Tarnybos paskelbtame pranešime teigiama, kad A. Navalnas, kuris turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, po pasivaikščiojimo pasijuto blogai ir prarado sąmonę. Politiko komanda neturi tiesioginio patvirtinimo apie jo mirtį.
Gruodį A. Navalnas iš kalėjimo centrinėje Rusijoje buvo perkeltas į ypatingojo režimo pataisos koloniją – griežčiausią Rusijos kalėjimų sistemoje – už poliarinio rato.
Per dešimtmetį jis iš didžiausio Kremliaus priešo tapo garsiausiu Rusijos politiniu kaliniu.
Naujienų agentūra AP apžvelgia svarbiausius A. Navalno gyvenimo įvykius, politinę veiklą ir kaltinimus, su kuriais jis susidūrė per šiuos metus:
1976 metų birželio 4 d. A. Navalnas gimė vakarinėje Maskvos srities dalyje.
1997 metai. Baigia Rusijos Patrice'o Lumumbos (Patriso Lumumbos) universitetą (RUDN), kur studijavo teisę; 2001 metais, dirbdamas teisininku, įgyja ekonomikos mokslų laipsnį.
2004 metai. Sukuria judėjimą prieš besaikį perteklinį užstatymą Maskvoje, kaip rašoma jo rinkimų kampanijos interneto svetainėje.
2008 metai. Pasitelkdamas savo tinklaraščius ir kitus pranešimus, išgarsėja kaltinimais korupcija valstybinėse korporacijose, tokiose kaip dujų milžinė „Gazprom“ ir naftos milžinė „Rosneft“.
2010 metai. Įsteigia „RosPil“ – kovos su korupcija projektą, kuriam vadovauja teisininkų komanda, analizuojanti valstybės įstaigų ir bendrovių išlaidas, atskleidžianti pažeidimus ir ginčijanti juos teisme.
2011 metai. Įsteigia Kovos su korupcija fondą (FBK), tapsiantį pagrindine jo komandos platforma įtariamam kyšininkavimui Rusijos aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose atskleisti.
2011 metų gruodis. Dalyvauja masiniuose protestuose, kuriuos sukėlė pranešimai apie plačiai paplitusį Rusijos parlamento rinkimų rezultatų klastojimą, ir yra suimamas bei įkalinamas 15 dienų už „pasipriešinimą vyriausybės pareigūnui“.
2012 metų kovas. Po prezidento Vladimiro Putino perrinkimo ir inauguracijos Maskvoje ir kitur prasideda masiniai protestai. A. Navalnas apkaltina korupcija pagrindinius veikėjus, įskaitant tuometinį ministro pirmininko pavaduotoją Igorį Šuvalovą ir Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.
2012 metų liepa. Rusijos tyrimų komitetas apkaltina A. Navalną turto pasisavinimu, susijusiu su valstybine medienos bendrove „Kirovles“ Kirovo srityje, kai jis ėjo vietos gubernatoriaus patarėjo pareigas. A. Navalnas kaltinimus atmeta kaip politiškai motyvuotus.
2012 metų gruodis. Tyrimų komitetas pradeda dar vieną tyrimą dėl įtariamo lėšų pasisavinimo su A. Navalnu susijusioje Prancūzijos kosmetikos bendrovės „Yves Rocher“ Rusijos patronuojamojoje įmonėje. A. Navalnas vėl sako, kad įtarimai yra politiškai motyvuoti.
2013 metai. A. Navalnas kandidatuoja į Maskvos mero postą, o valdžia ne tik leidžia, bet ir skatina tai daryti, siekdama suteikti demokratijos regimybę varžyboms, kurios skirtos tuometinio mero Sergejaus Sobianino populiarumui didinti.
2013 metų liepa. Kirovo teismas pripažįsta A. Navalną kaltu dėl turto pasisavinimo „Kirovles“ byloje ir skiria jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra prašo paleisti A. Navalną iš suėmimo, kol bus pateiktas apeliacinis skundas, ir jis atnaujina savo rinkimų kampaniją.
2013 metų rugsėjis. Oficialūs rezultatai rodo, kad A. Navalnas mero rinkimuose užima antrąją vietą po A. Sobianino, surinkęs 27 proc. balsų, po sėkmingos agitavimo ir lėšų rinkimo kampanijos, per kurią iš pavienių rėmėjų surinkta precedento neturinti 97,3 mln. rublių (2,9 mln. JAV dolerių, 2,7 mln. eurų) suma.
