„Šiandien matome, kad tai (SGD terminalas – BNS) būtų kertinis veiksnys apsisaugant nuo nekonvencinių ir panašaus pobūdžio atakų, kai nesilaikoma sutarčių ar įvyksta kiti teisės viršenybės erdvėje nevykstantys dalykai“, – spaudos konferencijoje po Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimo Rygoje sakė Lietuvos premjerė.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis kalbėjo, kad Latvijos Inčukalno dujų saugykla taip pat gali apsisaugoti nuo Kremliaus veiksmų.

„Šiuo metu šios kaupyklos rezervai geros būklės, ši žiema šiek tiek šiltesnė, vadinasi, mažesnis suvartojimas nei galėtų būti ir jei žiūrime į priekį, – mes aptarėme, kad prireikus turime bendradarbiauti“, – sakė K. Karinis.

„Visose trijose šalyse esame gerokai geresnėje pozicijoje nei daugybė ES valstybių, nes turime ir importo pajėgumą dėl suskystintų gamtinių dujų, turime galimybę laikyti (dujas – BNS), ir tai, palyginti santykinai mūsų kiekvienos valstybės vidutiniu vartojimu, yra daug“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė pabrėžė, jog Baltijos šalys dirba kartu, kad būtų pasirengta galimiems netikėtumams.

„Mūsų institucijų atstovai, atsakingų įmonių už infrastruktūrą atstovai dirba labai glaudžiai, kad ir operaciniu lygiu būtų pasirengta įvairiems netikėtumams, kurių galėtų pasitaikyti, jeigu dujos būtų vėl eilinį kartą dar papildomai panaudotos kaip spaudimo priemonė prieš Europos Sąjungą“, – sakė I. Šimonytė.

Estijos premjerė Kaja Kallas sakė nesanti užtikrinta, kad Rusija nepasinaudotu įrankiu stabdyti dujų tiekimą.

„Jei esame nuo ko nors priklausomi, tai per šią priklausomybę mus galima ir pažeisti ir dėl to atsakydama į klausimą, kiek esame tikri, kad Rusija nepanaudos šio įrankio, tikrai nesu tuo labai tikra, kad Rusija to nedarys“, – teigė ji.

Europos Sąjungos (ES) ministrai pirmadienį patvirtino laisvos prekybos sutarties su Ukraina atidėjimą iki 2016 metų ir tuo pačiu įtvirtino, kad sutartis galės būti keičiama tik dvišaliu sutarimu, pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

Pasak pranešimo, pirmadienį priimtas pareiškimas, kad „ES Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Ukraina yra dvišalis susitarimas, ir kad bet kokie pakeitimai galimi tik dviejų šalių sutarimu. Šiuo pareiškimu Ukraina taip pat raginama tęsti reformas ir ekonomikos modernizaciją“.

Ukrainos ir ES sutarties įsigaliojimas atidėtas po Rusijos spaudimo. Maskva tikina, kad sutartis pažeidžia jos ekonominius interesus ir ragina pakeisti jos turinį, kitu atveju grasina imtis atsakomųjų priemonių.

Lietuvai susitikime Briuselyje atstovęs užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas taip pat pasiūlė, kad kitą mėnesį ES vadovai viršūnių susitikime išsamiai aptartų situaciją Ukrainoje, nurodė minsiterija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per patarėją pareiškė, kad Ukraina, nusprendusi nepasirašyti Vilniuje Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga Vilniuje, neatlaikė Rusijos ekonominio šantažo. Kitų Rytų partnerystės šalių ambasadoriai Lietuvoje skirtingai vertina Ukrainos traukimąsi likus savaitei iki viršūnių susitikimo.

Šalies vadovės patarėja užsienio politikai informavo, kad D. Grybauskaitė trečiadienį skambino Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui – Ukrainos vyriausybės pareiškimo, kad ji nutraukia pasirengimą Vilniuje pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga – išvakarėse.

