„Rusijos veiksmai šiandien ciniškai pakenkė tarptautinei taikai ir saugumui, o visa tai buvo padaryta tam, kad būtų pasiektas korupcinis sandoris, kurį Maskva sudarė su KLDR“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris), pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva užblokavo JT ekspertų grupės, stebinčios tarptautinių sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, atnaujinimą. Tokį sprendimą Rusija priėmė praėjus kelioms savaitėms po to, kai ši institucija pareiškė tirianti pranešimus apie ginklų perdavimą tarp Maskvos ir Pchenjano.

Maskvos veto nepanaikino jokių sankcijų Šiaurės Korėjai, tačiau užblokavo ekspertų grupės, stebinčios sankcijų įgyvendinimą ir tam tikrus įtariamus pažeidimus, metinio mandato atnaujinimą.

Ekspertų grupės įgaliojimai baigs galioti balandžio pabaigoje.

Nuo 2006-ųjų Šiaurės Korėjai taikomos vis griežtesnės JT Saugumo Tarybos sankcijos dėl Pchenjano branduolinės programos.

Tačiau nuo 2019 metų Rusija ir Kinija bando įtikinti JT Saugumo Tarybą sušvelninti sankcijas Pchenjanui.

Ketvirtadienį Kinijos ambasadoriaus pavaduotojas Geng Shuangas (Geng Šuangas) sakė, kad sankcijos Pchenjanui „padidino įtampą ir konfrontaciją ir padarė didelį neigiamą poveikį humanitarinei padėčiai“.

Tačiau, priešingai nei Rusija, Kinija susilaikė nuo veto.

Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad be kasmetinės peržiūros, kuri garantuotų sankcijų įvertinimą ir galimą jų pakeitimą, ekspertų grupės veikla yra nepagrįsta.

„Ekspertų grupė ir toliau daugiausia dėmesio skyrė nereikšmingiems klausimams, kurie neatitinka problemų, su kuriomis susiduria pusiasalis“, – nurodė jis.

„Rusija paragino Tarybą priimti sprendimą dėl atviros ir sąžiningos Tarybos sankcijų peržiūros [...] kasmet“, – pridūrė V. Nebenzia.

Rusijoje kalinama Ukrainos pilotė Nadija Savčenko paragino tarptautinę bendruomenę „atimti“ iš Rusijos veto teisę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

N.Savčenko savo laiške, kurį antradienį Niujorke JT perskaitė jos sesuo Vera, išsakė pastebėjimus, jog Rusija vietą JT Saugumo Taryboje, taip pat ir veto teisę joje „paveldėjo“ iš Sovietų Sąjungos.

„Ji (Rusija) naudojasi ta paveldėta teise, kad blokuotų savo nusikaltimų, ne geresnių už tuos, už kuriuos buvo nuteisti nacių lyderiai, teisminį nagrinėjimą. Ir naudosis ja vėl ir vėl, jeigu jos nesustabdysime. Jai ši teisė turi būti atimta“, - rašoma BNS turimame N.Savčenko laiške rusų kalba.

Laiškas buvo perskaitytas antradienį moterų teisėms skirtame renginyje JT Pasaulio moterų lyderių taryboje, kuriai šiuo metu vadovauja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

N.Savčenko taip pat akcentavo Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos bandymą įteigti Rusijos piliečiams, jog Rusija viena nugalėjo fašizmą per Antrąjį pasaulinį karą ir „dabar ji vėl viena gina tiesą ir gėrį, o visas kitas pasaulis su JAV priešakyje rengiasi ją užgrobti“.

„Didesnį melą sunku įsivaizduoti, bet jeigu jums kalba apie tai kiekvieną dieną, anksčiau ar vėliau tuo patikėsite“, - rašo ji.

Rusijoje kalinama ukrainietė savo laiške priminė, kad prieš septyniasdešimt metų nacizmą nugalėjo „daugelio žmonių ir tautų“, kurios buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, taip pat jos sąjungininkų, „vienybė ir draugystė“.

„Jeigu šiandien šios tautos nebus tokios pat tvirtos ir tokios vieningos naujo agresoriaus atžvilgiu, gali būti, kad per Trečiąjį pasaulinį karą joms teks priešintis ne nacizmui, o „rašizmui“, - nauju terminu Kremliaus politiką įvardijo N.Savčenko.