2013 metų spalis. Teismas skiria A. Navalnui lygtinį nuosprendį „Kirovles“ byloje.
2014 metų vasaris. A. Navalnui paskiriamas namų areštas dėl „Yves Rocher“ bylos ir uždraudžiama naudotis internetu. Jo tinklaraštis ir toliau reguliariai atnaujinamas, tikriausiai jo komandos, išsamiai aprašant įtariamą įvairių Rusijos pareigūnų korupciją.
2014 metų gruodis. A. Navalnas ir jo brolis Olegas pripažinti kaltais dėl sukčiavimo „Yves Rocher“ byloje. A. Navalnui skirta pusketverių metų lygtinė bausmė, o jo broliui – laisvės atėmimo bausmė. Abu jie apskundžia nuosprendį Europos Žmogaus Teisių Teismui.
2015 metų gruodis. A. Navalno Kovos su korupcija fondas paskelbia savo pirmąjį ilgo formato vaizdo įrašą – „YouTube“ dokumentinį filmą, pavadintą „Čaika“. Šis žodis rusų kalba reiškia „žuvėdra“, bet taip pat sutampa su tuometinio generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos pavarde. 44 minučių trukmės vaizdo įraše jis kaltinamas korupcija ir tariamais ryšiais su garsia nusikalstama grupuote, o vaizdo įrašo peržiūrų skaičius „YouTube“ tinkle jau pasiekė 26 milijonus. J. Čaika ir kiti Rusijos pareigūnai neigia kaltinimus.
2016 metų vasaris. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendžia, kad Rusija pažeidė A. Navalno teisę į teisingą bylos nagrinėjimą „Kirovles“ byloje, ir nurodo vyriausybei apmokėti jo teisines išlaidas bei atlyginti žalą.
2016 metų lapkritis. Rusijos Aukščiausiasis Teismas panaikina nuosprendį A. Navalnui ir grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirminiam Kirovo miesto teismui.
2016 metų gruodis. A. Navalnas paskelbia, kad dalyvaus 2018 metų Rusijos prezidento rinkimuose.
2017 metų vasaris. Kirovo teismas iš naujo teisia A. Navalną ir patvirtina 2013 metais jam skirtą penkerių metų lygtinę bausmę.
2017 metų kovas. A. Navalnas platformoje „YouTube“ paskelbia dokumentinį filmą, kuriame kaltina korupcija tuometinį ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą ir kuris per pirmąją savaitę sulaukia daugiau nei 7 mln. peržiūrų. Visoje Rusijoje vyksta virtinė protestų prieš korupciją, į kuriuos susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, vyksta masiniai sulaikymai. A. Navalnas keliauja po šalį ir atidaro kampanijos biurus, rengia didelius mitingus ir ne kartą įkalinamas už nesankcionuotas demonstracijas.
2017 metų balandžio 27 d. Nenustatyti užpuolikai jam į veidą papurškia žalios spalvos dezinfekcinio skysčio ir sužaloja jo dešinę akį. Dėl išpuolio jis kaltina Kremlių.
2017 metų spalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja, kad A. Navalno nuteisimas už sukčiavimą „Yves Rocher“ byloje yra „savavališkas ir akivaizdžiai nepagrįstas“.
2017 metų gruodis. Rusijos centrinė rinkimų komisija uždraudžia jam kandidatuoti prezidento rinkimuose dėl nuteisimo „Kirovles“ byloje, o ES pasmerkia šį žingsnį kaip keliantį rimtų abejonių dėl rinkimų.
2019 metų liepa. A. Navalno komandos nariams ir kitiems opozicijos aktyvistams uždraudžiama kandidatuoti į Maskvos miesto tarybą, o tai sukelia protestus, kurie išvaikomi pasitelkiant smurtą, suimami tūkstančiai žmonių. A. Navalno komanda į tai reaguoja ragindama rinktis „išmaniojo balsavimo“ strategiją, skatinančią rinkti bet kurį kandidatą, išskyrus Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatus. Strategija pasiteisina ir partija praranda daugumą.
2020 metai. A. Navalnas siekia įgyvendinti Išmaniojo balsavimo strategiją rugsėjį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose ir šiuo tikslu keliauja po Sibirą.
2020 metų rugpjūčio 20 d. Skrisdamas iš Tomsko miesto, kur dirbo su vietos aktyvistais, A. Navalnas blogai pasijunta ir lėktuvas skubiai nusileidžia netoliese esančiame Omske. A. Navalnas hospitalizuojamas komos būsenos, o jo komanda įtaria, kad jis buvo apnuodytas.
