau, kad ugnį galima užgesinti ugnimi. Parduotuvių daužymas tikrai nėra gera priemonė išreikšti savo nuomonę. Pati palaikymą išreiškiu kitomis priemonėmis: skaitau knygas, šviečiu save, o tuomet diskutuoju su aplinkiniais.
– Teko girdėti, kad mūšiai su policija dažniausiai vyksta naktimis.
– Taikios demonstracijos vyksta dienomis, o naktį – plėšikavimai. Girdėjau, kad atvažiuoja autobusiukai, pilni nekaip nusiteikusių žmonių: jie išlipa ir iškart viską pradeda daužyti. Labai daug vandalizmo, nes žmonės pavargo nuo sėdėjimo namuose, įvairiausių žinių, daug neteisybės – kai kuriems nerūpėjo juodaodžių teisės ir veikla, jie tiesiog norėjo išeiti ir išlieti savo pyktį. Dabar labai daug piktų, jautrių žmonių. Mano vyras, kuris yra kilęs iš Pensilvanijos, sakė, kad tokios neramios šios vietovės jam neteko matyti. Mes kas 30 minučių girdime policijos sirenas.
Žmonės gauna labai skirtingos informacijos, tad nesupranta, kurią pusę palaikyti. Mane tai labai vargina, nes aš nesu pratusi, kad man kištų savo nuomonę, nebėra pagarbos: jei tu nesutinki su nuomone, tada labai ant tavęs pyksta. Įtampa jaučiasi visur, rinkimams (lapkritį vyks JAV prezidento rinkimai, aut. past.) artėjant, ji tik didėja.
Tiesa, aistros pamažu rimsta, dabar pasitaiko tik staigių mažų susirinkimų dieną.
Rugilė Morelli. Asmeninio arch.nuotr.
Jaučiasi tarsi dievai
– Afroamerikietis George‘as Floydas, kuris žuvo, kai baltasis policininkas Derekas Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė jo kaklą, tapo protestų prieš policijos brutalumą ir rasizmą simboliu. O tuomet susikaupęs pyktis sprogo ir neramumais nusirito ne tik per JAV, bet ir daugelį pasaulio šalių.
– Ši žūtis buvo paskutinis lašas: dabar prisimenama ir daugiau juodaodžių, kurie buvo nužudyti. Visąlaik yra reaguojama jautriau, jeigu vienos rasės žmogus nužudo kitos rasės atstovą. Galima į šį faktą žvelgti labai paprastai: policininkas nužudė žmogų (net nesvarbu, kokia nužudytojo odos spalva) ir tai policininko ženklelį turintis pareigūnas galėjo padaryti vidury dienos. Tai turi būti tvarkoma.
Policijos pareigūnams yra suteikiama per daug laisvių, tačiau jiems nėra keliami aukšti reikalavimai. Policininku galima tapti per penkias savaites, nors prieš tai gyvenime veikei visai kažką kita. Policininkai yra mokomi būti žudymo mašinomis, o ne tais, kurie saugo, padeda. Policijai yra duodama per daug atsakomybių ir nepakankamai išteklių tai įgyvendinti – tai kartais padaro žmones piktais.
JAV tokie protestai vyksta kas keliasdešimt metų, tad tikiuosi, kad šie jau bus paskutiniai. Žmonės juk prašo vienodų teisių. Įsivaizduokite, jeigu mūsų, lietuvių, niekas nebūtų palaikęs, kai mes norėjome ištrūkti iš Sovietų sąjungos. Šiuose dalykuose matau panašumų.
Gerai, kad taikios demonstracijos išplito po visą pasaulį. Tarkim, ir lietuviai išmoks protestuoti, nes kai nepatinka, reikia mokėti išreikšti nuomonę, šnekėti.
– Įvardinkite, kuriose srityse juodaodžiai yra labiausiai diskriminuojami?
– Juodaodžiai nėra 100 proc. adaptavęsi. Kalėjimuose kali žymiai daugiau juodaodžių, jiems daug dažniau skiriama mirties bausmė. Jeigu baltaodis nužudo juodaodį, tai dažniausiai jis nesulauks mirties bausmės, bet jeigu juodaodis nužudo baltaodį, tai dažniausiai jam skiriama būtent tokia bausmė.
Yra rajonų, kur aš tikrai nevažiuočiau, bet dažniausiai čia gyvenantys žmonės yra susiję su narkotikais. Tiesa, tokių problemų gali turėti ne tik juodaodžiai, tad ir prie apsvaigusio kitos rasės žmogaus labiau saugočiausi. Visgi juodaodžiai tarsi įstringa užburtame rate. Net mokyklos, kuriose mokosi daugiau juodaodžių, yra mažiau finansuojamos, sulaukia mažiau dėmesio, tad vaikai negauna tokių sąlygų kaip kitose švietimo įstaigose.
Juodaodžiai nesaugiai jaučiasi, kai juos sustabdo policija, nors jie ir nėra nieko bloga padarę.
Požiūris, kad esi dievas, daug ką pasako: policijos pareigūnai nieko ir nebijo, jaučiasi visagaliai.
– Papasakokite plačiau apie rasizmo apraiškas policijoje.
– Rasizmas ir netolerancija policijoje yra aukšto lygio: kai kuriose valstijoje daug policijos pareigūnų nebijo pasisakyti prieš LGBT ir juodaodžius. Daug metų buvo įstatymas, kad mes turime valdyti juodaodžius, nes kitaip negalėsime tarp jų gyventi. Tad toks požiūris, kad esi dievas, daug ką pasako: policijos pareigūnai nieko ir nebijo, jaučiasi visagaliai. Jiems netgi vyksta treniruotės, kur sakoma, kad jeigu tu negali nužudyti žmogaus, tai nestok į policiją. Juos ruošia kaip žudymo mašinas, o ne kaip angelus sargus. Kartais atrodo, kad į kalėjimą gali patekti už bet ką.
– Kaip G. Floydo žūtį ir brutalų D. Chauvino elgesį bei iš to kilusius neramumus vertina juodaodžiai policijos pareigūnai?
– Neseniai teko matyti juodaodžio policijos pareigūno interviu, tai jis tikrai labiau stoja į policijos, o ne į savo rasės pusę. Jis daugiausiai kalbėjo, kad policijos pareigūnams nepakankamai skiriama išteklių, bet per daug atsakomybių. Iš jų labai daug prašoma, pareigūnų nemoko nuraminti situacijos, o moko apsisaugoti – trauki ginklą ir guldai žmogų ant žemės.
– Kai kuriose šalyse žmonės nuverčia, aprašinėja žinomiems vergvaldžiams ar rasistines pažiūras demonstravusiems asmenims skirtas skulptūras, paminklus. Kaip tai vertinate?
– Manau, kad tokie paminklai neturėtų stovėti. Mes gi irgi Žaliojo tilto skulptūras nuvertėme. Juk panašią kovą kovojom.