D.Grybauskaitės rengtoje neformalioje aukšto lygio diskusijoje moterų padėtį karinių konfliktų niokojamose šalyse aptarė ir Gruzijos Prezidentas Georgijus Margvelašvilis, Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič, buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright (Madlena Olbrait), kiti politikai, tarptautinių organizacijų atstovai. Renginio dalyviams vaizdo sveikinimą atsiuntė ir buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Per karus ir ginkluotus konfliktus labiausiai nukenčia silpniausia visuomenės grandis – moterys ir vaikai. Moterys yra priverstos bėgti nuo karo žiaurumų, patiria seksualinę prievartą, skurdą, tampa prekybos žmonėmis aukomis. Negalime užmerkti akių ir nematyti šių nusikaltimų", – diskusijoje sakė D.Grybauskaitė, cituojama Prezidentūros.

Ji ragino atkreipti dėmesį į moterų padėtį Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose konfliktų niokojamose šalyse ir joms kylančias grėsmes, sudaryti galimybes moterims aktyviai dalyvauti atkuriant taiką ir sprendžiant ginkluotus konfliktus.

Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnė N.Savčenko kaltinama dalyvavimu nužudant du Rusijos visuomeninio transliuotojo žurnalistus. Jos teismo procesas prasideda antradienį, Rusijos Rostovo srities Donecko mieste. Ukrainietė taip pat kaltinama praėjusių metų birželio 23 dieną neteisėtai kirtusi sieną ir patekusi į Rusijos teritoriją, kur buvusi sulaikyta. N.Savčenko tai neigia ir sako buvusi pagrobta Ukrainoje ir išgabenta į Rusiją.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė apgailestaujanti dėl „žingsnio atgal“, kuriuo tapo Rusijos sprendimas vetuoti Jungtinių Tautų rezoliuciją, pagal kurią turėjo būti įkurtas tribunolas, persekiosiantis kaltuosius dėl praeitais metais Ukrainos rytuose įvykusios oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos.

„Mes labai apgailestaujame, kad JT Saugumo Taryba praeitą vakarą dėl Rusijos veto nepriėmė rezoliucijos dėl MH17 numušimo“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.

Blokavo JT rezoliuciją

Rusija trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje buvo numatyta įkurti specialų tribunolą teisti atsakingiesiems dėl Malaizijos lainerio numušimo virš Ukrainos.

11 iš 15 Saugumo Tarybos narių balsavo už rezoliuciją, kurios projektą parengė Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukrainai.

Rusija pasinaudojo veto teise, o Angola, Kinija ir Venesuela susilaikė. Tarybos sesijos pradžioje praeitų metų liepos 17 dieną įvykusios tragedijos 298 aukos buvo pagerbtos tylos minute.

Rezoliuciją palaikė Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, kaltinančios prorusiškus separatistus numušus oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą „Boeing 777“ raketa „žemė–oras“ „Buk“, gauta iš Rusijos.

Maskva neigia esanti kaip nors susijusi ir kaltina Ukrainos kariuomenę. Trečiadienį Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pasakė ilgą kalbą, ginančią savo šalies poziciją, versdamas kaltę kitiems.

Pasak V.Čiurkino, Rusijos tyrėjams nebuvo suteiktos lygios galimybės dirbti lainerio sudužimo vietoje ir kritikavo potencialų baudžiamąjį procesą, kuris būtų vykdomas „uždarai“.

„Kokiu pagrindu gali būti užtikrintas tokio tyrimo nešališkumas?“ – V.Čiurkinas klausė savo kreipimesi į Saugumo Tarybą, smerkdamas „agresyvią ... propagandą žiniasklaidoje“.

Galingosios Vakarų šalys, taip pat Australija ir Nyderlandai, kurių piliečiai, kartu su keleiviais ir įgulos nariais iš Malaizijos, sudaro daugumą tos katastrofos aukų, smerkė Rusijos žingsnį.

Jos tvirtino, kad šis veto niekaip nenuslopins pastangų siekti tarptautinio teisingumo katastrofos kaltininkams.

„Tragiška, kad Rusija pasinaudojo jai patikėta privilegija ... tarptautinei taikai ir saugumui nuvilti“, – sakė JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer).

„Jungtinės Valstijos tvirtai įsitikinusios, kad tie, kas įvykdė šį neįsivaizduojamą nusikaltimą, negali likti neįvardyti ir nenubausti, – pridūrė ji. – Nebaudžiamumo negali būti ir nebus.“

Kai buvo numuštas MH17 lėktuvas, žuvo 39 jame buvę australai, o Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) asmeniškai dalyvavo Saugumo Tarybos balsavime bei aštriai kritikavo Rusijos poziciją.

