JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodė, kaip smarkiai visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį pradėjo JT Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją, skirtą rezoliucijai svarstyti, pasmerkdamas Maskvos 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.

„Ši invazija yra mūsų kolektyvinės sąžinės įžeidimas“, – sakė A. Guterresas.

Debatus pradėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, sakydamas delegatams, kad jų laukia lemiamas momentas.

„Dar niekada naujausioje istorijoje riba tarp gėrio ir blogio nebuvo tokia aiški. Viena šalis tiesiog nori gyventi. Kita nori žudyti ir naikinti“, – sakė jis.

„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona), pritardama rezoliucijai.

„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.

„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimaša Hajašis), taip pat pritaręs rezoliucijai.

Rezoliucijoje, kurią palaikė artimi Kyjivo sąjungininkai, išreiškiama parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, raginama nedelsiant nutraukti kovos veiksmus ir reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų“ savo pajėgas iš šalies.

Tačiau Maskvos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, siekdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį.

„Jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo prarają“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V. Nebenzia.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) tokius priekaištus atmetė.

„Noriu pabrėžti: šis karas nėra „Europos klausimas“. Tai taip pat nėra „Vakarų ir Rusijos“ klausimas“, – Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo J. Borrellis.

„Ne, šis neteisėtas karas liečia visus: Šiaurę, Pietus, Rytus ir Vakarus“, – sakė jis.