2020 metų rugpjūčio 22 d. Komos būsenos A. Navalnas išskraidinamas į ligoninę Berlyne.
2020 metų rugpjūčio 24 d. Vokietijos valdžios institucijos patvirtina, kad A. Navalnas buvo apnuodytas sovietmečiu sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga. Atsigavęs jis kaltina Kremlių, o Rusijos pareigūnai šį kaltinimą neigia.
2021 metų sausio 17 d. Po penkių mėnesių, praleistų Vokietijoje, grįžęs į Rusiją A. Navalnas suimamas, o valdžios institucijos teigia, kad sveikdamas užsienyje jis pažeidė lygtinio nuteisimo „Yves Rocher“ byloje sąlygas. Jo suėmimas Rusijoje išprovokuoja vienus didžiausių per pastaruosius metus protestų. Sulaikoma tūkstančiai žmonių.
2021 metų vasario 2 d. Maskvos teismas nurodo A. Navalnui už lygtinio paleidimo pažeidimą skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Būdamas kalėjime A. Navalnas surengia trijų savaičių bado streiką, protestuodamas prieš nepakankamą medicininį gydymą ir miego trūkumą.
2021 metų birželis. Maskvos teismas uždraudžia A. Navalno Kovos su korupcija fondą ir apie 40 regioninių biurų, kuriuos pavadina ekstremistiniais, ir uždaro jo politinį tinklą. Artimiems bendražygiams ir komandos nariams gresia baudžiamasis persekiojimas ir jie spaudžiami palieka Rusiją. A. Navalnas iš kalėjimo palaiko ryšį su savo advokatais ir komanda, jie atnaujina jo paskyras socialiniuose tinkluose.
2022 metų vasario 24 d. Rusija įsiveržia į Ukrainą. A. Navalnas smerkia karą įrašuose socialiniuose tinkluose iš kalėjimo ir per savo pasirodymus teisme.
2022 metų kovo 22 d. A. Navalnas nuteisiamas papildoma devynerių metų laisvės atėmimo bausme už turto pasisavinimą ir nepagarbą teismui byloje, kurią jo šalininkai atmeta kaip sufabrikuotą. Jis perkeliamas į griežto režimo kalėjimą Rusijos vakarinėje Vladimiro srityje.
2022 metų liepa. A. Navalno komanda paskelbia apie Kovos su korupcija fondo, kaip tarptautinės organizacijos, į kurios patariamąją tarybą įeina Francis Fukuyama (Frensis Fukujama), Anne Applebaum (En Eplbaum) ir Europos Parlamento narys, buvęs Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas), veiklos atnaujinimą. Kalėjime A. Navalnas toliau teikia ieškinius ir bando įkurti profesinę sąjungą. Pareigūnai į tai atsako reguliariai sodindami jį į vienutę dėl tariamų drausmės pažeidimų, pavyzdžiui, dėl to, kad tinkamai neužsisegė drabužių sagų arba nustatytu laiku nenusiprausė veido.
2023 metai. Daugiau nei 400 Rusijos gydytojų pasirašo atvirą laišką V. Putinui, ragindami nutraukti, anot jų, piktnaudžiavimą A. Navalno atžvilgiu po to, kai pasirodo pranešimų apie tai, kad jam buvo atsisakyta skirti būtiniausius vaistus, kai jis susirgo gripu. Jo komanda reiškia susirūpinimą dėl jo sveikatos, sakydama, kad balandį jam pasireiškė ūmus skrandžio skausmas ir jis įtarė, kad yra lėtai nuodijamas.
2023 metų kovo 12 d. Filmas „Navalnas“ (Navalny) apie pasikėsinimą į opozicijos lyderio gyvybę laimi „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą.
2023 metų balandžio 26 d. Per teismo posėdį A. Navalnas vaizdo ryšiu iš kalėjimo sako, kad jam pateikti nauji kaltinimai ekstremizmu ir terorizmu, dėl kurių jis gali likti už grotų visą likusį gyvenimą. Jis sardoniškai priduria, kad šie kaltinimai reiškia, jog „rengiu teroro išpuolius sėdėdamas kalėjime“.
2023 metų birželio 19 d. Improvizuotoje teismo salėje 6-ojoje pataisos kolonijoje, kurioje laikomas A. Navalnas, prasideda teismo procesas. Netrukus po jo pradžios teisėjas, nepaisydamas A. Navalno prieštaravimų, uždaro teismo posėdį visuomenei ir žiniasklaidai.