„Pasaulyje, kuriame daugėja smurtinių teroristų grupuočių ir kitų nevalstybinių veikėjų ... nesuvokiama, kas Saugumo Taryba dabar gali nusigręžti nuo patraukimo atsakomybėn tų, kurie numušė komercinį orlaivį“, – sakė ji.

„Šis veto tik papildo šiuos žiaurumus“, – pabrėžė J.Bishop.

Olandijos užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas (Bertas Kundersas) išreiškė „gilų, gilų nusivylimą“ ir sakė galvojantis apie aukų šeimas, kurios dėjo viltis, kad tribunolas bus įkurtas.

Dauguma keleivių, skridusiu tuo lėktuvu iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo olandai.

Laineris buvo numuštas virš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose, kur tuo metu vyko įnirtingos kautynės tarp Kijevo ginkluotųjų pajėgų ir kovotojų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas be užuolankų kaltino Rusijos poziciją. „Negali būti jokios kitos priežasties priešintis, nebent patys esate kaltininkai“, – sakė jis.

„Šis tribunolas turi nustatyti tiesą. Jeigu bijote tiesos, jūs aiškiai esate neteisingoje pusėje“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

Prieš balsavimą Malaizijos susisiekimo ministras kreipėsi į Saugumo Tarybą, prašydamas priimti rezoliuciją, ir sakė, kad tas tribunolas būtų tinkamiausias organas „užtikrinti teisingumą aukų šeimoms“.

„Visiems, keliaujantiems oru, kils didesnė grėsmė, jeigu kaltininkai nebus patraukti atsakomybėn“, – sakė ministras Liowas Tiongas Lai (Liovas Tiongas Lai).

Rusija tikriausiai blokuos ST balsavimą dėl tribunolo „Malaysia Airlines“ katastrofos kaltininkams

Rusija trečiadienį tikriausiai vetuos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri įpareigoja įsteigti tarptautinį tribunolą, kuriam būtų patikėta persekioti asmenis, atsakingus už pernai Ukrainoje įvykusią oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą.

Saugumo Tarybos posėdyje tikriausiai liesis emocijos, kai Nyderlandų, Australijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai dėstys savo argumentus dėl būtinybės užtikrinti teisingumą po tragedijos, nusinešusios visų 298 žmonių, buvusių reiso MH17 lėktuve, gyvybes. Šios šalys priklauso penkių valstybių grupei, tiriančiai incidentą, per buvo numuštas tas laineris.

Ukraina ir Vakarų šalys įtaria, kad Malaizijos lėktuvui smogė raketa „žemė-oras“, paleista Rusijos karių arba Maskvos palaikomų separatistų Rytų Ukrainoje. Rusija tai kategoriškai neigia.

Maskva sakė nepritarianti siūlomai rezoliucijai ir pateikė kitokią dokumento versiją, kuriame reikalaujama įvykdyti teisingumą tos tragedijos kaltininkams, bet nesiūloma įkurti tribunolą.

Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius trečiadienį, Rusijai vetavus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl 1995 metų Srebrenicos žudynių pripažinimo genocidu, pareiškė, kad Serbijai tai buvo „didi diena“.

„Ne tik buvo užkirstas kelias visos serbų tautos pasmerkimui genocido gėdai, bet Rusija šiandien parodė ir įrodė, kad ji yra tikra ir ištikima draugė“, – sakoma T.Nikoličiaus pareiškime, kuriame priduriama, kad „kad Serbijai tai yra didi diena“.

Serbiją privertė gerokai sunerimti Didžiosios Britanijos pateiktas JT rezoliucijos projektas, kuriuo Saugumo Taryba raginama pripažinti genocidu 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymą 2005-ųjų liepą; kaltė dėl šio nusikaltimo tenka Bosnijos serbų pajėgoms.

Sarajeve organizacijos „Srebrenicos motinos“ vadovė Munira Subašič pasakė naujienų agentūrai AFP, kad Rusijos veto „padarys pasitikėjimą ir susitaikymą neįmanomą“.

„Mūsų nestebina toks sprendimas... Rusija faktiškai remia nusikaltėlius, kurie nužudė mūsų vaikus“, – sakė M.Subašič.

„Taip apsispręsdama Rusija paliko duris atviras naujam karui“, – pridūrė ji.