„Manome, kad Ukraina neatlaikė ekonominio spaudimo ir šantažo, jai buvo grasinama riboti jos prekių importą į Rusiją, ypač iš rytinės šalies dalies, kur, kaip žinia, sukoncentruota didžioji dalis šalies pramonės, kur dirba šimtai tūkstančių žmonių. Tokias sprendimo priežastis įvardino prezidentas V. Janukovyčius telefoninio pokalbio su prezidente metu“, – sako prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė.

Ukrainos ambasada Lietuvoje teigia, kad nepaisant to V. Janukovyčius vis dar planuoja po savaitės atvykti į Vilniuje rengiamą Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.

„Ukrainos ambasada Lietuvoje aktyviai rengiasi Ukrainos delegacijos vadovaujamos prezidento Janukovyčiaus atvykimui ir iki šios dienos niekas nesikeičia. Mes rengiamės vizitui ir mūsų prezidento dalyvavimui Vilniaus susitikime“, – sako Ukrainos ambasados pirmasis sekretorius Anatolii Starostenko.

Tačiau pats Ukrainos ambasadorius nepasirodė Seime surengtoje diskusijoje, skirtoje artėjančiam viršūnių susitikimui.

Seimo Europos klubo prezidentas Petras Auštrevičius sako, kad šių dienų įvykiai tik parodo, jog Rytų partnerystės derybos iš tiesų vyksta ne pagal formulę „28+6“ – tai yra 28 ES šalys ir 6 buvusios Rytų bloko valstybės. Derybos, teigiama, vyksta pagal formulę „28+6+1“ – ir tas vienas, kai kurių politologų teigimu, šiame etape laimėjo labai svarbią kovą.

„Rusija laimėjo labai reikšmingą pergalę. Ir ne be pagrindo nuogąstaujama, kad po šitos sėkmės Rusija gali galvoti, kad spaudimas kitiems Partnerystės partneriams gali būti veiksmingas. Kremliuje ne tik degtinę, bet veikiausiai ir šampaną geria šį rytą“, – sako politikos apžvalgininkas prof. dr. Kestutis Girnius.

„Galbūt kai kurie Rusijos politikai ir galvoja, kad čia yra pergalė, bet tai yra tariama pergalė, nes pačiai Rusijai reikia vis labiau artėti prie ES“, – teigia Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Kitų Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių ambasadoriai skirtingai vertina po Ukrainos pareiškimo susidariusią padėtį.

Armėnijos ambasadorius Lietuvoje sako, kad jo šalis jau pasirinko Rusijos pasiūlytą Muitų sąjungą, tačiau nori tęsti pokalbius su Europa.

„Prieš porą dienų ponas Kirkilas pasakė, kad Europos Sąjunga nesiekia kaip nors pakenkti  Rusijai, bet kažkaip šiuo metu Rytų Partnerystė tapo Europos Sąjungos ir Rusijos konfrontacijos priežastimi. O pačios partnerės spaudžiamos į kampą pasirinkti arba vieną, arba kitą“, – mano Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazian.

„Galime matyti, kokia sudėtinga yra situacija šiame posovietiniame regione“, – teigia Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasan Mammadzada.

„Gruzija mano, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai yra labai sėkmingas. Galbūt tai, kas vyksta dabar – spaudimas, kuris vyksta rengiantis Vilniaus viršūnių susitikimui,  rodo, koks sėkmingas yra Lietuvos pirmininkavimas. Apčiuopiami susitikimo rezultatai – jau horizonte“, – sako Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadze.

Renginio pradžioje nedalyvavo ir Asociacijos sutartį per susitikimą turinčios parafuoti Moldovos ambasadorius. Jo pasigedę Lietuvos politikai viešai klausė, gal jau nusprendė trauktis ir Moldova.

„Atsiprašau, kad vėluoju... Aš tikiuosi, kad nesukūriau dingsties įvairioms interpretacijoms... Tai buvo asmeninės problemos. Taip greit besikeičiančioje situacijoje man neleidžiama atskleisti visų niuansų, bet būtina pažymėti, kad Moldova neturi abejonių, kuria kryptim eiti“, – sakė Moldovos ambasadorius Lietuvoje Igoris Klipii.

