Ukrainos sąjungininkės Vakaruose įšaldė didžiules Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervų sumas dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto karo Ukrainoje. Taip pat buvo areštuotos jachtos, dvarai ir meno kūriniai, priklausantys Rusijos oligarchams, kuriems taikomos sankcijos.

Nuo to laiko Europos Sąjungoje ir JAV vis garsiau raginama iš šio turto gautas lėšas panaudoti karo nuniokotai Ukrainai atkurti.

„Esu atviras tarptautinei diskusijai dėl Rusijos centrinio banko turto konfiskavimo, – sakė Ch. Lindneris žurnalistams Berlyne. – Jei to bus pageidaujama, man tai yra politiškai priimtina“.

Tačiau jis sakė, kad konfiskuoti privatų Rusijos asmenų ar bendrovių turtą būtų sudėtingiau dėl skirtingų teisinių aplinkybių.

„Tai būtų ekspropriacija, o tokiu atveju susiduriame su teisinėmis normomis, kurių negalima tiesiog politiškai ignoruoti, – sakė Ch. Lindneris. – Mūsų teisinė sistema gina net ir ne Vokietijos piliečius“.

Praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles‘is Michelis pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad ES turėtų ne tik įšaldyti Rusijos turtą, kuriam taikomos sankcijos, bet ir „jį konfiskuoti, kad būtų galima panaudoti atstatymui“.

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pasiūlė „parduoti“ konfiskuotą oligarchų turtą, siekiant „atitaisyti Rusijos padarytą žalą ir padėti atstatyti Ukrainą“.

Tačiau teisės ekspertai įspėja, kad toks konfiskavimas gali pažeisti tinkamo proceso apsaugą ir sukelti sudėtingų teisinių ginčų.

Ukrainos vyriausybė balandį apskaičiavo, kad atstatymas po karo kainuos mažiausiai 600 mlrd. dolerių. Maždaug tiek pat sudaro įšaldyti Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervai – didžiulis pelnas, gautas pardavinėjant milžiniškus Rusijos energijos išteklius.

Nuo 2013 metų pareigas einanti 58 metų E. Nabiulina padėjo Rusijos ekonomikai įveikti ankstesnį Vakarų sankcijų etapą 2014 metais po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat didelius naftos kainų svyravimus ir infliacijos bangas.

„Rusijos Federacijos prezidentas pasiūlė Dūmai kandidatę į centrinio banko valdytojo pareigas – Elvyrą Nabiuliną“, – penktadienį savo „Telegram“ kanale pranešė žemieji parlamento rūmai.

Dūma dėl jos paskyrimo balsuos pirmadienį.

Vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms po Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą, centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc. po to, kai Vakarų šalys įvedė sankcijas, kurios iš esmės atribojo Rusijos finansų sektorių nuo pasaulio ekonomikos.

Penktadienį vykusiame eiliniame posėdyje Rusijos centrinio banko valdyba, kaip ir tikėtasi, paliko pagrindinę palūkanų normą 20 proc.

E. Nabiulina, kuri po posėdžio pasakė kalbą, o ne surengė įprastą spaudos konferenciją, teigė, kad dabartinėmis sąlygomis „ypač sunku“ pateikti atnaujintas ekonomines prognozes, tačiau ji tai padarys kitą mėnesį.

Vis dėlto ji stengėsi palaikyti raminamą toną dėl ekonomikos, sakydama, kad priemonės, kurių buvo imtasi reaguojant į „beprecedentes“ Vakarų sankcijas, padėjo išvengti bankų bankroto ir kad likvidumo padėtis stabilizavosi.

„Infliacija tam tikrą laiką išliks padidėjusi, tačiau neleisime, kad įsisuktų infliacijos spiralė“, – sakė E. Nabiulina.

„Rusijos banko pinigų politika turėtų leisti ekonomikai palaipsniui prisitaikyti prie naujų sąlygų ir 2024 metais grįžti prie keturių procentų infliacijos lygio“, – pridūrė ji.