Rusija JT rezoliucijos projektą vetavo, pavadinusi jį „konfrontaciniu“ bei stabdžiu susitaikymui Balkanuose.

Pateikdama šį tekstą Didžioji Britanija tikėjosi, kad Saugumo Taryba oficialiai pripažins žiauriausią po Antrojo pasaulinio karo nusikaltimą genocidu bei pasmerks genocido neigimą.

Angola, Kinija, Nigerija ir Venesuela balsuodamos susilaikė, kai iki šių masinių žudynių 20-ųjų metinių liko kelios dienos.

Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas sukritikavo rezoliuciją, kad ji esanti „nekonstruktyvi, konfrontacinė ir politiškai motyvuota“, bei tvirtino, kad nesąžininga dėl karo nusikaltimų išskirti tik Bosnijos serbus.

„Projektas, kurį mes turime, nepadės taikai Balkanuose, o dar labiau pasmerks šį regioną įtampai“, – pareiškė jis Saugumo Tarybos posėdyje, kuris prasidėjo tylos minute Srebrenicos aukoms pagerbti.

Britų ambasadoriaus pavaduotojas Peteris Wilsonas (Piteris Vilsonas) apkaltino Rusija, kad ši palaikanti „tuos, kurie nenori pripažinti faktų šiandien“.

„Genocidas buvo Srebrenicoje. Tai teisinis faktas, ne politinis sprendimas. Tam nėra jokio kompromiso“, – pabrėžė jis.

Rusija šeštadienį blokavo Vakarų šalių palaikomą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pranešimą, siekiant pasmerkti beatodairišką Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, per kurį žuvo apie 30 civilių, o dar per 90 žmonių buvo sužeisti.

Dokumente, kurį mėginta priimti, raginama „nedelsiant deeskaluoti smurtą“, laikytis rugsėjį paskelbtų paliaubų ir atlikti „objektyvų tyrimą“ dėl šeštadienį surengto Mariupolio bombardavimo iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“.

Rusijos misijos prieš JT pranešime sakoma, kad dėl to pareiškimo nepavyko susitarti, nes Didžioji Britanija reikalavo pasmerkti prorusiškų separatistų „savigynos pajėgas“, kurias palaiko Maskva. Rusijos misija pabrėžė, kad JT Saugumo Tarybai priklausančios Vakarų šalys niekada nepasmerkė jokių Ukrainos vyriausybės pareiškimų arba veiksmų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vakarai sukurtų pavojingą precedentą, jei sudarytų įspūdį, kad Rusija gali blokuoti Ukrainos narystę NATO.

Tai L.Linkevičius kalbėjo po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras euroatlantinės integracijos planus pristatė Briuselyje susirinkusiems Aljanso užsienio reikalų ministrams.

„Jei mes sudarysime įspūdį, kad kita šalis gali diktuoti pasirinkimą, tai būtų žymiai didesnė žala, nes tai būtų precedentas, kurį visi priimtų kaip savaime suprantamą dalyką, o to negali būti iš principo”, - BNS Briuselyje sakė Lietuvos ministras.

Pasak L.Linkevičiaus, Ukrainos užsienio reikalų ministro kalboje per vaizdo konferenciją „labai aiškiai nuskambėjo euroatlantinė orientacija, kas atsako į klausimą, kur link eis Ukraina“.

Ukrainos valdančiosios koalicijos planai siekti narystės NATO sulaukė griežtos Rusijos reakcijos, skeptiškai šį pasiūlymą įvertino ir kai Vakarų šalys, kurios teigia, kad tai gali padidinti įtampą santykiuose su Maskva.

Ukrainos ambasadorius NATO Ihoris Dolhovas pripažino, jog Kijevas „negali tikėtis, kad rytoj visi parems jo poziciją“, bet pridūrė tikįs, kad Ukrainai ilgainiui pavyks įtikinti Vakarus plėtoti glaudesnius ryšius.

„Tikiuosi, kad mums pavyks įrodyti, kad mes esame patikimi, kad esame geri partneriai ir nusipelnome būti Europos šeimoje ir šiame etape arčiau NATO“, - atsakydamas į BNS klausimą spaudos konferencijoje Briuselyje sakė diplomatas.

Ukraina siekė glaudesnių ryšių su NATO iki 2010 metų, kol valdžią perėmė prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris paskelbė, kad jo šalis nesijungs prie jokių karinių blokų.