„Dar kartą norime pabrėžti, kad šalis agresorė, griaunanti ir naikinanti kitos suverenios valstybės kultūrinį ir istorinį paveldą, religinius objektus, muziejus ir mokyklas, neturi jokios moralinės teisės užimti pozicijų aukščiausiuose UNESCO organuose. Rusijos neteisėtas „perrinkimas“ į Pasaulio paveldo komiteto biuro sudėtį – nepagarba tiek Ukrainai, išgyvenančiai karo baisumus, tiek pačios UNESCO propaguojamoms vertybėms“ – teigia Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Jolanta Balčiūnienė.

Narės iš Vidurio ir Rytų Europos laišku kreipėsi į Pasaulio paveldo komiteto (PPK) pirmininkę, Saudo Arabijos ambasadorę prie UNESCO bei aukščiausius UNESCO vadovus. Kreipimesi išreikštas griežtas nepritarimas Rusijos narystei PPK biure po beprecedenčiu vadinamo pastarosios šalies atstovės patvirtinimo į vicepirmininkės poziciją.

Norime pabrėžti, kad šalis agresorė, griaunanti ir naikinanti kitos suverenios valstybės kultūrinį ir istorinį paveldą, religinius objektus, muziejus ir mokyklas, neturi jokios moralinės teisės užimti pozicijų aukščiausiuose UNESCO organuose.

Kreipimąsi pasirašė II rinkiminės grupės šalys – narės: Albanija, Bulgarija, Čekija, Estija, Gruzija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Moldova, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Ukraina.

Šiuo metu PPK biure atstovauja Tailandas, Argentina, Italija, Pietų Afrika ir Rusija.

Kaip skelbiama pranešime, nepaisant galiojančių Komiteto taisyklių ir darbo procedūrų, buvo priimtas sprendimas įtraukti Rusiją į Pasaulio paveldo komiteto 45-osios sesijos biuro sudėtį.

Sausio 24–25 dienomis įvykusi neeilinė UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija buvo organizuojama po to, kai pernai lapkritį po ilgų ir bevaisių Komiteto debatų dėl 45-osios PPK sesijos organizavimo, ambasadorius Aleksandras Kuznecovas atsistatydino iš šio komiteto pirmininko pareigų. Anksčiau 45-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija buvo numatyta dar pernai birželio 19–30 d. Kazanėje, Rusijoje, tačiau šalys ją boikotavo.

Laiškas adresuotas PPK pirmininkei, Komiteto šalims narėms ir UNESCO vadovybei, raginant organizaciją laikytis principingos pozicijos Rusijos atžvilgiu.

Kreipimąsi pasirašiusios šalys tikisi, kad rengiantis rugsėjo 10–25 dienomis Rijade, Saudo Arabijoje vyksiančiai 45-ajai Pasaulio paveldo komiteto sesijai, bus priimti atitinkami organizacijos misiją ir vertybes atitinkantys sprendimai, eliminuojantys Rusijos kaip vicepirmininkės vaidmenį būsimose diskusijose. Rusijos narystė biure truks iki artimiausių biuro rinkimų, kurie numatomi 45-osios PPK sesijos metu.

Pasak renginio iniciatorės, Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, į susitikimą kviečiami dalyvauti ne tik tradiciškai dalyvaujantys Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoniukės atstovai, bet ir Lenkijos delegatai.

Visi Rusijos delegacijos nariai nuo 2014 metų pradžios yra Europos Sąjungos sankcijų sąrašuose dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimų.

„ESBO ir jos Parlamentinė Asamblėja buvo sukurtos kaip erdvė dialogui. Tačiau dialogas negali būti besąlygiškas. Rusija pati save atskyrė nuo civilizuotų tautų, įsipareigojusių tarptautinei ir humanitarinei teisei“, – pranešime cituojama V. Aleknaitė-Abramikienė.

Susitikime dalyvaus ESBO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė, Švedijos parlamentarė Margareta Cederfelt (Margareta Sederfelt).

Diskusijoje numatoma aptarti grėsmes saugumui Europoje Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste ir specialaus tribunolo Rusijos nusikaltimams įvertinti steigimo perspektyvas.

Susitikimo dalyviams pranešimus skaitys teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, prezidento patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys ir užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Asamblėjos sesija rengiama vasario 23-24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.

Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP yra teigusi, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.