Trečiadienį Moldavos premjeras buvo nuvykęs į Rusiją susitikti su Rusijos premjeru D. Medvedevu. Nuo rugsėjo Rusija yra uždraudusi moldaviško vyno importą į savo šalį, esą dėl prastos kokybės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį sakydama kalbą Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke atkreipė pasaulio lyderių dėmesį į Rusijos spaudimą suartėjimo su Europa siekiančioms Rytų partnerystės šalims.

"Po dviejų mėnesių Vilniuje kelios Rytų Europos šalys planuoja įtvirtinti savo pasiryžimą užbaigti skausmingas, bet būtinas reformas, kurios reikalingos jų ekonominiam augimui, politiniam stabilumui ir visuomenės darnai užtikrinti", - sakė D.Grybauskaitė JT Generalinės Asamblėjos 68-ojoje sesijoje.

"Tos šalys ilgus metus sunkiai siekė vidinio sutarimo dėl reformų, jų krypties ir masto. Jos mokėsi iš savo klaidų, mobilizavo vidinius išteklius kurdamos savo ateitį.Šioms valstybėms nebuvo lengva apsispręsti dėl raidos kelio. Tačiau jos susidūrė su prekybos apribojimais, prekėms taikomais draudimais, manipuliavimu energetinių išteklių kainomis, spaudimu ir atviru žeminimu informacinėje erdvėje", - kalbėjo Lietuvos vadovė.

D.Grybauskaitė, neįvardydama Rusijos, pažymėjo, kad "vis dar atsiranda norinčiųjų primesti vieną ar kitą raidos kelią, taikant ekonominį, energetinį ar kibernetinį spaudimą, teikiant iškreiptą informaciją ar grasinant".

Prezidentės teigimu, su spaudimu susidūrė ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva.

"Juk labai sunku rinktis, kai už savo laisvą pasirinkimą sulauki ne palaikymo ir patarimų, o grasinimų pakelti dujų kainas arba sustabdyti prekybą. Esant tokiam spaudimui, sunku vykdyti reformas, kurios įgalina visuomenės narius ir atveria jiems galimybes dalyvauti valstybės kūrime", - sakė D.Grybauskaitė.

Per lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį tarp ES ir Ukrainos bei parafuoti atitinkamus susitarimus su Gruzija ir Moldova.

Ukraina, Moldova ir Armėnija pastaraisiais mėnesiais praneša apie Rusijos taikomas spaudimo priemones. Rugsėjį Rusija pradėjo taikyti griežtą vežėjų patikrą išskirtinai Lietuvoje registruotiems krovininiams automobiliams.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke žada su Moldovos premjeru aptarti Europos Sąjungos (ES) galimybes padėti šiai šaliai atlaikyti Rusijos spaudimą.

"Moldova dabar patiria labai didžiulį spaudimą - tiek energetinį, tiek vyno blokada ir panašiai. (Kalbėsime) kaip ir kuo gali Europa padėti šiai šaliai, kad ji sugebėtų atlaikyti tą spaudimą", - sakė prezidentė garso interviu, kurį BNS trečiadienį perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

D.Grybauskaitės susitikimas su Moldovos premjeru Iure Leanca (Jurije Leanke) bus surengtas vykstant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatams.

Pasak prezidentės, susitikime taip pat bus aptarta galimybė liberalizuoti vizų režimą ir parafuoti asociacijos sutartį per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio mėnesį.

Moldovos prezidentas šį mėnesį įvertino Rusijos sprendimą pristabdyti Moldovos vyno įvežimą į Rusiją kaip nedraugišką aktą, ir neatmetė, kad tai padaryta tyčia Vilniaus susitikimo išvakarėse. Rusijos pareigūnai teigia, kad vyno importas sustabdytas dėl kokybės.

ES pareigūnai pranešė ketinantys apsvarstyti galimybę padidinti moldaviško vyno importo kvotas.