2023 metų liepos 20 d. Baigiamosiose kalbose kaltintojai teismo prašo skirti A. Navalnui 20 metų laisvės atėmimo bausmę, praneša jo komanda. Vėliau paskelbtame pareiškime A. Navalnas sako, jog mano, kad jo bausmė bus „didžiulė [...], stalinistinis terminas“, turėdamas omenyje sovietų diktatorių Josifą Staliną.
2023 metų rugpjūčio 4 d. A. Navalnas nuteisiamas už ekstremizmą, jam skiriama 19 metų laisvės atėmimo bausmė ir jis sako suprantąs, jog „atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, kuri matuojama mano gyvenimo trukme arba šio režimo gyvenimo trukme“.
2023 metų spalio 13 d. Valdžios institucijos sulaiko tris A. Navalnui atstovaujančius advokatus, atlikusios kratas jų namuose, o jo bendražygis Ivanas Ždanovas socialiniuose tinkluose teigia, kad taip siekiama „visiškai izoliuoti Navalną“. Pasak I. Ždanovo, reidai, kurių taikiniais tapo Vadimas Kobzevas, Igoris Serguninas ir Aleksejus Lipceris, yra dalis baudžiamosios bylos dėl kaltinimų dalyvavimu ekstremistinės grupės veikloje. A. Navalno atstovas spaudai sako, kad jei opozicijos lyderis neturės galimybės bendrauti su advokatais, „jis atsidurs visiškoje izoliacijoje, tokios, kokios niekas net negali įsivaizduoti“.
2023 metų gruodžio 2 d. A. Navalnui pareiškiami nauji kaltinimai. Bendražygiams perduotuose komentaruose A. Navalnas teigia, kad jam pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnį, apimantį vandalizmą. „Net nežinau, ar paskutines naujienas apibūdinti kaip liūdnas, kaip juokingas ar kaip absurdiškas, – rašo jis socialiniuose tinkluose per savo komandą. – Neturiu supratimo, kas yra 214 straipsnis, ir nėra kur ieškoti. Jūs sužinosite anksčiau nei aš.“
2023 metų gruodžio 7 d. A. Navalno komanda visoje Rusijoje stato reklaminius stendus su QR kodais, kurie nukreipia išmaniuosius telefonus į paslėptą interneto svetainę, o joje rusai raginami dalyvauti kampanijoje prieš V. Putiną, kuris, kaip manoma, sieks perrinkimo 2024 metų kovą. A. Navalno komanda teigia, kad balsavimas V. Putinui svarbus kaip referendumas dėl jo karo Ukrainoje, o ne kaip realios varžybos dėl prezidento posto.
2023 metų gruodžio 11 d. A. Navalnas turi vaizdo ryšiu dalyvauti teismo posėdyje, bet nepasirodo, o jo atstovė spaudai teigia, kad kalėjimo pareigūnai aiškina, jog tai įvyko dėl elektros energijos tiekimo problemų. A. Navalno sąjungininkai reiškia susirūpinimą, sakydami, kad nei jie, nei jo advokatai jau kelias savaites negavo iš jo jokių žinių.
2023 metų gruodžio 25 d. A. Navalno sąjungininkai sako, kad jis yra pataisos kolonijoje Charpo mieste, esančiame už poliarinio rato. Regionas garsėja ilgomis ir atšiauriomis žiemomis. Jis yra maždaug už 100 km nuo Vorkutos, kurios anglių kasyklos buvo vienos žiauriausių bausmių atlikimo vietų sovietinio Gulago kalėjimų-stovyklų sistemoje.
Sausio 10 d. A. Navalnas pirmą kartą vaizdo ryšiu pasirodo iš Charpo. Rusijos naujienų organizacijos skelbia vaizdus, kuriuose jis vilki juodais kalėjimo drabužiais, iš ypatingojo režimo pataisos kolonijos Charpe už maždaug 1 900 km į šiaurės rytus nuo Maskvos. Teismo posėdyje A. Navalnas juokauja apie arktinį orą ir klausia, ar buvusio kalėjimo pareigūnai surengė vakarėlį, kai jis buvo perkeltas.
Vasario 16 d. Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba praneša, kad 47 metų A. Navalnas mirė kalėjime. Ji teigia, kad po pasivaikščiojimo jis pasijuto blogai ir prarado sąmonę. Atvykusi greitoji pagalba negalėjo jo atgaivinti. A. Navalno komanda sako neturinti patvirtinimo apie jo mirtį ir nurodo, kad jo advokatas yra pakeliui į Charpo pataisos koloniją.