Centrinio banko vadovė teigė, kad infliacijos šuolį lėmė tai, jog vartotojai puolė pirkti elektronikos ir namų apyvokos prekes, kurių, kaip jie baiminasi, dėl sankcijų nebeliks parduotuvių lentynose.

Nors centrinis bankas taip pat pastebėjo, kad padidėjo grūdų, miltų, makaronų ir cukraus vartojimas, E. Nabiulina teigė, kad Rusija turi pakankamai šių maisto produktų atsargų ir gamybos pajėgumų.

Ji sakė, kad Maskvos vertybinių popierių biržoje, kuri buvo uždaryta kitą dieną po Rusijos invazijos į Ukrainą, bus atnaujinta prekyba obligacijomis.

Pasak jos, centrinis bankas pirks Rusijos vyriausybės obligacijų, kad sumažintų svyravimus šioje rinkoje.

JK nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ vyriausiasis besivystančių rinkų ekonomistas Williamas Jacksonas sakė, kad E. Nabiulinos kalba parodė, jog Rusijos politikos formuotojai mano, kad sankcijos ir apribojimai greičiausiai išliks kurį laiką.

Tačiau, pasak jo, iš jos komentarų taip pat matyti, kad Rusijos politikos formuotojai siekia „kuo greičiau panaikinti kapitalo kontrolę, grįžti prie plaukiojančio rublio kurso ir pinigų politikoje pagrindinį dėmesį skirti tikslinės infliacijos režimui“.

„Siūlau neturėti jokių iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką. Mano akimis, tai yra institucija, kuri nemažai prisidėjo, kad šita agresija įvyktų. Ji akumuliavo milžiniškus rezervus ir tą įsivaizduojamą saugumą, kurį turėjo Kremliaus režimas, ir kūrė prielaidas, kad šita krizė galėtų įvykti įsivaizduojamai saugiai“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Mano galva, tai yra to paties Kremliaus sistemos sraigtelis“, – pridūrė jis.

Nors Lietuvos banko vadovas sutinka, kad ši Kremliui politiškai pavaldi institucija veikia remiantis daugiau „technokratiniais“ principais, tačiau iš esmės ji, pasak G. Šimkaus, dirba to paties režimo labui.

Visgi, ekonomistas pažymėjo, kad tam, jog sankcijų poveikis Rusijos ūkio raidai būtų juntamas, reikės daugiau laiko.

„Dabar tai tiesiog yra skęstančio laivo gelbėjimas, kiek tai yra įmanoma. Dalykas yra tas, kad tikrieji efektai Rusijos ekonomikai ne iš karto pasimato“, – pažymėjo jis.

Dabar tai tiesiog yra skęstančio laivo gelbėjimas, kiek tai yra įmanoma.

Lietuvos centrinio banko vadovas akcentavo, kad tiek Rusijoje padidintos bazinės palūkanų normos, tiek sprendimai dėl apribojimų grąžinti skolas užsienio valiuta, poveikį ekonomikai turės ilgesniu laikotarpiu. Jis atkreipia dėmesį, kad žala ekonomikai net dėl globalių įmonių pasitraukimo iš Rusijos rinkos nebus juntama iš karto

„Matome daug pasitraukiančių įmonių, tarptautinių korporacijų, bet vėlgi, tie žmonės netenka darbo, bet tos korporacijos pasitraukia šiuolaikiškai, turbūt išmokės išeitines. Tai toje visuomenėje poveikis neateina greitai“, – aiškino G. Šimkus.

ELTA primena, kad praėjusį reaguojant į Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje, Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos centriniam bankui.

Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, buvo įšaldytas visas banko turtas ES.

Reaguodamas į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc.

Centrinis bankas taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.

„Ši priemonė veiksmingai įšaldys bet kuriuos Rusijos Federacijos centrinio banko aktyvus, kuriuos jis turi Jungtinėse Valstijose arba kuriuos turi JAV subjektai, kad ir kur jie būtų“, – teigė Iždas apie priemones, kurių imtasi susiderinus su Vakarų sąjungininkėmis.

Sprendimas įsigalios nedelsiant ir smarkiai apribos Rusijos galimybes ginti rublį ir remti savo ekonomiką.