V. Aleknaitė-Abramikienė yra pažymėjusi, kad Austrija teisi sakydama, jog į sesiją Rusijos delegaciją kviečia ne ji, bet asamblėjos sekretoriatas, tačiau valstybė „turi teisę ir netgi pareigą šiuo atveju“ neišduoti Rusijos delegatams vizų. Ji pabrėžė, kad delegacijos nariai yra minimi Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

„Mes laukiame Austrijos vyriausybės sprendimo. (...) Jeigu vis dėlto jie neatsižvelgs, tai mūsų delegacija turbūt nematys galimybių vykti tenai, sėdėti vienoje salėje su žmonėmis, kurie turėtų sėdėti specialiajame karo tribunole, baudžiamajame tribunole, kadangi tie žmonės tiesiogiai atsakingi už karo inicijavimą, už jo ideologiją“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė parlamentarė.

„Mes nematome tokių galimybių ir tada Lietuva negalės važiuoti“, – sakė ji.

Tai, pasak parlamentarės, yra bendra visų trijų Lietuvos delegatų nuomonė.

Asamblėjos sesija rengiama vasario 23-24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.

Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP teigė, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.

„Tai nėra Austrijos kvietimas, bet oficialus ESBO parlamentinės sesijos susitikimas... ES sankcijos suteikia išimtį draudimui atvykti būtent tokiais atvejais“, – teigė ministerijos atstovė.

V. Aleknaitės-Abramikienės teigimu, Austrija teisi sakydama, jog į sesiją Rusijos delegaciją kviečia ne ji, bet asamblėjos sekretoriatas, tačiau valstybė „turi teisę ir netgi pareigą šiuo atveju“ neišduoti Rusijos delegatams vizų. Ji pabrėžė, kad delegacijos nariai yra minimi Europos Sąjungos sankcijų sąraše.

Ji pabrėžė, kad tokios pozicijos anksčiau laikėsi Lenkija ir Jungtinė Karalystė, taip planuoja pasielgti ir Kanada.

Pasinaudotų skleisti neapykantai

Pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, Lietuva su Lenkija inicijavo kreipimąsi į Austriją, laišką, jos duomenimis, pasirašė 81 parlamentaras iš 20 valstybių.

Austrijos atstovė AFP patvirtino, jog šalis gavo minėtą parlamentarų laišką.

Jeigu vis dėlto jie neatsižvelgs, tai mūsų delegacija turbūt nematys galimybių vykti tenai, sėdėti vienoje salėje su žmonėmis, kurie turėtų sėdėti specialiajame karo tribunole.

Jame teigiama, jog Rusijos delegacijos dalyvavimas sesijoje „ne tik nesiųstų teigiamos žinios tarptautinei bendruomenei, tačiau net galėtų būti palaikytas provokacija“.

Parlamentų atstovai teigia neabejojantys, jog Rusijos delegatai pasinaudotų asamblėjos sesija kaip „forumu sieti dezinformaciją, melagienas ir neapykantos kalbą“. Taip, pasak parlamentarų, sesija taptų priemone Rusijos propagandai skleisti.

Laiške primenama, kad Rusijos parlamentas yra integrali galios sistemos dalis ir aktyviai prisideda prie veiksmų, kuriais Rusija atsiriboja nuo vakarietiškų vertybių.

Lietuvos parlamentarė sakė kol kas negalinti pasakyti, kiek tiksliai valstybių taip pat priimtų sprendimą boikotuoti sesiją.

„Tikriausiai jų būtų nelabai daug, bet žinote, kai atstovauji moralią poziciją, turbūt nesižvalgai aplink ir tiesiog galvoji, kodėl taip darai“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji vylėsi, kad boikotą paskelbti galėtų visų kreipimąsi palaikiusių šalių delegacijos.

Pasak jos, jeigu Rusijos parlamentarams būtų leista sėdėti vienoje salėje, net ir tuo atveju, jeigu jie susilauktų pasmerkimo ir priekaištų, atrodytų, jog grįžtama prie įprasto darbo ir jie yra „tarytumei viena iš ginčo šalių“.

Kada galėtų paaiškėti Austrijos pozicija, pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, nėra aišku, tai gali įvykti ir prieš pat sesiją.

Pasak jos, teigiama, jog Rusijos dalyvavimas leistų atremti jų argumentus, atsikirsti į propagandą, bet pabrėžė, jog ESBO jau ne kartą pasmerkė Rusijos veiksmus ir priėmė griežtas rezoliucijas po ankstesnių jos sukeltų karinių konfliktų, tačiau tai šios šalies nesustabdė.