Dauguma gaisrų liepsnoja šiaurės rytų Rusijoje, ten 2021 m. vasarą buvo sunaikinta daugybė miškų ir stepių, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos Koperniko atmosferos stebėjimo tarnyba (CAMS).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip CO2 ir metano, išmetimas dėl gaisrų birželio mėnesį Arktyje pasiekė trečią per pastaruosius du dešimtmečius didžiausią lygį. Emisijos lygis poliariniame rate buvo didesnis tik per niokojančius miškų gaisrus 2019 ir 2020 metais. Kaip padidėjimo priežastį CAMS nurodė daug aukštesnę temperatūrą ir mažiau nei įprastą kritulių kiekį paveiktame regione, dalyje Jakutijos. „Copernicus“ duomenys rodo, kad temperatūra yra 7 laipsniais Celsijaus aukštesnė už vidurkį nuo 1991 iki 2020 m., dar prisideda didelė sausra.

Oficialūs Rusijos duomenys rodo, kad ketvirtadienį Jakutijoje siautė 176 miškų ir krūmynų gaisrai, paveikta 619 tūkst. hektarų. Gaisrus gesina maždaug pusantro tūkstančio ugniagesių, pranešė „Avialesoochrana“ ir pridūrė, kad dėl sausų audrų vis kyla nauji gaisrai. Liepsnas neša stiprus vėjas, dėl kritulių trūkumo labai sausa, dūmuose skendi keli kaimai, pranešė žiniasklaida. Padaliniai negali užgesinti gaisrų dėl darbo jėgos ir lėšų trūkumo, ypač mažiau prieinamuose regionuose. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ šią savaitę paskelbė palydovo padarytą vaizdą, kuriame matyti didžiuliai dūmų stulpai.