Dėl šio naujo žingsnio, kaip ir dėl JAV sąjungininkių žingsnių, Rusijos centriniam bankui bus sunku naudotis savo didžiuliais tvirtos valiutos rezervais rubliams pirkti.

Transakcijos smunkančiam rubliui ginti „nebebus įmanomos ir Rusijos tvirtovė bus pažeidžiama“, sakė vienas administracijos aukšto rango pareigūnas.

Pasak jo, šis koordinuotų sankcijų paketas sukurs „atsakomosios reakcijos užburtą ratą“.

„Labai tikėtina, kad smarkiai išaugs infliacija. Perkamoji galia tikriausiai smuks. Investicijos tikriausiai smuks“, – sakė pareigūnas.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos ekonomika eitų atgal, jei prezidentas [Vladimiras] Putinas nuspręstų tęsti invaziją Ukrainoje... Turime įrankių toliau tai daryti“, – reporteriams nurodė pareigūnas.

JAV pirmadienį taip pat įvedė sankcijas valstybiniam Rusijos tiesioginių investicijų fondui. Šiai institucijai, kuria Rusija naudojasi rinkdama lėšas užsienyje, vadovauja V. Putinui artimas Kirilas Dmitrijevas.

„Šis fondas ir jo vadovybė yra giliai įsišaknijusios Rusijos korupcijos ir prekybos poveikiu pasaulio mastu simboliai“, – sakė minėtas pareigūnas.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pareiškė iki šių metų galo įsteigsiantis naują kredito reitingų agentūrą, kuri konkuruotų su atitinkamomis JAV firmomis, kurios neseniai pažemino Rusijos suverenų skolinimosi reitingą.

Maskva smarkiai sukritikavo agentūrų „Standard & Poor's“ ir „Moody's“ sprendimus sumažinti Rusijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio bei pavadino juos politizuotais.

Rusijos iniciatyva kurti savo reitingų agentūrą pasirodo tokiu metu, kai šalies ekonomiką apėmė recesija. Taip įvyko Vakarams paskelbus sankcijas Maskvai bei kritus naftos kainoms.

„Rusijos rinkai reikia stiprios kredito reitingų agentūros, pasižyminčios aukšto lygio korporaciniu valdymu ir profesionalia kompetencija, galinčios patenkinti ekonomikos interesus ir turėti autoritetą tarp Rusijos ir tarptautinių investuotojų“, – sakoma centrinio banko pranešime.

Rusijos komercinių bankų turtas per keturis šių metų mėnesius sumenko 6,9 proc., balandį - 2,8 proc. iki 72,3 trln. rublių, pranešė centrinis bankas.

Paskolų įmonėms portelis nuo metų pradžios susitraukė 3,2 proc. (per praėjusį mėnesį - 3,5 proc.) iki 28,6 trln. rublių, gyventojams - 4,5 proc. (1,1 proc.) iki 10,8 trln. rublių.

Bankų atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti padidėjo 8,1 proc. (0,4 proc.) iki 4,382 trln. rublių.

Gyventojų indėlių padaugėjo 3,1 proc. (0,2 proc.) iki 19,1 trln. rublių.

Praėjusią savaitę Rusijos centrinis bankas skelbė, jog šalies komerciniai bankas per keturis šių metų mėnesius patyrė 14 mlrd. rublių nuostolį.

Rusijos bankų sektorius per du šių metų mėnesius patyrė 35,8 mlrd. rublių nuostolį, pranešė centrinis bankas.

Nuostolis sausį siekė 23,6 mlrd. rublių, vasarį – 12,3 mlrd. rublių.

Nuostolingai sausio-vasario mėnesiais dirbo 30 proc. Rusijos bankų – 249-i iš 827-ių.

Atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti praėjusio mėnesio pabaigoje siekė 284,1 mlrd. rublių.

Tarptautinės reitingų agentūros „Moody's“ prognozėmis, Rusijos bankai, pernai uždirbę apie 600 mlrd. rublių pelno, šiemet gali patirti maždaug 1,0 trln. rublių nuostolį.

Rusijos centrinis bankas ėmėsi veiksmų sustabdyti staigų nacionalinės valiutos kurso kritimą paskelbdamas esąs pasirengęs intervencijai į valiutų rinką.

Rublis penktadienį nukrito iki naujų rekordinių žemumų – vienas doleris kainavo 48,7 rublio, tačiau po pranešimų apie banko tarybos skubų susirinkimą jo vertė vėl ėmė kilti. Kai bankas paskelbė savo pranešimą, rublio vertė stabilizavosi ties 46,4 rublio už dolerį lygiu.

Pranešime bankas gynė anksčiau šią savaitę priimtą sprendimą sumažinti valiutos rėmimą, kuris jam kainuoja milijonus, o kartais milijardus dolerių per dieną.

Taigi penktadienį bankas paskelbė esąs pasiruošęs stiprinti intervenciją valiutų rinkoje ir naudoti kitus instrumentus, kad sustabdytų rublio kurso kritimą.

Rusijos valiuta penktadienį pasiekė istorinį vertės nuosmukio rekordą – per savaitę rublio vertė krito apie 10 procentų ir sukėlė paniką penktadienio rytą,kai euras pasiekė 60 rublių lygį, o doleris peržengė 48 rublių ribą.

Tačiau popiet rublis šiek tiek atsigavo iki maždaug 57,5 rublių už eurą ir 46,3 rublio už dolerį.

Pasak Rusijos eksperto Dmitrijaus Polevojaus, minima panika pagrįsta savaiminiais lūkesčiais. „Sunku sustabdyti paniką publikoje“, – sakė jis ir pridūrė kad įsikišti vėluojama.

Rusijos užsienio reikalų ministras Antonas Siluanovas mėgino išsklaidyti nerimą, kad nuosmukis nebekontroliuojamas, ir tvirtino, kad staigų rublio nuvertėjimą galima paaiškinti „spekuliavimo“ veiksniais.

„Rublio kursas šiandien yra pernelyg pažemintas, ir netrukus mes pamatysime, kad mūsų mokėjimų balansas yra gana stabilus, – sakė A.Siluanovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“. – Tie svyravimai, kuriuos matėme pastarąsias dvi dienas, yra gana spekuliatyvaus pobūdžio ir neatitinka bazinių rublio sąlygų“.

„Neabejoju, kad rublis artimiausiu metu ras savo padėtį ir stiprės palyginus su dabartiniais rodikliais“, – pridūrė jis.

Rusijos centrinio banko direktorių taryba trečiadienį patvirtino nacionalinės valiutos grafinį simbolį - horizontaliai perbrauktą kirilicos abėcėlės "P" raidę, pranešė banko vadovė Elvyra Nabuilina.

Praėjusio mėnesio pradžioje Rusijos bankas pateikė šalies gyventojams įvertinti penkis rublio grafinio simbolio variantus. Patvirtintas simbolis sulaukė 61 proc. balsavusiųjų pritarimo.

"Rublio grafinis ženklas yra didžioji kirilicos abėcėlės "P" raidė, apatinėje dalyje papildyta horizontaliu brūkšniu, kuris sukuria dviejų lygiagrečių linijų įspūdį, ir tai simbolizuoja Rusijos rublio stabilumą", - teigiama Rusijos banko pranešime.

Rusija beveik prieš du dešimtmečius nusprendė Vakarų valstybių pavyzdžiu susikurti nacionalinės valiutos grafinį simbolį, tačiau atitinkamą įstatymą priėmė tik 2006-aisiais. Paties simbolio sukūrimui prireikė septynerių metų.

Rusijos centrinis bankas (RCB) atšaukė Švedijos finansų grupės "Swedbank" antrinio banko Rusijoje bankinės veiklos licenciją, patenkindamas atitinkamą pastarojo prašymą, pranešė RCB.

Licencija nebegalioja nuo spalio 1 dienos.

"Swedbank" į Rusijos rinką įžengė 2005-aisiais, įsigydama nedidelį Maskvos banką "Kvest", kurio pavadinimas vėliau buvo pakeistas į "Swedbank".

Balandžio pabaigoje "Swedbank" pranešė užbaigusi antrinio banko Ukrainoje pardavimo sandorį.